šWikipedia ketoo aiheesta seuraavaa:

" Nimen [Karjala] alkuperä

Nimen Karjala alkuperästä on kehitetty useita teorioita.Nykyaikainen tulkinta tukee kansan-omaista arvelua, että se on johdos sanasta karja. Karja ei kuitenkaan ole alun perin tarkoittanut kotieläimiä, vaan joukkoa, yleensä sotajoukkoa. Se onkin lainaa germaanisista kielistä, joissa sanan vastine myös tarkoitti sotajoukkoa. "

Tämä pitää muuten paikkansa, mutta sana *karja(-) = sotajoukko ei ole germaania vaan balttia. Sanan alkuperä voidaan myös kantabaltin kautta palauttaa IE-kantakie- leen verbinjuureen *kʷer- = lyödä, karsia. Myös germaanin *harjo tulee sieltä, mutta suomen sana ei tule tästä.

Kieli voi olla lähes mitä tahansa tunneettua balttikieltä: vasarakirvestä, preussia, muinais- tai nykyliettuaa, kuuria.

Baltti selittää myös päätteen -(a)la ilman suomea(kin):adjektiivin johdos "kaltainen" on -al- (eikä -ar-) myös kuurissa ja vasarakirveskielessä siksi, että vartalossa on -r-, jolloin päätteen mahdollinen -r- muuttuu näissäkin kielissä -l-:ksi (joka on oletusarvo liettuassa ja latgallissa).

Liettuassakin tehdään (kaikesta huolimatta) yhä kulttuuritekojakin, joista esimerk- kinä oheisen preussin eymologisen sanakirja saaminen nettiin:

http://www.prusistika.flf.vu.lt/paieska/paieska/1?id=893

*kargis = [karjis] armeija, sotaväki (*karja- = sota-)

*kargis - šitaip taisytinas kragis „heer (Heer=sotavoimat) - kariuomenė = sotaväki“ E 410, subst. nom. sg. masc.

Dėl to taisymo plg. *garbis = kallio, (žr.)

[siis metateesista kar- > kra kts. *garbis]; johtuu germaanin sanan *krig aiheutta- masta väärästä tulkinnasta, sanat ovat irtaantuneet toisistaan kantaindoeuroopassa, sikäli kuin ovat lainkaan samaa perua;sana kriisi (crisis) ei myöskään liity kumpaan-kaan, sen sijaan se on samaa juurta kuin suomen riisi (g. riiden, tauti, rahitis)]

plg. dar karyago = sotilaiden marssirivistö, (žr.), kariausnan = taistelu, (žr.), cariawoytis = paraati, katselmus, (žr.).

Čia raidės *-rg- atspindi turbūt jotaciškai suminkštintą pribalsį pr. *-rʹ-, ir dėl to para-šymas *kargis „kari-uomenė = sotaväki“ gali būti transkribuojamas į pr.*karʹīs „t.p.“ (plg .s.v. angurgis = angerias), kildintiną iš pr. *kar(i)jas „t.p.“ (su įterptiniu *-i- tarp *-r- ir *-j-) < *karjas „t.p.“, arba: *kargis = pr. *karʹis < *karjis (ar *karjs?) < *karjas [plg., pvz., pr. *deivas > *deivis (= deywis E, žr. deiwas = jumala),resp., pvz. pr. *kaukas > *kauks (=cawx E,žr.cawx=piru)]; tuomet ir,pvz., angurgis reikėtų transk- ribuoti ne į pr. *angurʹīs (žr. angurgis), o į pr.*angurʹis < *angurj(i)s < *angurjas. Be to, *kargis (E) ir pan.raidžių *-rg- fonetinė vertė galėtų būti ne pr.*-rʹ-, o pr. *-rj-; tačiau man rodos, kad hipotezė apie joto išlikimą panašiose E žodžių pozicijose dar nėra geresnė už hipotezę, pagal kurią tų pozicijų jotas E dialekte jau buvo išnykęs.

Siis sanassa *kar´is on liudennus ensin muuttunut j:ksi, kuten mm. kuurissakin (ja tietysti suomessa!),ja sitten j on edelleen muuttunut g:ksi,tai on ainakin ruvettu skan- dinaavisesti kirjoittamaan niin.Kaikki preussin kerätty aineisto on satoja vuosia van-haa, kielissä oli monien sukulaiskielten ympäröimanä monia murteita, eikä aina voida tietää, miten kerääjät ovat litteroineet.)

Subst. (i̯o-kamienis) pr. *karjas „kariuomenė“ (nom. sg. masc.), kuris pr. šnektose bus turėjęs ir reikšmę „karas = sota“ (žr s.v. kariausnan), artimiausi giminaičiai yra substantyvai (masc.) lie. kãrias „kariuomenė = taistelu; būrys = joukkue, ryhmä, pul-kas = rykmentti;karas = sota“ = la. kaŗš „karas;kariuomenė“, taip pat lie. kãris (su -is < -īs *-jas) „kariuomenė; karas“ (s.v. 1 kãris), be to, substantyvai (fem.) lie. karià „kariuomenė; karas“, lie. kãrė (su *-jā) „karas“. Lie. karỹs „kareivis = sotilas“ galėtų būti nesenas vedinys iš lie. kãras „Krieg".

Iš minėtų pr.-lie.-la. substantyvų (išskyrus lie. karỹs „kareivis“) galima rekonstruoti subst. balt. *karja- „kariuomenė; karas = sota-“ (turbūt masc., plg. pr. *karjas „t.p.“ masc.) resp. *karjā- „t.p.“ 120 (fem.). Hipotezę, kad egzistavęs masc. balt.*karja- „kariuomenė“ ir neutr.balt. *karja- „karas = sota-“,visgi nelengva įrodyti.Juk reikšmė „karas“ galėjo atsirasti iš „kariuomenė“ jau vien dėl to,kad tų dviejų reikšmių opozicija ne vienu atveju galėjo būti neutralizuota:pvz.,frazė lie.išėjo į kariúomenę ir frazė lie. išėjo į kãrą tam tikrais (nesunkiai suprantamais) kalbėjimo situacijos atvejais reiškia tą patį; plg. dar reikšmių „kariuomenė“ ir „karas“ sambūvį,pvz., žodyje (subst.) s. rus. рать.

Subst.(masc./fem.) balt. *karja-/*karjā- „kariuomenė; karas“ bus atsiradęs iš subst. balt. *karja-/*karjā- „kariško būrio žygis“ (dėl reikšmės žr.dar s.v. karyago) = *„vyrų grupės išvyka pasiplėšti ir pan.“, (tik čia kalbama ne apie subst.balt. *karja-, o apie subst. ide. *kori̯o-, bet šis, man rodos,neegzistavo kaip subst.).Subst.balt.*karja-/ *karjā- „kariško būrio žygis“ vedu iš subst balt.*„tai,kas būdinga kariškam būriui“ [o tokio kariško būrio (anais - balt. prokalbės – laikais!) būdingiausia ypatybė jo žygis (žygiai) arba išvyka (išvykos) pasiplėšti ir pan.] < adj.balt. *karja- (*karjā-) „būdingas kariškam būriui“< adj. ide. kori̯o „t.p.“ Iš pastarojo, panašiai kaip baltų kalbose, leng-vai galėjo išriedėti substantyvai: go.harjis „kariuomenė“, s. isl. herr „t.p.“ ir kt., v. air. cuire „būrys; kariuomenė“ ir kt., gr. *kori̯o- (> *koiro- κοίρ-ανος „kariuome
nės vadas = sotapäällikkö, karalius = kunigas“).

Adj.ide. *kori̯o- „būdingas kariškam būriui = sotajoukolle tunnusomainen“ yra *-i̯o- sufikso vedinys turbūt iš subst.ide.*koro- „kariškas būrys = sotajoukko“ (>balt. *kara- „kariškas būrys = sotajoukko;karas = sota“ > lie.kãras „Krieg = sota; mūšio laukas = taistelukenttä; kariuomenė = sotaväki“) < *„dalis,(pa)dalinys“ < *„atskyrimas = osa, osasto“ [plg., pvz., rus. отделение „atskyrimas = (sotaväen) osasto; (pa)dalinys (kariuomenės)“] -

vedinys iš verb. ide. *(s)ker- „pjauti = leikata, (at)skirti = erottaa…; čia dėl semanti- nės evoliucijos plg., pvz., vok. Schar „būrys = joukk(i)o“ (=s.v.a. skara „t.p.“ ir kt.),

kilusį irgi iš to paties verb. ide. *(s)ker- „pjauti, (at)skirti…“ (žr. dar s.v.v. kersle = kirves, karsin, iskupora, kyrteis = iske! isku).

verb.ide. *(s)ker- „pjauti = leikata,(at)skirti = irrottaa“ > verb.ind.-iran. *ker- „t.p.“ - matyt iš pastarojo [t.y. ne iš ide. *(s)-ker-] buvo išvestas [su indoiranėniškąja (ne in-doeuropietiškąja!) kokybine bei kiekybine apofonija] subst. s.pers. kāra- „kariuomenė = sotajoukko; liaudis = ("löysä", vapaa) väki“ (< *„kariškas būrys“). Ar sl. kalbose gali-ma atsekti minėtų ide.*koro- resp. *kori̯o- liekanas = jäännös-, jäte-, tuo tarpu visgi nelengva pasakyti. "

Etuliite "(s-)" on kantaindoeuroopasta ja tarkoittaa "irti, pois". Kantabalt(oslaav)issa s:lliset ovat kokonaan eri verbejä. Tässä voidaan keskittyä s:ttömiin juuriin (vaikka onkin mahdollista, että s putoaa pois lainautuessa ja muutenkin myöhemminkin).


Erään väärässä olevan koulukunnan "kantaindoreurooppalaisten" sanojen luettelo antaa tähän "kantasanan" (joka ei ole kantsana, oli sitten tuollainen sana tai ei)

*kóro-war

Eng. herebeorg/harbour, Gaul. Tricorii, Gm. heri/Heer, Goth. harjis, Gk. κοίρανος (koíranos), Ir. cuire/, Kurd. šer, Ltv. kaŗš, Lith. karas, Old Prussian kargis, Polish kara, Russ. кара (kara), ON herr, Pers. kāra/kārzār

Se antaa myös toisen tähä liittyvän sanan joka on kantabalt(oslaav)issa sanan -*kʷer- johadainen, tarkoittaen edestakaiselle "lyömiselle" perstuvaa leikkaista (erityisesti saksilla):

*kerp-to pluckEng. hærfest/harvest; harrow, Gm. hwerban/werben, Goth. ƕaírban, Gk. καρπός (karpós), Hitt karpinaš, Ir. cirrim/ciorraigh; corrán, Lat. carpere, Lith. kirpti, kerpo = leikata, OCS črĕpŭ, ON hverfa, Skt. kṛpāṇas, Toch. kārp/kärp, Welsh par

Englannin etymologinen antaa seuraavia tietoja:

" war (n.)

late Old English wyrre, werre "large-scale military conflict", from Old North French werre "war"

(Old French guerre "difficulty,dispute; hostility; fight, combat, war;" Modern French guerre), from Frankish *werra,from Proto-Germanic *werz-a- (cognates: Old Saxon werran,Old High German werran,German verwirren "to confuse,perplex"),from PIE *wers- (1) "to confuse, mix up". Cognates suggest the original sense was "to bring into confusion."

Spanish,Portuguese, and Italian guerra also are from Germanic; Romanic peoples turned to Germanic for a "war" word possibly to avoid Latin bellum because its form tended to merge with bello- "beautiful." There was no common Germanic word for "war" at the dawn of historical times. Old English had many poetic words for "war" (wig, guð, heaðo, hild, all common in personal names), but the usual one to translate Latin bellum was gewin "struggle, strife" (related to win (v.)). "


Tässä sana on palautettu kokonaan väärään juureen. (Todelliseen, mutta väärään.)

Kantabaltin sana on ollut ilmeisimmin *kwaras = sota, adjektiivi *kwarus = sota-, > varus-.

Tästä on länsibaltin tavallisen lyhenemisen mukaan tullut *karas ja *karus, ja itäbal- tin yksinkertaistumissäännön mukaan taas *varas ja *varus. On kuitenkin huomatta- va, että yhdyssanoissa itäbaltissakin on usein säilynyt alussa k tai t: esim. (lt) aitvaras = varasto.

Kantaindoeuroopan juuri on ilmeisimmin *kʷer- = kyödä, iskeä.

Kantabalttiin tästä on tullut ainakin sana *ker-, joka tarkoittaa "lyödä terällä tai vasaralla", josta edelleen tulvat aspektit

*kirti = lyödä KOHDE irti ja

*karti = lyödä KOHTEESTA irti, karsia,

josta lt. kartis (g. karties) = "karsimus", ranka, salko, keppi, hirsipuu.

(Samasta kanta-IE-muodosta *(s)ker- tulevat ehkä myös *perti = lyödä piiskalla, vihdalla, kepillä ja *skverti = lyödä piikillä lävistää lyömällä. Näihin emme nyt puutu.)

Mahdollisesti jjuri karjalan balttietymologian vääntämien "germaaniseksi" on ollut syynä tämän linkin vääntöön:

torstai, 16. lokakuu 2014

Jorma Koivulehdon "suomen arkkimuinaiset kermaanilainat 3000 vuoden takaa" ovat humpuukia

JK: Vanhimmista germaanis-suomalaisista lainakosketuksista.

Sm. karsia ~germ. *skardian

Jorma Koivulehto

A: Tähän on aivan heti alkajaisiksi todettava, että liettuan ikivanhaa muotoa oleva sana

kártis”, monikko ”kartỹs”, genetiivi kartiẽs,joka on feminiini,mutta muinaista neutri- muotoa (kuten uo-päätteisetkin sanat), merkitsee nimenomaan ”karsimalla saatua oksatonta puun rankaa”: keppiä, riukua, salkoa, pyöreää hirttä, ja HIRSIPUUTA

Nykyinen verbi ”karti (karia, korė)” = hirttää, ripustaa salkoon (lippu), kiinnittää riippumaan.

Se on hieman epäsäännöllinen tavalla, joka osoittaa sen olevan ”kantabalttia” sillä erolla, että ē:n paikalla on ė ja ā:n paikalla on o eli näiden nykyiset vastineet: ”*karti (kar'a,*kārē) (kb), joka on epäilemättä tarkoittanut laajempaa ilmiöjoukkoja sarjassa ”hakata, karsia,tappaa lyömällä (germ.schlagen,Schlacht),sotia" (nyk.”karas” = sota, ”karija” = sotajoukko, "kariauti" (= ”sotajoukkoilla”) = sotia.

(Muoto ”*kar'a” pistää epäilemään, saattaisiko suomen ”karja” tarkoittaa alun perin nimenomaan teurastettavaa karjaa.)

http://litovru.ru/index.php?a=list&d=1&p=17&w1=K&w2=A

” 319. karti...karia...korė = вешать = hirttää, ripustaa ”

Etuliitteillä saadaan kuitenkin (duratiivisia ja transitiivisia, vaikkakin iteratiivisesta "*karti"-aspektista johdettuja, tasan kuin venäjässä) verbejä, joista osa merkitsee lyömistä, hakkaamista jne.

"įkarti (įkaria, įkorė)" = повесить; вешать = ripustaa, lyödä (taulu seinälle ym.)
"i
škarti (iškaria, iškorė)" = engl. ”hang out, around” = ”ripustaa ulos”, ”roikkua” (maleksia) jossakin; hakata, ”putsata” metsään aukio tai linja
"apkarti (apkaria, apkorė)" = обвешивать = ripustaa ympäriinsä, peittää ripustamalla, verhota
"iškarta" = ”iskusta”, ”laakista” (vainaa ym.), oitis, välittämästi
"užkarti, užkaria, užkorė " = lyödä, lisästä ("pökköä"), lykätä jotakin jonkun niskoille, pakottaa tappeluun, sotaan
(poikkeuksellinen taivutus)
"nukarti (nukąra, nukaro)" = свисать = roikkua alas; повиснуть = repsahtaa, nuupahtaa; нависать = roikkua yllä, ulota ”yläpuolella”, uhata (onnettomuus ym.)
"perkarti (perkąra, perkaro)" = изголодаться = nälkiintyä, himoita
"atkarti (atkąra, atkaro)" = отгибаться = oieta (painon alta), kääntyä sivulle
"sukarti" (drabužius ir pan.) hang up; hang together = ”ripusta yhteen, vertailla; 2. (suvaikščioti,suvažinėti) cover (a certain distance) = kävellä tai ajaa jokin tietty matka

Tällaisella ”rimų paieška”-ohjelmalla ("riimin/riimun etsintä") voi hakea samanloppui- sia sanoja, emerkiksi verbin kaikki etuliitejohdannaiset:

http://rimai.dainutekstai.lt/p.php?q=karti&g=1&r=3&k=1&s=1

Ei voisi juuri mistään etymologiassa vallita suurempaa varmuutta, kuin että suomen sana ”karsia” palautuu baltin TASAN SAMANSISÄLTÖISEEN SANAAN, josta lai- nautuminen on tapahtunut ilman vähäisimpiä sarvia ja hampaista just Koivulehdon ja Jaskan(kin) palvomien sääntöjen mukaisesti!

Yllä oleva linkki kertoo, että on toinenkin vain nominatiivissa samannäköinen sana

kartis”, mask. mon. ”karčiai”, gen, ”karčio” = (ruoan) happamuus, kitkeryys, polt- tava maku, (taistelun,väittelyn) kiivaus,joka on maskuliini, ja luultavasti samaa kan- taa kuin ”karštas” on kuuma, ehkä tuon sosiaalisen kytkennän kautta samaan parveenkin liittyvä, mutta jo PIE-kaudelta.

Tämä sana (karštas) johdannaisineen sekoittaa Koivulehtoa, ja siitä tulee samen sanat ”karsi” (karren, karrella) ja ”karsta”.

http://www.letonika.lv/groups/default.aspx?g=2&r=10631062&q=kartis

kártis (kãriasi, kórėsi) = kārties (lt.) = hirttäytyä, ripustatua
kam ant sprando kartis - kārties kādam kaklā = hirttäytyä johonkin kaulastaan

kar̃tis, a (2) (pl. karčiai) = rūgtums = happamuus, sūrums = kitkeryys, sīvums = äitelä, hapanimelä

kartis, b (2) parasti dsk. (~čiai) , krēpes dsk. = harja, töyhtö

kártis (~ies) (1) s.= (koka) kārts = (puinen) keppi, seiväs, riuku, pölli (pyöreä hirsi), peitsi, harppuuna; maikste = masto, salko, tolppa: maahan pystytetty katkaistu ja karsittu puu, kaivonvintti, harppuuna

šuolis su kartimi – kārtslēkšana = (peitsi)(hevos)turnajaiset
karoga kārts - vėliavos kartis = lipputanko
garš kā apīņu maikste = aukštas kaip apynų kartis = pitkä (ja laiha) "kuin humaliston salko"
karčių tvora - kāršu žogs = riukuaita, puuaita
šarka dar miške, o jau iešmą (kartį) drožia  -  drāž iesmu, kad putns vēl mežā =

"höylätä paistinvarrasta, vaikka harakka/pyy on vielä metsässä" (= nuolaista ennen kuin tipahtaa, ei tiedä hyvää...)

***

Täytyy aatella huomista! Ja panna tulemaan juomista! (Jaakko Teppo)

Koska juttu on muuten lyhyt,otetaan tarkasteluun eräs muu kandidaatti,jota on myös esitetty:

karige = pihlaja (joidenkin uskontojen pyhä puu tiettävästi)

karige „ebirboͤm (Eberesche) - šermukšnis = pihlaja“ E 610 nom.sg.fem.=pr. *karīgē (žr. toliau). Dėl vok.(E 610) ebirboͤm plg. v.v.a. ëberboum „Eberesche – šermukšnis“. Pr. karige skaitymas pr. *karige ar net *karija (*„karige; *karija?“) yra aiškiai ydin-gas: E šnekta neturėjo nom. sg. fieksijų *e resp.*-ă - tokių trumpųjų fleksinių balsių (nom. sg.). Pr. karige „šermukšnis“ fonetinė vertė, jo daryba, o dėl to ir pati jo kilmė, nors ir iškelta keletas hipotezių, nėra išaiškinta – „этимология слова остается неяс-ной, хотя было предложено несколько сопоставлений“. Manau, kad pr. *karīgē „šermukšnis“ yra pr. (ar vak. balt.) inovacija, pakeitusi pr. *kermuksā „t.p.“ (< balt. *kermukśā „t.p.“) ar pr.*kermukšā „t.p.“ (<*kermuksjā „t.p.“balt.*kermukśjā„ t.p.“.

Vėlyvosios balt. prokalbės šermukšnio pavadinimu laikau tokius i̯a-/i̯o-kamienius subst (nom.sg.fem.resp.masc.): balt>ryt.balt. *kermukśjā/*kermukśjas „šermukšnis = pihlaja“ ir ryt.balt.dial.*kermaukśjā/*kermaukśjas „t.p“; būtent šie, performavus jų vokalizmą *-u-/*-au- į la.-/-au-/-uo-, davė la. cḕ̹rmūkša „t.p.“ (< *kermuksjā < *kermukśjā), cḕ̹rmaûkša „t.p.“ (<*kermauksja < *kermaukśja), cḕ̹rmauksis „t.p.“ (< *kermauksjas < *kermaukśjas) bei cḕ̹rmuoksis „t.p.“ (dėl šio -uo- = -uo2-), cḕ̹rmaûkslis „t.p.“ [su -kslis, perdirbtu iš *-ksīs (< *-ksjas < *-kśjas), plg. lie. dial. (šermù)kšlis- „t.p.“] ir kt.Tuos pačius subst.balt.>ryt. balt.*kermukśjā/*kermukśjas „šermukšnis“ resp. ryt. balt. dial. *kermaukśjā/*kermaukśjas „t.p.“ minėtu būdu suponuoja ir toks la.-lie. „šermukšnis“ (su la. s- = lie. š- *k-): la. sērmuksis „t.p.“  ( *kermuksjas < *kermukśjas),sḕ̹rmukša „t.p.“ ( *kermukšjā < *kermukśjā), sḕ̹rmauksis „t. p.“ (  *kermauksjas < *kermaukśjas), sḕ̹rmàukslis „t. p.“ [*ker-mauksīs (su *-ksīs, perdirbtu į la. -kslis) < *kermauksjas < *kermaukśjas], sẽr-muoksis „t.p.“ ir kt., lie. šermùkšnis „t.p.“ [*kermukš-īs (su *-kšīs, perdirbtu į lie. -kšnis, plg. s.v. abskande) < *kermukśjas], šermùkšnė „t.p.“ bei šermùkšlė „t.p.“ [*kermukšė (su *-kšė,perdirbtu į lie.-kšnė resp.-kšlė)*kermukśjā], šermùkšlis 126 „t.p.“ [*kermukšīs (su *-kšīs,perdirbtu į lie.-kšlis) < *kermukśjas] ir kt. Visais šiais atvejais inicialinis ryt. balt. *k- atskiruose lie.-la. dialektuose buvo perdirbtas į la. s-  resp.lie. š-:

a), pvz., la. *kermuksis dėl *k- disimiliacijos (su tolimesniu *-k-) bei asimiliacijos (su *-s-) išvirto į la. sḕ̹rmuksis;

b) dėl panašių disimiliacijos- asimiliacijos procesų, pvz., iš lie. *kermukšīs atsirado lie. šermùkšis ( šermùkšnis resp. šermùkšlis).

Subst. balt. *kermukšjā/*kermukśjas „šermukšnis“ bei balt. dial. *kermaukśjā/ *kermaukśjas „t.p.“ yra, man rodos, iš subst. *„aitrus (dėl vaisių skonio) medis = kirpeä(hedelmäinen) puu“ <*„kas aitrus“ - fleksijų *-jā-/*-ja-vediniai (su įterptiniu *-k- prieš *-ś-, plg. s.v. abskande) iš o-/ā- kamienio adj. balt.-sl.*kermuśa-/ *kermuśā- „aitrus (herb.) = kitkerä kasvi“ resp.(su apofoniškai iš *-uś- kilusiu *-auś-) balt.sl. dial. *kermauśa-/*kermauśā- „t.p.“ [dėl darybos plg.,pvz.,lie.subst.sẽnis/sẽnė „senas žmogus = vanha ihminen“ (su -is/< balt.*-jas/*-jā)adj.sẽnas/senà].Iš šio balt.-sl. adjektyvo atsirado subst.sl. *kermuśā „kas aitrus = "kirpeä" (pisteliäs, nyrpeä?) hen-kilö“ >*„aitrus (dėl žiedų kvapo) medis = pistävän tuoksuvakukkainen puu“ resp. sl. dial. *kermauśā „t p.“*čermъxa „ieva = tuomi“ (>rus.dial. черёмха „t.p.“ ir kt.) resp .sl. dial. *čermuxa „t.p.“ (> rus.черёмуха „t.p.“ ir kt.), dėl darybos plg.,pvz., lie. subst. pálša „karšis = happamuus“ < *„palša žuvis = harmaa kala“ adj. pál̃šas/ palšà „fahl = hallava,kalpea, himmeä“. Kaip iš lie. adj. pál̃šas/ palšà turime ir vedinį (fleksinį) subst.pál̃šis/pál̃šė „palšas gyvulys=harmaa eläin,ir pan.“ (su -is/balt. *-jas/*-jā!),panašiai iš adj.balt.-sl.*kermuśa-/*kermuśā- „aitrus (herb)“ resp.balt.-sl. dial. *kermauśa-/*kermauśā- „t.p.“ bus atsiradę substantyvai balt.-sl. *kermuśjā/ *kermuśjas „kas aitrus“ resp. balt.-sl.dial. *kermauś-jā/ *kermauśjas „t.p.“,iš kurių turime rus. черемша́ „miškinis česnakas = metsäsipuli (Allium ursinum)“,slovėn. črêmoš „t.p.“ ir pan.resp.serb.-chorv.dial.srȉjemuša „t.p.“,srȉjemuš „t.p.“ ir kt. Minėtą subst. balt. (-sk) *kermuśjā/ *kermuśjas „kas aitrus“ suponuoja ir subst. lie. dial. kermušė / kermušis „laukinis česnakas = peltosipuli“.

Adj. balt.-sl.*kermuśa-/*kermuśā- „aitrus“ (su *-ś-*-s- po *-u-) yra kilęs, man ro-dos, iš senesnio adj. balt. -sl. *kermuśā-/ *kermuśa-rėžiantis, pjaunantis“ (plg. pvz adj. lie. kartùsbitter = kitkerä, hapan“ ir pan. < *„rėžiantis = repivä,pjaunantis = leik- kaava“, žr. kārtai), iš kurio bei iš (adj.balt.-sl. *kermuśā-/*kermuśa- „rėžiantis, pjau-nantis“) subst.(subst.mob.) balt.-sl.*kermuśjā/*kermuśja- „kas rėžiantis, pjaunan- tis“ bus išriedėję lie.substantyvai (subst. mob.) kérmuša „Schraubenspitze des Boh-rers = poran leikkauskärki“ resp. kérmušas „t.p.“ ir (su balt.-sl. *-jā) kermušė̃ (kérmušę) „t.p.“ resp. (su -isbalt. -sl. *-ja-) kermušis „t.p.“; pastarųjų lie. žodžių kilmę kitaip aiškina (s.v. kérmušas).

Tas adj.balt.-sl. *kermuśa- (*kermuśā-) „rėžiantis = tyrmäävä,pjaunantis = repivä“ < adj. balt.- sl. *kermusa- (*kermusā-) „t.p.“ (su *-s-,po *-u- išvirtusiu į *-ś-) yra, man rodos, iš adj.(o/ā- kamienio) ide.dial. *(s)kermuso- „t.p.“,egzistavusio greta lyčių adj. (o/ā-kamienių) ide.dial.*(s)kre(o)muso- „t.p.“ [>*„aitrus = kirpeä“>subst.gr. κρέμυον „svogūnas = sipuli“] resp.*(s)kre(o)meso- „t.p.“ [>*„aitrus“ > subst.germ. *hramesa- „Allium ursinum L.“ ir pan. Šiose adj. ide.dial. lytyse, atmetus jų sufiksus *-us- resp. *es-,slypi galbūt subst.ide. *(s)kerm-/*(s)krem- „rėžimas,pjovimas“,plg., pvz., subst. ide. *u̯et- „metai,Jahr = vuosi“ vedinius adj. ide.dial. *u̯et-us- (> lie.vẽt-uš-as „senas = vanha“ ir pan.) resp.*u̯et-es- [> lo. vet-er-is „senas“ (gen. sg.) ir pan.]. Subst. ide. *(s)kerm-/*(s)krem- „rėžimas, pjovimas“ galėtų būti sufikso *-(e)m- vedinys iš verb. ide.*(s)ker-/*(s)kr̥- „rėžti, pjauti“ (plg.,pvz.,subst. ide. *ghei-m-/ *ghi̯-em- „žiema ir pan.“ darybą, žr. s.v. semo), dėl kurio žr. s.v.v. kyrteis, scordo.

Dabar grįžkime prie subst.pr.*karīgē „šermukšnis“ (=karige E 610). Man rodos, kad jis yra iš subst.(subst.mob.) pr.*„aitrus (dėl vaisių skonio) medis“ <*„kas aitrus“ (fem.) - fleksijos * (< balt.-sl. *-jā) vedinys (plg. s.v. glumbe) iš ā(o)- kamienio adj. pr. *karīgā- „aitri“ (: *karĩga- „aitrus = kirpeä < kirpti?“), o šis – sufikso pr. *-īgā-/ *-īga- vedinys iš adj- pr. *karā-/*kara- „aitrus“ (ar *karjā-/*karja- „t.p.“?);dėl darybos plg. subst. (scom.) lie. kairyga „kairys, kairia-rankis = vasenkätinen,"kurittu adj.(ā-kamienis,128 fem.) *kairīgā- „kairys“ [:masc.*kairīga- „t.p.“, plg. adj. lie. kvailà/ kvaĩlas subst. (scom.) kváila „kvailys = hölmö“, kuris – sufikso *-īgā- (:*-īga-) vedinys iš adj. lie. kaĩras/ „kairys“ (ar kaĩrias/-ià „t.p.“?) „kairys = kurittu“.

Tas adj.pr. *kara-/*karā- (ar *karja-/*karjā-?) „aitrus= kirpeä“ yra matyt iš „rėžiantis (rėžtas),pjaunantis (pjautas)“ (plg.s.v.kerberse) - vedinys iš balt.(-sl.) *(s)ker- „pjauti, kirsti ir pan.“;dėl darybos plg.lie.adj.(o/ā-kamieno) *gana- „genantis= ajava“ (> subst. gãnas „piemuo = paimen“) verb. gen- „ginti = ajaa“ arba pr. adj. *galas „geliantis = pistävä“ (> subst. „mirtis“) verb. *gel- „gelti = pistää“ (plg. s.v. gallan), gr. adj. ὁλκός „traukiantis = vetävä“ verb. ἕλκ-ω „traukiu = vetää“ ir pan.

Pr.subst.*karīgē „šermukšnis“ < *karīgē „aitrus (dėl vaisių skonio) medis“< pr. scom. *karīgē „kas aitri“ (fem.:scom.*karīgīs „kas aitrus“ masc.) bus pakeitęs senovinį vak. balt.subst.*kermukśā „šermukšnis=pihlaja“ (ar *kermukśjā „t.p.“), prie pastarojo pri-siderindamas gramatine gimine (fem.);kitaip sakant,inovacinis pr. subst. (karige E =) *karīgē „šermukšnis“ [fem., o ne masc. *karīgīs „t.p.“ (<*-gjas)] rodo, kad senovinis pr. „šermukšnis“ buvo:pr.subst. *kermuksā (< balt.*kermukśā) „šermukšnis“ ar pan. (fem.!),o ne pr.subst. *kermuksas „t.p.“ (< balt. *kermukśas „t.p.“) ar pan. (masc.!). Tai, kad prūsams vietoj senovinio „šermukšnio“ atsirado inovacinis, nulėmė matyt prūsų prietaringumas – tam tikras tabu

(dėl mitologinių šermukšnio ryšių su dangiškaisiais dievais, žr. N. Vėlius, Senovės baltų pasaulė-žiūra, Vilnius 1983);

plg., pvz., tokį gana didelio (archajiško) prūsų prietaringumo atspindį – senovinių žodžių „mirti“ (verb.) bei „mirtis = kuolema“ (subst.) tabuistinį išnykimą pr. kalboje (žr. s.v.v. aulāut = kuolla, gallan = loppu). Tabuistiniai prietarai gal buvo faktorius (ekstra-lingvistinis!), skatinęs ir tam tikrą lie.-la. (ryt. balt.) „šermukšnio“ bei paties balt. „šermukšnio“ fonetinį resp. derivacinį perdirbimą.

Jotvingin kermusa wild garlic [ Tajik dial. " kamč "] = villisipuli

Englannin etymologinen:

cherry (n.)  = kirsikka (sieltä tuli suomeksi vs-kielellä...)

c.1300, earlier in surname Chyrimuth (1266, literally "Cherry-mouth"); from Anglo-French cherise,from Old North French cherise (Old French,Modern French cerise = kirsikanpunainen), from Vulgar Latin *ceresia,from late Greek kerasian "cherry," from Greek kerasos "cherry tree," possibly from a language of Asia Minor. Mistaken in Middle English for a plural and stripped of its -s (compare pea).

Malloryn koulukunnan "kantaindoeurooppaa":

*ḱermus-cherryGk. κερασός (kerasós) Lith. šermukšlė, Ltv. cērmaukša, Russ. черёмуха (čerjómuxa)


Jos sanon vielä, että suomen sana "kerma" liittyy ilmeisimmin tähän, menee monimutkaiseksi, jos ei tidä, miten mm. puita on ennen nimetty balttikielissä (joissa sosiaalinen menee "luonnon oman olemuksen" edellä).

Nämä sanat mukaan lukien kartis,-čiai ovat selitettävissä kanta-IE:n juuren *kʷ´er- = hapattaa, käyttää, >fermentoida avulla, josta

*k´(w)er-m-en = fermetoita(vissa ole)va (aines), ja *k´(w)er-w-en = fermontoiva aines > heru(kka)?, cherry, kirsikka (myös puolukkaa on sanottu kirsikaksi).

Myös latinan ferment voi tulla taästä aivan kuten tulla "sotapuolellakin" on k- ja v-alkuiset linjat.

Varsinainen "virallinenkielllinen juoponmarja on juolukka, liettuaksi virallisetikin girtuoklės melynė eli kirjaimellisesti "juopon(naisen)mustikka".

Preussin sana kermen sellaisenaan tarkkoittaa vartaloa, eikä (lyötövä"?) liene seurausta näitä kummastakaan. sen voi tietysti tarkistaakin:

kērmens [käärmens, pitkä ē om eri kuin tavallinen e] = vartalo, ruumis, keho

kērmens „leib (Leib) - kūnas=keho,vartalo“ III 7315[4734] (=kunas „kūnas“ VE3019), „leyb (Leib=vartalo) - t.p.“ III755 [498] (=kunas „kūnas“ VV317),kermens „t.p.“I138–9 [722], II 138–9 [1323] nom. sg. masc. (subst.); gen. sg. (masc.) kermenes „leibes (Lei-bes) - kūno=kehon-“ III 419 [311] (=kuna „kūno“ VE1510), „leybs (Leibes) t.p.“ III 5311 [3712] (=kuna „kūno“ VE218),„leibs (Leibes) t.p.“ III 577[3912–13],III10324 [6515] (= kuna „kūno“ VE 504), leibes (Leibes) - pilvo = vatsan, įsčių = sisäelinten“ III 1098 [691–2] (= ßiwa-ta „įsčių“ VE 525gen. sg.);acc.sg. (masc.) kērmenen „leibe (Leibe) - kūną“ III 10315–16[658–9] (= kunus „kūnus“ VE 4920acc.pl.),kermenen „leib (Leib) - kūną“ III7918[5121] (= kuna „kūną“ VE342), kērmnen „t.p.“ III8117–18 [534] (=kuna „kūną“ VE351),kermnen „t.p.“ III 3113[2516] (=kuna „kūno“ VE115),rmenan „leyb (Leib) - kūną“ III 413 [2931] (= kuna „kūną“ VE 154).

Turime masc. substantyvą pr. „kūnas; pilvas = vatsa, įsčios = sisukset“ – šias paliudytas jo formas:

a) nom. sg. pr. *kērmens (kirčiuotas skiemuo – *kēr-) su i-kamieniu *-s (kaip ir, pvz., lytyje pr. *emen-s, žr. emmens) < *-is,

b) gen. sg. pr. *kērmenes, manau, su nekirčiuota *-es (n-kamiene!) iš neseniai (prieš XVI a.) kirčiuotos *-es,

c) acc. sg, pr. *kermenen (> dial. *kērmnen) su *-en vietoj senesnės n-kamienės = i-kamienės) *-in (dėl to ir dėlacc. sg.pr.dial. *kērmen-an fleksijos *-an atsiradimo žr. s.v. emmens). Šis i-kamienės paradigmos paveiktas n-kamienis subst.pr.*kērmen- „kūnas; pilvas, įsčios“<*„kūnas“ (jam reikšmė „pilvas,įsčios“ atsirado ne dėl vok. Leib „kūnas; pilvas, įsčios“ įtakos,plg. s.sl. črěvo „pilvas, įsčios“ ir kt., žr. toliau) kildintinas iš vak. balt. 169 *kērmen- „kūno per jo odą pasipūtimas“<*„oda“ (su cirkumfleksiniu *-er̃-)<*„tai, kas atskìrta (àtskiriama), atrė́žta (atrė́žiama), atpjáuta (atpjáunama)“.

Dėl tokios semantinės evoliucijos plg.,pvz.,lie. kū́nasKörper,Leib“ < ryt.balt. *kūna- „t.p.“, kuris yra iš *„kūno per jo odą pasipūtimas“ < *„oda“ < *„tai, kas yra ãtskira“ (= *„tai, kas tarsi atskìrta“) = *„tai, kas nėra tam tikro daikto sudėtinė dalis“ < *„tai, kuo kas apsidengęs,apsilenkęs“ – sufikso *-na- vedinys iš verb.balt.*kū-/*kēu- „dengti(s) = kattaa, peittyä, lenkti(s) = taivuttaa -pua“ (žr. s.v. keuto = iho).

Vak.balt. *ker̃men- „kūnas“< *„kūno per jo odą pasipūtimas“ < *„oda“ giminiuojasi su lie.(dial.) ker̃men-/kermuõ „bičių perai = mehiläisen kotelot (in den Brutzellen einge- schlossene Bienenlarven)“ n-kamienis nomen collectivum,nom.sg.masc.), taip pat su lie. dial. kermenaĩ „t.p.“; pastaroji lytis yra o-kamienė nom.pl.masc. - vietoj senosios n-kamienės nom.pl.masc. *kermenes (plg.nom.sg.masc.lie.dial. akmenaĩ „akmenys = kivet“ - vietoj senosios ãkmenes „t.p.“).Šis lie.ker̃men- „bičių peras (perai)“ yra iš *„kūnas“ (<*„kūno per jo odą pasipūtimas“ < *„oda“);dėl seman- tinės raidos plg. la. kûnis (kūne, kũņa) „vabzdžių peras (Insektenpuppe); kūnas (Leib)“ - fleksijos vedinį iš ryt.balt. *kūna- „kūnas“ (plg.,pvz.,lie.žem. vaĩkis „bernas = lapsivaĩkas) < *„kūno per jo odą pasipūtimas“<*„oda".Verb.lie.kermė́ti „gausiai augti = kasvaa hitaasti; ap- sitraukti, aplipti“ s.v.1 kermė́ti) gali darybiškai suponuoti ē-kamienį subst. lie. *kermē „kūnas (kūno per jo odą pasipūtimas = iho nahkaa myöten)“ [plg.verb. lie. kūnė́ti „eiti į kūną, riebėti = lihoa; įsigalėti,įaugti“subst. kū́nas „Leib“],kilusį iš n-kamienės lyties (nom.sg.) *kermē „t.p.“ (<*kermēn „t.p.“); plg.lie.verb. širšė́ti „ūžti, bimbiliuoti (apie bites, širšes)“, išvestą iš ē-kamienio subst. šìršė, atsiradusio matyt iš n-kamienės lyties (nom. sg.) *širšē < *śirśēn „širšė".

170visa to,kas pasakyta,reikia suponuoti,kad egzistavo subst.(n-kamienis) balt. *ker̃men- „kūnas (kūno per odą pasipūtimas)“ < *„oda“ [turbūt neutr., plg. s.ind. cárman- „oda = nahka“ (neutr.)],kildintinas iš (subst.) balt. *ker̃men- „tai,kas àtkirsta /àtkertama, atpjáuta/atpjáunama“, kuris galėtų būti sufikso *-men- vedinys iš verb. balt.-sl. *ker- (:*kir-/*kur-) „kirsti = hakata (metsää, oksia), pjauti = leikata“ (dėl jo žr. s.v. kerberse), plg., pvz.,sl. *bermen- „tai,kas nẽšta/nẽšama = kantama“ (> s.sl. brěmę „našta“ ir kt.)verb.balt.-sl.*ber- „nešti= kantaa“.

Tačiau subst.balt.*kermen- „tai, kas àtkirsta/àtkertama,atpjáuta/atpjáunama“ laikyti- nas turbūt ne vieno, o dviejų darybos modelių žodžiu, t.y. ne vien darybinio modelio „verb.šaknis + *-men- žodžiu,bet kartu ir darybinio modelio „adj.šaknis + *-(m)en-“ žodžiu - sufikso *-(m)en- vediniu iš adj.balt.*kerma- „atkirstas/ atkertantis = erotettu, -tava > sm. kerma, atpjautas/atpjaunantis“

[>adj.lie.dial. ker̃mas „nebetinkamas = sopimaton,netikęs = epäkelpo, susidėvėjęs (apie gyvulį = eläimistä)“,dėl jo žr.s.v.girmis = käärme,kuriam,be to,šaknis baigiasi priebalsiu *-m-.Dėl pastarojo darybos modelio plg.substantyvus (n-kamienius),pvz., lie.( mažeñs „von klein aut=pienestä“:) *mažen- „mažumė“=„tai,kas mãža“ (adj. maža-„mažas = pieni“), ryt.balt.*ruden- „ruduo = syksy,ruska“ < *„tai,kas rùda = rus-kea, raudona = punainen“ ( adj. *ruda- „rudas,raudonas“,žr. dar.s.v. kerberse), s. ind. svā́dan- „tai,kas saldu = makea,meilus = rakas, mieleinen (olio)“ (adj. svādúḥ „saldus = makea“) ir pan.

Man rodos, kad tas adj. balt. -*ker̃ma „atkirstas/atkertantis, atpjautas/atpjaunantis“ yra labai senas (žr. s.v. girmis) - suponuoja adj. balt.-sl. *kerma- „t.p.“ [subst.(de-adjektyvas) sl. *kerma- „tai, kas àtkirsta = erottunut, erotettu ("massasta")…“ > *„oda = nahka, > vuota,kailis = turkis“>*“čermъ > rus.-bažn.sl.črěmъ „palapinė = teltta“)], kuris laikytinas sufikso *-ma- vediniu iš verb. balt.-sl. *ker- (:*kir-/*kur-) „kirsti,pjauti ir pan.<ide.*(s)ker-/*(s)kr̥-„t.p.“ (dėl jo žr.s.v.v.kyrteis, kersle, kerberse).

Manyčiau, kad adj. balt.-sl. *kerma- „atkirstas…“ yra balt.-sl.-germ. izoleksa - bus buvęs ir tokios pat darybos adjektyvas germ. *skerma- „t.p.“ (tik su mobiliuoju *s-), davęs subst. (deadjektyvą) germ. *skerma- „tai,kas àtkirsta..“ > *„oda, kailis“ > 171 *„oda, kailiu aptrauktas dalykas“(>s.v.a.skirm „apsauga=suojus, skydas = kilpi“ ir kt).

Iš to paties verb.balt.-sl.*ker- (:*kir-/*kur-) „kirsti=hakata irti,pjauti=leikata irti, ir pan.

bus atsiradęs irgi labai senas sufikso *-va- vedinys adj.sl.*kerva-atkirstas = irti lei-kattu/ atkertamas = irti leikattava,atpjautas/ atpjaunamas“=em.→(adj. neutr. >) subst. (neutr.) sl. *kervă „tai, kas àtkirsta/ àtkertama,atpjáuta/ atpjáunama“ = poisleikattava > *„oda = nahka,talja“>*„kūnas,jo per odą pasipūtimas“ > s.sl. črěvo „pilvas= vatsa, įsčios=sisäelimet“ (dėl jo reikšmės plg.pr.*kermen- „kūnas = keho;pilvas,įsčios) ir kt.;

čia dėl adj. sufiksų balt. *-ma- (*kerma- „atkirstas…“) ir sl.*-vă- (*kervă- „atkirstas“) darybinės reikšmės didelio panašumo žr. s.v.girmis.Tai,kad iš adj. sl.*kervă- atsirado ne subst.sl. *kerven- (plg.darybinį modelį balt.adj. *kerma- subst. *kermen-), o subst. sl. *kervă (neutr., deadjektyvas - didžiai senas substantyvų darybos modelis), aiškintina, be kita ko, mažesniu slavų (nei baltų) substantyvinio sufikso *-(m)en- produktyvumu.

Į minėtą subst. balt. *kermen- „oda = nahka, kermi“ < „tai,kas atskìrta…“ labai pana- šus (bet turbūt savarankiškai atsiradęs) yra subst.(neutr.) ind.-iran. *kermen- „oda, kailis “ (> s. ind. cárman- „t.p.“ ,s. pers. čarman- „t.p.“ ir kt.) < *„tai, kas atskìrta / àtskiriama, atpjáuta/atpjáunama“,kuris laikytinas greičiausiai vieno darybinio modelio, t.y. darybinio modelio „verb.šaknis + *men- (plg. tai, kas anksčiau pasakyta dėl balt. *kermen- dviejų darybos modelių) žodžiu – sufikso *-men- vediniu iš verb. ind.-iran. *ker- (:*kr̥-) „kirsti, pjauti ir pan.< ide.*(s)ker-/*(s)kr̥- „t.p.“.

Dėl pr. kērmens, lie. (dial.) kermuõ = (hyönteisen) kotelo, sl. *červo ir kt. kilmė̃s plg. Toporov PJ III 327tt. ir liter. "

Preussin kērmens merkitsee kirjaimellisesti "eriytetty, erillään (yhteisöstään ym-päristöstään) tarkastelu, yksilö" ja se on selvästi loogisesti, tieteellisesti muo-dostettu käsite, ainoa laatuaan kehosanojen joukossa näissä kielissä. Taustalla on todennäköisesti ollut teoreettinen pohdiskelu siitä, mihin se yksilö, persoona loppuu, ja mistä se alkaa, ja mitä se viime kädessä on, varsinkin kun preussilaisilla oli ainakin terminä harvinaisen tieteellinen tajunnan käsite sammone < *san-mone = "muistitiedon kokonaisuus"!


Myös "Kuumaa" tai "Palavaa maata", venäjän garjačee zemlja on ehdotettu.

goro = nuotio- (umpi)mähkäkuoppa tulen säilyttämiseksi

goro „fuerstant“ E 42, subst. su pr. *-ɔ̄, t.y. * (nom. sg. fem.). Jo reikšmė yra greičiausiai „žertuvė“ „ein Loch auf dem Heerde, um das Feuer einzuscharren“ = tuhkakuppi, nuotiokuoppa.

Pr. goro raidės -o- fonetinė vertė,anot Trautmanno, esanti pr. *-ă-. Endzelynas iš pradžių spėjo, kad čia raide -o- žymimas balsis galįs būti iš *-ō- (s.v. àizguore). Bet vėliau Endzelynas buvo atsargesnis:jam pr.goro-„ar dial.-o- < pirmbaltu a vai ar ō?“. Už šią Endzelyno nuomonę racionalesnė yra Stango,kuriam pr.goro esąs iš pr.*găr- arba iš pr. *gār-. Prie Endzelyno–Stango nuomonės atsargiai linksta ir Toporov l.c. Toks pr.goro fonetinio interpretavimo sunkumas kliudo tinkamai nušviesti šio pr.žod- žio darybą, vadinasi,ir pačią etimologiją, kuri šiaip jau nėra nežinoma. Visi pripažįsta, kad pr. goro artimiausia genetinė paralelė yra lie.gãras „Dampf= höyry“= la.gars „t. p.“.Tačiau niekas neatkreipė dėmesio, kad čia yra matyt pr. goro//lie. gãras (= la. gars) - subst. gretybė, visai panaši į lie. bradà/ brãdas (= la. brads), žarà (= serb. zòra)//žãras, lomà//lõmas, pr. keuto//lie. kiáutas, la. smarda (= sl. *smorda)/ /smar̂ds (= sl. *smordъ) ir t.t. Kitaip sakant,subst. gretybė pr. goro//lie. gãras (= la. gars) rodo,kad pr.(E) goro yra pr.(E) *gărā (o ne *gārā ar pan.); tai ypač paremia pr. (III) gar-r-ewingi - vedinys iš subst. pr.(III) *garā (= E goro) ar *gara- (s.v. garrewingi).

Pr. *garā „žertuvė“ yra iš *„(žarijos,t.y.) kárštos anglys (laikomos žertuvėje, kad ne-užgestų)“< *„karštumas, karštis“ > pr. (III) *garā „karštis = kuumuus“ ar *gara- „t.p.“ (žr. s.v. garrewingi).Vadinasi,turime vak.balt. *garā „karštumas,karštis“ (ar ir *gara- „t.p.“) bei ryt. balt. *gara- „t.p.“ (> lie. gãras = la. gars), kurie (kaip subst. gretybė!) yra matyt substantyvais virtusios lytys o-/ā-kamienio adj. balt. *gara- „karštas“ (plg. s.v. gorme = > hormi), o šis – vedinys iš verb. balt.-sl. *ger-/ *gar- „būti karštam = kuumeta,degančiam = syttyä“; plg., pvz., subst.balt.-sl. *lanka- „lenktumas = kaareu- tuma“/*lankā = lahti, „t.p.“ (> lie. lañkas/ lankà ir kt.) adj. (o-/ā-kamienis) balt.-sl. *lanka- „lenktas = taivutettu“ verb. balt.-sl. *lenk-, plg. dar, pvz., s v. accodis.

Iš to verb. balt.-sl. *ger- ( sl. *gēr- rus. жар „karštis“ ir kt.)/*gar- „būti karštam, degančiam“ yra lie. gar-ė́ti „degti = syyttyä“ (s.v. sugarė́ti) = la. garêtiês „zu Ende brennen“, s.sl. gor-ěti „degti“ (ir kt.), supo- nuojantys balt.-sl. *gar-ēti „būti karštam“ (turbūt duratyvą-intensyvą),kuris santykiuoja su pr.(E) *garā (= goro) panašiai, kaip, pvz.,lie. sravė́titekėti“ su lie.sravà „tekėjimas“.Plg.dar lie. srovė́ti „tekėti“: gorė́ti „brennen (in der Kehle beim Genuß scharfer Speise)“,kurie yra a) iš lie.sravė́ti resp. garė́ti, paveiktų šaknies subst. lie. srov- = srovė̃ resp. gor- = gõrė „das Brennen (in der Kehle beim Genußscharfer Speise)“,arba b) išvesti tiesiog iš šių lie.subst. Iš lie. garė́ti: gorė́ti = garúoti:x:garóti „garuoti“: x1 galėjo atsirasti (x =) lie. gorúoti „būti raudonam iš karščio; karštai geisti“ ir (x1=) lie.goróti „labai norėti, trokšti“ (ibd.); plg. santykį,pvz.,lie. dūsė́ti: dū́súoti: dūsoti.Turbūt panašiu (bet matyt savarankišku) būdu iš sl. (verb.) *gor- atsirado sl. (verb.) *gar- (> serb.-chorv. gárati „uždegti = sytyttää“ ir kt.), plg. sl. (nomina) *gar- (> serb.-chorv. gȃr „suodžiai“, rus. гарь „išdegusi vieta miške = metsäpaloaukea“ ir kt.).

Atrodo, kad minėti šaknies lie. gor- (< *-ā-) resp. sl. *gar- (< *-ā-) nomina yra sava-rankiški (paralelūs) vediniai iš verb.lie. gar- (= garė́ti) resp.sl. *gor- (= *gorěti); kaip ten bebūtų, bet iš jų spėti,kad pr. (E) goro esąs arba galįs būti (ne vien pr. *găr-, bet ir) pr. *gār-. Tiesa,tą spėjimą,kad pr.(E) goro = pr.*gārā, galėtų remti ypač minėtas lie. gorà,bet šis yra siauras dialektizmas, atsiradęs greičiausiai 392 šalia lie. garóti „garuoti“,veikiamo lie. goróti, pagal santykį, panašų, pvz., į lie. dujà „labai smulkus lietus = erittäin hieno sade“: lie. dujóti „smulkiai lyti“.

Balt.-sl.(verb.) *ger-/*gar- „būti karštam,degančiam“ yra iš ide.verb.*gher-/*ghor- /*ghr̥- „t.p.“ (jis paprastai laikomas ne ide. verb.,o ide. adj.,) s.ind.háraḥ „karštis = kuumuus“,gr.θέρος „karštymetis, pjūtis“, θέρομαι „(su)šylu = lämpiän“ ir kt., žr. dar gorme.= hormi, -in, (taipuu kuin olisi slaavilaina).

gorme = kuumuus, hormi

gorme „hiczcze (Hitze) - karštis =kuumuus“ E41 nom.sg.fem.= *garmē (gal su akū- tiniu *-ar-) arba *gɔ̄rmē, t.y.*gārmē (su cirkumfleksiniu *-ār-) <*gărme.Jis kartu su la.gar̂me „eine (geringe) Wärme supo- nuoja balt.(subst.) *garmē „karštis“. Bus egzistavęs ir lie.*garmē „t.p.“, kurio vedinys yra, man rodos, verb. (ekspresyvas) lie. garmė́ti „tam tikrą garsą skleisti, su tam tikru garsu (triukšmu) ką daryti (marmėti, erzėti = > ärsyttää,smegti = työntyä,lėkti = lentää,bėgti = > paeta, juosta, ir pan.)“, plg.,pvz.,lie. sopė́ti „skaudėti = sattua (kipu)“, išvestą iš lie. sópė „skausmas = kipu“.

Tas lie. garmė́ti yra matyt iš *„būti karštam = olla kuuma(na)“ (plg. lie. garė́ti, žr.s.v. goro) > *„būti užvi- rusiam bei verdančiam“ = olla keitettynä tai kiehumassa *„kunku-liuoti,marmėti = kuplia,porista“> „tam tikrą garsą skleisti,su tam tikru garsu (triukšmu) ką daryti“. Šio lie.verb. semantinę evoliuciją bus veikę ir kiti lie. verb. ekspresyvai, ypač lie. marmė́ti „tam tikrą garsą skleisti, su tam tikru garsu (triukšmu) ką daryti (virti, kunkuliuoti, murmėti, grimzti, lėkti, bėgti ir pan.)“.Iš lie. garmė́ti yra išvestas lie. gar̃malas „triukšmas = melu, riksmas = rääkäisy; rėksnys = huuto“ lie. garmãlius „rėksnys“ (ibd.) lie.gar̃maliúoti „gurguliuoti; grimzti; rėkti ir pan. = "torveta"“ (ibd.), (s.v. gãras – dėl gar̃maliúoti), (s.v. gorme – dėl lie. garmė́ti, gar̃maliúoti).

Balt. *garmē „karštis“ gali būti fleksijos vedinys iš adj. balt. *gar̃ma- „karštas“ (plg., pvz.,lie. laĩsvas láisvė, dėl metatonijos plg.minėtą la.gar̂me),kuris - sufikso *-ma- (< ide.*-mo-) vedinys iš balt.-sl.*ger-/*gar- „būti karštam = olla kuuma,hehkua“< ide. *gher-(/*ghor-) „t.p.“ (žr.s.v. goro). Dėl balt. (adj.) *garma- „karštas = kuuma-, “kuris yra labai senas, plg. alb. (geg.) zjarm „šiltas = lämmin“ (< *gher-), arm. ǰerm „t.p. = em.“, gr. θερμός [thermos] „t.p.“, lo. formus „t.p.“, av. garəma- „karštas = kuuma“, s. ind. (subst.) gharmáḥ „karštis = kuumuus“ ir kt."


http://hameemmias.vuodatus.net/lue/2014/06/suomen-sanat-fraenkelin-liettuan-etymologisessa-sanakirjassa

Lithuanian: žeȓti…žȓia…žėȓė = kohentaa (tulta), karistaa, heittää (hiekkaa ym.)

Etymology: 'glühende Kohlen zusammenscharren = koota hehkuvat hiilet yhteen' und 'streuen = sirotellä, kylvää, schütten = karistaa; vergraben = kaivaa maahan, werfen = heittää; grob antworten = vastata karkeasti; schnell gehen, fahren od. sonst etwas tun = hosua,

žẽrti (žẽria, žẽrė) = vaalia, kohentaa tulta

ostlit. žérti,

nužeȓti 'wegwischen, -scharren; leuchten, bescheinen',

žerstẽklis 'Schür-, Feuer-, Rührhaken' = hiilihanko,

žẽrtuvė 'Aschenkasten = tuhkakuppi; Gefäss zum Ausmachen der Glut = kuumahiiliastia', žertùvė.
Abltd. mit (Frequ.) žarsty´ti = iter. em. = karistella, kohennella jne., žìrti… žỹra…žìro = pudota, karista

weiter zu den s.v.v. žarà 1. = hiillos, žėrė'ti genannten Wörtern.

Hierzu wohl auch preuss. passortis Voc. 334 'Stange zum Feuerschüren' = hiilihanko

(= lit. *pažartis = em., s. Trautmann Sprachd. 390),

griech. carōdra 'Erdriss. -spalte, Schlucht' = kuilu.


Tässä sanaryhmässä esiintyy IE-kielissä sama g:n (k:n) ja w:n (v:n, f:n) "dialektiikka" kuin kahdessa muussakin:

*gʷʰer(m)-/*gʷʰor(m)-warmAlb. zjarr,zjarm Russ. жар (žar), Lith. garas, Ltv. gars, Phryg. germe, Arm. ջերմ (ǰerm), Eng. bearnan/burn; wearm/warm, ON brenna; varmr, Gm. brinnan/brennen; warm/warm, Goth. brinnan; warmjan, Gk. θερμός (ther- mos), Skr. घृण (ghṛṇa); घर्म (gharma-), Kashmiri germi, Thrac. germas, Pers. garmapada/garm, Ir. gorim / goraim, Hitt. war, Old Prussian goro, Av. garəma, Welsh gori, Kashmiri garū'm, Lat. furnus; forma


Juuri on gʷʰer-, -m- on (kantaindoeuroopan tai -baltin?) preesensin agenttipartisiipin pääte:kuuma on kuumaa siksi,että "jouku kuumentaa sitä",eli "se on jonkun kuumen- tama(na)a. Tuo -m- näyttää esiintyvän balttialsissa, kelttiläis-romaanisissa, indo-ira-nilaisiissa,kreikkalaisissa,armenialaisissa ja albanialaisissa sanoissa. germaanisissa paitsi gootissa sen paikalla on -n-.

Vähän yllättävää, että latinan sana forma= muoto,muotti,kreikan morfo yhdistetään tähän (dialektiikka mukaan lukien) ikään kuin kreikan sana olisi tullut metateettisesti latinan sanasta eikä päin vastoin (sikäli muin tuolaista yhteyttä on lainkaan). Mielen-kiintoinen on myös armenian sana "jern", kuin ruotsin "järn" = rauta, mistä tämä toinen sitten tuleekin; viikingit tuottivat kunnollisen aserautansa Keski-Aasiasta ja Kaukaasiasta.

warm (adj.)

Old English wearm "warm," from Proto-Germanic [väärin!] *warmaz (cognates: Old Saxon, Old Frisian, Middle Dutch, Old High German,German warm, Old Norse varmr, Gothic warmjan "to warm"), of uncertain origin. On one guess it is

from PIE *gwher- (cognates: Sanskrit gharmah "heat;" Old Persian Garmapada-, name of the fourth month,corresponding to June/July,from garma- "heat;" Armenian jerm "warm";Greek thermos "warm;" Latin formus "warm," fornax "oven;" Old Irish fogeir "heated";Hittite war- "to burn").On another guess it is connected to the source of Old Church Slavonic goriti "to burn," varŭ "heat," variti "to cook,boil;" and Lithuanian vérdu [virti (verda,vìre) = kiehua] "to seethe."

Sana on kelttiläinen tai itäbalttilainen (vsk),jälkimmäistä tukee skandinaavisuus. Suo- messa sanaan voisi liittyä läheinnä "varma" (kypsä?, kirj. keittettävä?). Liettuan virti (verda, vìrė) - varyti (varo, varė) = ajaa pois, ja venäjän varit´ = keittää  ovat samaa juurta.

burn (v.)

12c., combination of Old Norse brenna "to burn, light," and two originally distinct Old English verbs:bærnan "to kindle = sytyttää" (transitive) and beornan "to be on fire = palaa" (intransitive),all from Proto-Germanic *brennan/*brannjan (cognates: Middle Dutch bernen, Dutch branden, Old High German brinnan, German brennen, Gothic -brannjan "to set on fire").

This perhaps is from PIE *gwher- "to heat, warm" (see warm (adj.)), or from PIE *bhre-n-u, from root *bhreue- "to boil forth, well up" (see brew = panna olutta (v.)). Related: Burned/burnt (see -ed); burning.


Edelleen on mahdollista, että "Karjala" on umpisuomea(/karjalaa) ja tarkoittaa "Karjamaata", jolle karja on tavalla tai toisella luonteenomaista ja erityistä.

Álgu-tietokannan harhaanjohtavassa hakusanassa muut suomen ja saamen sanat tarkoittavat kaikki sotajoukkoa. Niiden yhteys nimenomaan suomen karja-sanaa EI ole ilmeinen. Missään tapauksessa suhde ei ole se, että suomen "karja" olisi lainattu niistä. Germaanin h ei voi lainautua suomeen k:ksi,(eikä germaanin s  suomen h:ksi. Päinvastaiset esimerkikit ovat Jorma Koivulehdon väärennöksiä.

[karja] :itämerensuomi > pohjoissaame   ᴋa͕rᵉj̆iɛ̆  Lagercrantz, E. 1939
karja : itämerensuomi > pohjoissaame   garˈje  SSA 1 1992  s. 313
[karja] :itämerensuomi > inarinsaame   kärji  Itkonen, E. 1986
karja : itämerensuomi > inarinsaame   [kärji]  SSA 1 1992  s. 313
karja  ?< germaanisetkielet:     LÄGLOS 2 1996  s. 47-48


kantagermaani χarja-z 


gootti [harjis


muinaisnorja [herr


kantaskandinaavi [harjaʀ
karja  ?< germaaniset kielet:     SSA 1 1992  s. 313


kantagermaani [χarja-


gootti [harjis


saksa [Heer


muinaisnorja [herr
karja  ?< balttilaiset kielet:     LÄGLOS 2 1996  s. 47-48


muinaispreussi [karja


Englannin etymologinen:

Herr

German equivalent of Mister (but also used without a name),1650s,originally "nobler, superior",from Middle High German herre,from Old High German herro, comparative of her "noble, worthy, exalted," from PIE *kei- (2),a color adjective (see hue (n.1)), in suffixed form *koi-ro- here meaning "gray, hoary," hence "gray-haired, venerable." Cognate with Old Frisian hera, Dutch heer; perhaps in this usage a loan-translation of Latin senior. Hence also Herrenvolk "master race," the concept of the German people in Nazi ideology.

harry (v.)

Old English hergian "make war, lay waste, ravage, plunder," the word used in the Anglo-Saxon Chronicle for what the Vikings did to England, from Proto-Germanic *harjon (cognates: Old Frisian urheria "lay waste, ravage, plunder," Old Norse herja "to make a raid = yllätyshykkäys, to plunder = rosvota," Old Saxon and Old High Ger-man herion, German verheeren "to destroy, lay waste,devastate"). This is literally "to overrun with an army",from Proto-Germanic *harjaz "an armed force" (cognates: Old English here, Old Norse herr "crowd, great number; army,troop," Old Saxon and Old Frisian heri, Dutch heir, Old High German har, German Heer, Gothic harjis "a host, army"). The Germanic words come from PIE root *koro- "war" also "war-band, host, army" [ei ole juuri] (cognates: Lithuanian karas "war, quarrel," karias "host, army;" Old Church Slavonic kara "strife; " Middle Irish cuire "troop;" Old Persian kara "host, people, army;" Greek koiranos "ruler, leader, commander"). Weakened sense of "worry, goad, harass" is from c. 1400. Related: Harried; harrying.


Kari Liukkonen (Baltisches im Finnischen) on arvellut suomen karja-sanan perustu- van verbille,joka liettuaksi on žergti (žergia),sellaisenaan lainattuna muinaisliettuasta "**härkiä". Täältä löytyykin sellaista, mikä karjaa ja sotajoukkoa yhdistää:

sirgis = ratsu

sirgis „hengest (Hengst) - žirgas = ratsu“ E 430 nom.sg.masc.= pr. *zirgis < *zirgas „t.p.“. Plg. tikrinius žodžius: vv. Sirgelawk = pr. *Zirga-lauk- „Žirgo laukas = Ratsas-tuskenttä“ (plg. lie. Žirgãpievės ir kt.), Sirgite (1298 m., vuosi) = pr. *Zirg-īt-, up. (1290 m.) Sirgun/(1354 m.) Sirguͤne („Sorge-Fluß = "Surujoki", väännös, oik. Rat-sujoki“) = pr. *Zirgūnā (> lenk. Dzierzgon) įteka į Drūso (žr.s.v. Drusin) ežerą, avd. Sirgite.

Pr. *zirgas „žirgas“ < balt.*źirgas „t.p.“ (> lie. žìrgas = la.zir̂gs) etimologija yra prob- lemiška - ją bando aiškinti keletas hipotezių. Iš tų hipotezių geresnė atrodo ta, kuri žodį balt.žirgas“ gretina su verb. lie. žer̃g-ti ir pan.  Bet ir šią hipotezę, kuriai nepri-tarė Endzelynas, nelengva pagrįsti žodžių darybos (ir semantikos) atžvilgiu ir dėl to, kad verb. lie. žer̃g-ti (ir pan.) visai neturi etimologijos [žr. Fraenkel LEW 1301 (s.v. žer̃gti), 1313t. (s v. žir̃gti, = žirgtelėti = žirgtelėti= astahtaa, HM), 1314 (s.v. žìrklės = sakset)].

Esu linkęs manyti:verb.lie. žer̃g-ti/žir̃g-ti „žergti (kojas skėsti); sėsti skečiant kojas“ yra iš verb. (su cirkum- fleksine šaknimi) balt.*źerg- (praes.)/*źirg- (praet.,inf.) „t.p.“ (plg.,pvz.,verb. lie. per̃ka/pir̃ko/pir̃kti), iš kurio - fleksijos vedinys adj. balt. *źirgas „žergiamas (joti), jojamas“ (derintas su subst. balt. *aśvas „arklys = hevonen, aklys alunp. kyntöhevonen“) subst. [su akūtine (metatonine) šaknimi] balt. *źirgas „žergiamas, jojamas arklys = ratsastus“ > „žirgas“.

Sana karata saattaisi olla vastaava laina vasarakirveskielestä suomalais-volgalais(-lappalais)een kantakieleen.

anue:karata
laufen, aufspringen; anfallen; fliehen

karata


karkaa-  ?= suomal.-volgal.kk.   [korkᴈ-]  UEW 1988  s. 672

[karata]  ?>    [- -]  tietokannan päättelemä
karkaa- :itämerensuomi > pohjoissaame   garˈgedi-  UEW 1988  s. 672
[karata] :itämerensuomi > pohjoissaame   garˈgedit  SSA 1 1992  s. 310
[karata] :itämerensuomi > inarinsaame   kȧrgȧđ  SSA 1 1992  s. 310



Tuoko sanonta kirjoineen ja karjoineen valaitusta

Elämän Hawainnoita (Complete) - Google-teoshaun tulos

https://books.google.fi/books?isbn=1465558594


... kuin odottamatonkin uutinen, että wiime pyhänä oli kuulutettu pakkohuutokaupalla myötäwäksi Kämälän maatjamannut, kilutja kalut  kirjoineen ja karjoineen.

http://standardlibrary.com/authors/p/pietari_pivrinta/00015062_elmn_hawainnoita_x_pyhke_isnt_kauppiasmummo_matkusta/00015062_finnish_iso88591_p004.htm