8

 

 

 

http://www.beersofeurope.co.uk/midus-zalgiris

 
 
 
Sanakirja on liettuan kielinen,mutta sanat on annettu myös saksaksi. Tässä ei ole nyt kyse niinkään suomen preussilainoista (joita piisaa), vaan sanoista, jolla on mainittu yhteys suomeen, on se sitten sanan alkuperä, sanan etymologiaa muuten selvittävä suomen sana, tai jotakin muuta.

Englanninkielinen preussin sanasto:

https://www.scribd.com/doc/111648860/Prussian-English-Dictionary
 

(Esimerkiksi Žalgiris (-in taistelu 75%), viinaksien ehdotonta aatelia... Konjakkien ja viskien preussilainen /liettualainen kilpailija

alu „mete (Met) – midus “ E 392 nom.-acc. sg. neutr. Tos pačiõs kilmės, t.y. iš *alu (nom. -acc. sg. neutr.

yra ir lie. alùs = la. alus. Buvo ir sl. *alu = olut 

Ns. bassi-olut "köysitikas(olut)" on erittän vahvaa olutta jonka käymistä on jatkettu hunajalla, 10 - 20 %. Nimi tulee muinaisesta tavasta hankkia hunajaa

s.(bažn.) rus.олъσίκερα (tam tikras svaiginantis gėrimas)“ ven. irkollinen juhlaolut "Sikera",

оловина „alaus mielės“ = oluthiiva,

rus. олbet koks gėrimas su apyniais (išskyrus vyną); putros = puuro, alus, midus“ = ven. miä tahansa ruoka tai viina, jossa on humalaa,

bulg. оловина, slovėn. ôlov-ina „alaus mielės“, ôl „alus“ = olut.

Panašus ir germ.*aluþ > s.isl. ǫl „alus; išgertuvės = olut, alkoholijuoma“,s.angl.ealu „alus“ ir kt.

Būga teigė, kad lie.-la. *alu paskolintas iš pr. *alu, o pastarasis – iš gotų, taip pat ir

sl. *alu (bei suom. olut „alus“) esąs iš germanų.

Tačiau yra ir kitokia nuomonė, pagal kurią minėti baltų, slavų ir germanų žodžiai esą giminiški,
plg. dar oset. æluton „tam tikros darybos alus“. Ši nuomonė yra gal ir patikimesnė (bet ją pagrįsti irgi nelengva). Suponuojant žodžiui balt.*alu pirmykštę reikšmę „alus“ galima spėti, kad prūsuose balt. *alu „alus“ > „svaiginamasis gėrimas (su apyniais)“ = „alus bei midus“ = hunajaolut.

Atsiradus žodžiui pr. piwis „alus“ (žr.), "tavaillista kaljaa" tarkoittava pressin sana, kirjaimellisesti "juotava", ven. pivo.

pr. *alu reikšmė turėjo susiaurėti, t.y. pr. *alu „alus bei midus“ > *alu „midus“; matyt dėl to išnyko ir pr. *midu „midus“ ( lie. midùs).

 

angurgis = ankerias

= "kyyn (angis) näköinen (kala)", angis (kyy) tarkoittaa alun perin "pisto(haava)a".

angurgis „oel (Aal) - ungurys = ankerias“ E565, kur -rg- atspindi matyt jotacišką priebalsio pr. *-rʹ- minkštinimą pagal *angurʹas (gen.sg.),*angurʹai (nom.pl.) ir pan. Taigi angurgis =*angurʹīs (nom.sg.masc.)= lie. *anguris lie. ungurỹs (diftongui *an- dėl sekančio skiemens balsio -u- asimiliaciškai išvirtus į un-, žr., pvz.; plg. dar hidronimą la. Ęñgure,

kuris suponuoja kurš. *angurīs „ungurys“. Senovės balt. -sl. dialektuose egzistavo ne tik *angurīs < *anguri̯as „ungurys“, bet ir *angeri̯as „t.p.“(> suom.ankerias „t.p.“ ir kt.), *angari̯as „t.p. “(:lenk. węgorz ir kt.).

Suomen sana on siis kuurilaina.Kantamuoto voi olla ollut yhtä hyvin angerīs.

Šitie trys balt.-sl. „ungurio“ variantai yra balt.-sl. *-i̯a- vediniai turbūt iš adj. (ar subst. < adj.) balt.-sl. *angra-panašus į angį = kyy,žaltį = tarhakäärhme“, kuris išvestas iš balt.-sl. *angis „angis, žaltys“ (žr. angis);

iš to paties adj.balt.-sl. *angra- matyt yra kilęs ir subst. sl.*angra- (> lenk. wągrinkštiras = ihomato,

loismato“ ir kt.) = subst.germ.*angra- (> s.v.a.angar „Kornwurm = jauhomato“ ir kt.),

Ar su tais balt.-sl.-germ. žodžiais giminiuojasi gr. ἴμβηρις (imbaris) „ungurys“ ir kt, nėra labai aišku. Žr. dar s.v. anxdris.

Tuomet,kai iš adj.(ar subst. < adj.) balt.-sl. *angra- „panašus į angį, žaltį“ buvo da- romas subst. balt.-sl. *angr- + *-i̯a- > *angr̥i̯a-„ungurys“,pastarajame atsirado skiemeninis *-r̥- (negalimas!), kuris pagal sufiksus *-ur-: *-ar-: *-er- (apie jų funkcinius ir net genetinius ryšius bu- vo perdirbtas balt.-sl.dialektuose į *-ur- 80 (=*anguri̯as) resp. *-ar- (=*angari̯as) resp. *-er- (= *angeri̯as).

 

ansis = keittoastian rm. ripustinkoukku, haka, ansa > osa

ansishoke (Haken = haka, kannatinkoukku) – vąškaro vąšas = kannatinkoukku“ E 367. Šis hoke šiaip jau yra „lenktas vąšas (kablys, vãgis) = taivutettu koukku“, vąškaras


1. viela su kabliu katilui pakabinti, verdant židinyje. = koukullinen kattilankannatin (tulella)
2. kibiro ar katilo nešamasis lankas. = ämpärin tai kattilan kantosanka.

plg. v.v.a.hâke „jedes an der Spitze krumm gebogene Ding, woran sich etw. hängen od.woran 82 etw. gehängt werden kann, Haken = koukkupäinen esine“ (Lex 79).

Atsižvelgdamas į tai, kad hoke (E367) yra greta kethe (E368) „grandinė= ketjun lenkki“ ir pridera virėjo terminų grupei (E 346 - E 381), Nesselmannas hoke reikšmę linkęs patikslinti - „Haken, der den über dem Feuer hängenden Kessel hält“= „vąšas pakabinti katilui viršum ugnies“ t.y. „vąškaro vąšas“; su tuo sutinka Trautmann AS 300t., tam neabejodamas pritaria Endzelīns SV 142.

Pr. ansis įprasta sieti su lie. ąsàHenkel = sanka; ap- skrita rankena = otin; kilpa = silmukka,sarana“, la. ùosa, ùoss „t.p.“, lo. ānsa „t.p.“ (plg.lo. ānsātus „su ąsomis“ ir lie.ąsótas = sangallinen,kahvallinen „t.p.“,iš kurio yra lie. ąsõtis), s. isl. æs (fem.) „Schnurloch = narukerä“ (< *ansjō), v.v. žr. ose f. „apskrita rankena, kilpa = kahva, lenkki“,

v. air. esi (pl.) „vadelės = ohjakset“ (< *ansi), gr. dor. ἁνία „t.p.“ (< *ανσιᾱ),

Iš baltų skolinti yra suom. ansa „kilpa = silmukka“,est. aas „ąsa, kilpa“ (Kalima B).

Sunku pasakyti,kokio kamieno buvo pr.ansis: i- (plg. la. ùoss) ar i̯o-kamienis; o gal jis buvo o-kamienis, plg. at- sargų Endzelyno spėjimą ir tą dalyką, kad baltų (kaip ir kitų indoeuropiečių) ā-kamieniams daiktavardžiams nė- ra negalimi ir o-kamieniai atitikmenys. Anksčiau pateik- toji etimologinė medžiaga verčia žodžiui balt. *ans- re- konstruoti reikšmę „ąsa, kilpa bei panašiõs formos (t.y. smarkus) sulenkimas“, iš kurios bus išriedėjusi ir pr. ansis reikšmė (žr. anksčiau) - maždaug tokiu būdu: „kilpa (ąsa)“ > „smarkus (t.y. daugiau ar mažiau artimas kilpos resp. ąsos pavidalui) sulenkimas“ > „lenktas vąšas“ > „vąškaro vąšas“.

 

attolis = odelma

attolis „gromot (Grummet) – atolas = odelma“ E 284, turbūt iš *atālas (= *atɔ̄las) nom. sg. masc.: lie. atólas (yra ir lie. atólis), la. atãls. Turime balt. *atāla-

(anot Thomsen Ber. 92, 159, iš čia esąs suom. ätelä „atolas“ ir kt.),

dėl kurio kilmės yra sukurta 108 keletas hipotezių. Iš jų patikimesne laikytina Endzelyno hipotezė: anot jos, remiantis la. atāl-êtiês „atsigauti“, balt. *atāla – reikėtų vesti iš „atsigavimas = palautus, ataugimas = uudelleenkasvu“ resp.

čia ieškoti šaknies balt. *al- „augti = kasvaa,kasvattaa, aikuistua“ = go. al-an „t.p.“,

lo. al-ō „maitinu, auginu“, gr. ἄλ-μα „ūgis = kasvu, kehitys, verso, atžala = odelma“ ir kt.

O gal pr.-lie.-la.atolas“ yra iš *„nupjautos žolės atsikė- limas (ataugimas)“ - *„atsitiesimas“ [plg. lie. (Ds): tik nu- pjóviau, o atólas jaũ greĩt atsìtiesė „… atolas jau greitai ataugo“], t.y. balt. *atālas „atolas“ būtų fleksijos vedinys (su šaknies balsio apofonija) iš prefiksinio verb.pr. *atel- < *at-tel- „at(si)tiesti“=levitä uudelleen *at- „at-“ (žr.at-) + *tel- „tiesti, ausbreiten“ (žr. s.v. talus = lattia, tallattu pohja)?

Sääksmäen murteella tuo on "orelva" < odelva. Sanas- ta on siis -va-loppuinen ja -ma-loppuinen rinnakaismuo- to, kuten monista muistakin balttiperäisistä sanoista, mi- kä viittaa preesensin parti-siippeihin: -*od-el-v-as = uu- delleenkasvava ja od-el-m-as = uudelleenkasvattama, -kasvatettava. Kieli arvoitus: se voi olla vaikka vasarakirves, mutta myös muinaisliettua tai kuuri.

(Tämä oheisen tekstin sana on tärkeä, samaa juurta kuin suomen sanat tallata, talsia, sillä siitä tulee talo, joka ensiakuun on takoittanut lattiaa; kaikenalaisia kattoaja on tunnettu vuosituhansia, sen sijaan erityinen rakennettu lattia on ollut uutta Suomessa ja Baltiassa.

talus = lattia(-)

talus „boͤne (Fußboden = jalkakäytävä) – grindys = lattia, asla = lattia “ E 207 nom. sg. masc. yra matyt pr. *talus < *talas = lattia, „t.p.“ (plg. s.v.v. asmus, auwerus, gandams, scalus) <  „paklojimas = sijaus, pohjustus, petaus, patiesimas = tasaus, suoristua (tien, pihan) rakennus“ (plg. la. dial. *talas „t.p.“ > tals „audeklų balinimas = kudonnaisen valkaisu“) - fleksijos vedinys (su šaknies vokalizmo apofonija)verb. pr. *tel-/*til- „(pa)kloti, patiesti“ (plg.,pvz.,subst.pr.*stabas darybą, žr. stabis) < balt. -sl. *tel-/*til- „t.p.“ < verb. ide. *tel-/*til̥- „t.p.“ [dėl ide. kalbų medžiagos (darinių) žr. Pokorny IEW I 1061 s.v. 2. tel-], o šis galėtų būti iš verb. ide. *(s)-tel/*(s)tl̥- „t. p.“. Tiesa, įprastai suponuojama, kad buvo nomen ide.*tel-„plokščias ir pan.“ (Pokorny l.c.) ir verb.ide. *stel- „(pa)kloti,(pa)tiesti“ (Pokorny IEW I 1018 t. s.v. 2.stel-);bet plg.Būga l.c.,kur atstatomas ne nomen balt.-sl. *tel-„ plokščias = yhtenäinen, tasainen (ei reikiä ym.)“, o verb. balt.-sl. *tel- „kloti = asettaa“.

Atolas, olelma/-va EI tarkoita "uudelleenrakentamista" *at-tel-ti (kb, venäjäkai perestroika), vaan se tarkoittaa nimeneomaan *at-el-ti = kasva(ttaa) uudelleen). Sana on vanha ja säilynyt kauan muuttumattomana.

Tästä tulee vähän monimutkaisemmin myös > tilte = silta:

awilkis = lanka

awilkis „fadem (Faden) - siūlas = lanka“ E 472 nom. sg. yra *auwilkis ir, toliau, – (jeigu ne iš *auvilki̯a-) iš *auvilkas (nom.sg.masc.), laikytino fleksijos vediniu iš verb. *auvilk- (plg. auwirpis, auwerus) = au- „nu- = irti, pois“ + *vilk-, kur pr. *vilk- sietinas su lie. vil̃k-ti (vel̃k-a) „traukti = laahata, vetää perässään, tempti = vetää, kirisrtää“, la. vìlk-t (vèlk-u) „t.p. = em.,sl. *velk-ti „t.p.“ (> s.sl. vlěšti ir kt.), av. varək- „traukti“, frā-uuarc-aiti „nutempia“ ir pan.

< ide. *u̯elk- (:*u̯l̥k-) „traukti = vetää“, [Tämä on kanta-ballttia tai -baltoslaavia,-k-, joka tarkoittaa pakottamista, on näiden, ei kanta-IE:n johdinpääte]

Pr.
*auvilkas „siūlas = lanka = kirj. "pois-, ulos-, irtive- to", joka voi tarkoittaa sekä sitä, että langalla vdetään pois että sitä, että se on jostakin ulosvedetty kuitu“

yra turbūt iš *„įveriamasis (į adatą) = lankaan sidottu“ – vedinys iš verb. pr. *au-vilk-„ ištraukti = vetää ulos“ bei (tolimesnė reikšmė) *„įverti (siūlą į adatą) = kietoa lanka neulaan“ jo pastarąja reikšme, plg.serb.-chorv. (*au-vilk „nu-, ištraukti“ > uvući „t.p.“ir) uvući nit „įverti siūlą (į adatą) = pistää neulaan (silmään) lanka“ ir pan. Plg. atvirkštinį dalyką: vok. einfädeln „įverti (siūlą į adatą)“ ra vedinys iš Faden „siūlas“. Ar la. vèlki „metmenys, apmatai“ (t.y. tam tikri siūlai), turintis tą pačią šaknį kaip ir la. vìlkt (vèlku) „traukti“, yra iš „(į)vėrimo“ ar iš „trau-kimo“, nelengva pasakyti (šiam terminus technicus rei- kia etnografinio tyrinėjimo). Pr. awilkis „siūlas“ (žr. dar schumeno, schutuan), taip pat lie. siū́las „t.p.“ ir la. diêgs „t.p.“ yra palyginti neseni dariniai, pakeitę balt. „siūlą“, kuris buvo matyt *nīti- „siūlas“ (> suom. niisi „t.p.“ ir kt.) = balt.-sl.*nīti- „t.p.“ > lie. nýtys = niisi „die Hevelte“ (jau specializuota siūlų reikšmė), la. nĩts „t.p.“,sl. *nitь „siūlas“, žr. dar s.v. etnīstis.

Lithuanian: nýtis = niisi, pirta, (kudonta)kaide


Etymology: (Gen.-ies) 'Hevelte = niisi (niidet), Webekamm = (kudonta)kaide, pirta'
Pl. nýtys 'Weberkette = loimi, niisi',
dvinýtas 'mit 2 Weberketten geweb = kaksiniitinen',
lett. nīts gew. Pl. nītis 'Weberheftel = nidos, nitomalangat'.

Die Wörter sind urverw. mit
russ. nit' 'Fade = lanka', dial. nit, nita 'Teil des Webstuhls = kangaspuiden osa',
čech. nit' 'Faden' usw.

Im Ablaut damit stehen ahd. nājan 'nähen = lähetä',
got. nedla 'Nadel = neulanen' usw.,
griech. neīn, néqein 'spinne = kehrätä',
lat. nēre 'spinnen, weben = kutoa', nēmen 'Gespinst, Gewebe = kudos',
cymr. nyddu, corn. nethe, bret. neza 'spinnen',
ev. ai. nīvíī 'umgebundenes Tuch = käärekangas, Schutz = suoja';
mit Anlauts -s lett. snāt 'locker zusammendrehen, z.B. spinnend' = vetää yhteen,
ai. snāyati 'umwindet, bekleidet',
ir. snāthe 'Faden, snāthat 'Nadel', snīim 'spinne' = hä'mähäkki;

Aus dem Balt. stammen finn. votisch niitti, estn. nīt' usw. 'Zwirn' = rihma, lanka

(NIISI, niidet: ”kangaspuissa olevat langat,joiden silmu- koihin loimilangat pujotetaan”, (Weberlitze), yksi-, kaksi- kolmi-, neliniitinen kangas, S(uomen)S(anojen)A(lku- perän):n mukaan tätä sanasta ”nýtis”.)

awins = pässi

awins „ster [v.v.a.stër „Widder“ Lex210] - avinas“ E 679, t.y. *avins < *avinas = lie. ãvinas, la.avins < balt. *avinas (> suom. oinas ir kt.) = sl.*ovьnъ. Balt.-sl. *avinas yra sufikso *-(i)na- vedinys iš balt.-sl. *avis „avis“ (plg. lie. áñt-i-nas „Enterich“ – iš ántisEnte“) < ide. *ou̯is „t.p.“ : lie. avìs la.avs, s.sl. ovь-(ca), go. awi-(str)avių tvartas“, s.ind. ávi- „avis“,luv. ḫawi- „t.p.“.Be abejo,ir prūsai turėjo žodį *avis „avis“, kuris vėliau (bent jau E šnektose) buvo pakeistas žodžiu camstian (žr.).

 

carbio = myllyn syöttöastia, kori

carbio = (parašyta) tarbio „molekaste (Mühlenkasten) – girnãlovis (girnų dėžė)“ E 325 (čia taisymas raidės t į c ir atvirkščiai nelaikytinas net ir taisymu) subst. nom. sg. fem. = pr. *karbijɔ̄, t.y. *karbijā.

Pr.*karbijā „girnalovis (girnų dėžė) = myllyastaia“ kildinu iš vak. balt. *karbijātam tikra pintinė (Korb) = punos, kori“ („pintinė = punos“ = „tam tikra pinta dėžė“!) bei „gir- nalovis (girnų dėžė)“. Jis bei lie. kar̃bija „tokia pintinė su antvožu kam nors supilti; malūno dėžė grūdams pilti į girnas = myllyastia jyvien kaatamiseksi myllyyn“ matyt suponuoja balt.(dial.) *karbijā „tam tikrais karnos ir pan. atraižų pinta pintinė (Korb)“,kuris gali būti ne slavizmas [nuomonės, kad jis slavizma, visgi negalima drąsiai nuneigti], o giminaitis su sl. *korbьja „t.p.“ (>lenk.krobia „tam tikra karnos ir pan. pintinė“ ir kt). Šitoks subst. balt. -sl. *karbijā „tam tikra pintinė iš karnos ir pan. atraižų“ = (subst.)* „atraižinė, atrėžtinė = repäisy-“ (= *„tai, kas padaryta iš karnos ir pan. atraižų“ = kuoresta tmv. tehty) galėtų būti iš ī-/i̯ā-kamienio (subst.) balt.-sl. *karbī „t.p.“ - substantyvu virtusi u-kamienio adjektyvo fem.lytis balt. -sl. (*karbvī >) *karbī „(at)rėžtas (rėžiantis)“ (plg. s.v. arrien).

118 Greta u-kamienio adj.balt.-sl. *karbu- [resp. fem. (nom. sg.) *karbī] „(at)rėžtas (rėžiantis)“ bus buvęs ir o/ā-kamienis adj. balt.-sl. *karba-/*karbā- „t.p.“ (plg., pvz., s.v.v. dolu, *Jāt(u)vā) subst. balt.-sl. *karba-- /*karbā- „atraižinė, atrėžtinė> *„tai, kas padaryta iš karnos ir pan. atraižų“ (dėl adj. subst.plg., pvz., s.v. garian) > lie. kar̃bas „krepšys = (verkko)kassi, pintinė = punos“ s.v. 1 kar̃bas) resp. la. kā̀rba „Tüte aus Erlen- oder Birkenrinde = tuohitötterö“, rus. ко́роб „плетеное или гнутое изделие из луба, бересты и т.п.= punottu tuohinauhasta“ resp. (dial.) коро́ба „коробка из липо- вой коры“ ir kt.;nuomonei,kad minėti (subst.) lie. kar̃bas ir la. kā̀rba esą slavizmai (s)kerb(h)-/*(s)korb(h)-/*(s)kr̥b(h)- „t.p.“.

Primintina,kad dėl pr. carbio = *karbijā bei lie. kar̃bija, taip pat dėl lie. kar̃bas, la. kā̀rba ir pan. kilmė̃s iki šiol nėra vieningos nuomonės.Vieni tyrinėtojai visus tuos pr. -lie.-la. žodžius laiko slavizmais, (bet žr. Būga RR I 331, 447, kur lie. kar̃bas - ne slavizmas), Fraenkel LEW 220, Levin SE 95 (dėl pr. carbio ir lie kar̃bija). (ir liter.). Anot Endzelyno, pr.carbio bei lie.kar̃bija galbūt atėję iš slavų (ir toliau - iš germanų),bet lie.kar̃bas ir la.kā̀rba galį būti ir nuosavi žodžiai. Visiems tiems pr.-lie.-la. žodžiams baltišką (ne slavišką) kilmę suponuoja (tiesa, atsargiai) Trautmann BSW 117t., Vasmer ESRJ II 331 (dėl lie. kar̃bas ir la. kā̀rba), Pokorny IEWI 949 s.v. (s)kerb(h)- (tik, man rodos, ne su šiuo, o su kitu ide. archetipu sietini tie baltų žodžiai), SPS I 84 (dėl lie. kar̃bija).

 

 

Fraenckelin liettuan etymologinen:

Lithuanian: kãrbas = kori

Etymology: 2. = 'Korb' = kori, karabas 'Tüte',
kãrbija 'Kober, Korb, Kiepe, Schachtel, Mühlentrichter',
karabijà 'Korb, in dem man für Ostern Speisen zum Segnen in die Kirche bringt',
lett. kãrba 'kleines Kästchen',
kārba, -e, karba 'Tüte aus Erlen- oder Birkenrinde',
kãrpa 'ovales, hölzernes Kästchen',
preuss. carbio (überl. tarbio) 'Mühlenkasten' Voc. 325,
Entlehnungen aus poln. korb od. wruss. korob, korob'ja.
Lit.krãbė (krẽbė) 'Korb,Schachtel aus Bast oder Rinde', aus poln. krobia 'Schachtel, Büchse, Rindenkorb'. Die slav. Wörter sind,wie das Polnoglasije im Russ. beweist,
sehr frühe Entlehnungen ausdem Germ.,die germ. (ahd. churp, c(h)orb etc.) stammen ev. aus lat. corbis. Das lat. Wort ist urverw. mit lit. krẽpšas, -Ӳs 'grosse Tasche, Quersack' (s.s.v.).
Lit. kũrbas, kũrvis 'Korb' stammt aus ostpr. korb, korw (Alminauskis 76).

Aus dem Balt. stammt finn. karvas, karpaa 'Tragekorb, kleineres = vetokori, tragbares Boot = vedettävä vene'.

caymis = kylä

> suomen "kaima", > "heimo":niin Preussissa kuin länsi-Suomessakin "sukunimi" osoitti pitkään asuinpaikkaa, ei syntyperää, eikä erityisemmin (mahdollista) sosiaalista asemaakaan. Pääte -la osoittaa asuinpaikan mukaan saatua sukunimeä niin preussissa ja sen seuraajakie- lissä kuten vaikkapa ruteenissa (joka on ukrainan mur- re, mutta nimistö on preussilaista) kuin suomessakin. SU-kilikunnassa ilmiö on länsisuomalsinen erikoisuus.

caymisdorf (Dorf) – kaimas“ E 797 nom. sg.yra matyt pr.*kaimis (masc.) < *kaimas (žr. dar kāimaluke) = lie. káimas „t.p.“ (LKA I, Žemėl.Nr.9). Parašymas (E 797) caymis (ne *coymis ar *comis!) gali atspindėti pr.(akūtinį *-ái- =) *káimls < *káimas (= lie. káimas) greta pr. dial. (cirkumfleksinio *-aĩ- = *kaĩmas (žr.kāimaluke) = lie. dial. kaĩmas; dėl pr. *kaĩmas plg. dar lie. kaĩm-enė „būrys gy- vulių, banda“,kuris darybiškai suponuoja matyt antrosios kirčiuotės lytį lie. *kaĩmas „kaimas“.Bus buvusi ir lytis pr. dial.*káimā (ar ir *kaĩmā) „kaimas“ (=lie.káima „t.p.“), kurią arba (gal iš jos perdirbtą) pr.dial.*káimē „t.p.“ (=lie. dial. káimė „t.p.“) atspindi kayme „dorff (Dorf) – t.p.“ GrG 5 cayme „t.p.“ GrA 3,„pagus - t.p.“ GrF 9. Išliko daugybė vietovardžių,kuriuose slypi pr.kaim- 77 „kaimas“: Kayme (1261 m.), Caymenape (up.,1331 m.), Auctekaymen (1354 m.), Pupkaym (1374 m.), Pillekaym (1411 m.), Wargunkaym (1419 m.), Wilkaskaymen (1419 m.), Cay- melawken (1427 m.) ir kt.ir t.t. (žr.Toporov PJ III 143tt.).

Turime subst. balt. *kaima- „gyvenvietė; šeim(yn)a (jos bendrija)“ (dėl reikšmių žr. toliau) bei subst.balt.*kaimā- „t.p.“,egzistavusius greta panašiõs reikšmės giminaičių subst.balt.*keima- „t.p.“ bei subst. balt. *keimā- „t.p.“ lie. kiẽmas „sodyba,ūkis; atšlaimas; kaimas; viešnagė“  resp. kiemà „sodyba, ūkis; kaimas“ ir la. cìems „sodyba, ūkis; kaimas;ir kt.“ (ME I 394) resp.ciema „t.p.“ (l.c.). Čia gal pridera ir subst.lie. dial. keĩmaras „suaugę į krūvą du vaisiai (pvz. riešutai, obuoliai)“ ( keimarỹs „t. p.“ resp. keimerỹs ir pan. LKŽ V 489–490), plg. Čekmonas Balto- sl. issl.122, Toporov PJ III 152;manyčiau,kad šis (subst.) lie. dial.keĩmaras (resp.keimer-) yra iš adj. lie. *keimara- (*keimera-) „priklausantis (tai pačiai) šeim(yn)ai (šeimos bendrijai)“, o šis – sufikso -ar- (-er-) vedinys iš subst. lie. *keima- „…šeim(yn)a (jos bendrija)“ (dėl darybos plg. Būga RR II 599) < subst. balt. *keima- “gyvenvietė; šei- m(yn)a (jos bendrija)“ = subst. balt. *ka/eima- „t.p.“ (dėl jo reikšmių plg. Lingis Donum Balt. 297, Toporov PJ III 152t. ir liter.).

Tie subst.balt. *ka/eima- „gyvenvietė; šeim(yn)a (jos bendrija)“ bei subst. balt. *ka/eima- „t.p.“ atsirado matyt iš adj. balt. *ka/eima- (*-ā-) „priklausantis gyvenvietei resp. šeim(yn)ai (jos bendrijai)“< adj. ide. dial. *ko/eimo- (*-ā-) „priklausantis gulėjimui (apsistojimui) resp. šeim(yn)ai (jos bendrijai)“ (čia dėl subst. adj. plg., pvz., s.v. garian),

iš kurio – adj. kelt. *koimo- > s. air. cóim „mielas, brangus“ ir kt.,

subst. germ. *haima- > ags. hām „namai; kaimas“ ir kt..

Baltizmas suom. kaima „bendravardis“ bei

est. kaim „giminaitis, vyro brolis“ yra turbūt iš minėto adj. balt. *ka/eima- (*-ā-) „…priklausantis šeim(yn)ai (jos bendrijai)“. Iš to paties adj. ide. dial. *ko/eima- (*-ā-) „…priklausantis šeim(yn)ai (jos bendrijai)“ adj. balt. 78 dial. *śa/eima- (*-ā-) „t. p.“ (su ide. *k- asibiliuotu į balt. *ś-) bus išriedėjęs ir

subst. balt. dial. *śeimā „šeim(yn)a (jos bendrija)“

(iš čia yra suom. heimo „giminė, giminės“ ir kt.) > lie. šeimàFamilie“.

Adj.ide.dial. *ko/eimo- (*-ā-) „priklausantis gulėjimui (ap- sistojimui) makkuu-/pysähdyspaikka, resp. šeim(yn)ai (jos bendrijai) = isäntäväki“ laikytinas fleksiniu vediniu iš K-kamienio subst. (neutr.) abstract. (vadinasi, ir sg. tantum)

ide. *ko/eim (ir ide. dial. *kōim *kōm) „gulėjimas = ma- kuupaikka;apsistojimas=pysäkki,pysähdys-, lepopaikka“ (nom.-acc. sg. neutr.) resp. (kitų jo linksnių formų)

ide. *ko/eim- „t.p.“, atsiradusio matyt vietoj senesnio K- kamienio subst. ide. *koi ( ide. dial. *kōi) „t. p.“ (nom.- acc. sg. neutr.) resp. (su netiesioginiams linksniams pri- dėtu formantu *-m-) ide. *ko/eim- „t.p.“, kuris – vedinys iš verb.

ide. *kei- „gulėti > sm. koisata?“ (> gr. κεῖ-ται „jis guli“, het. kitt-ari „t.p.“ ir kt.), ( s.v. cìems).

To K-kamienio ide. substantyvo lytis dat. -„loc.“ (sg.) *ko/eim-i „gulėjimas; apsistojimas“ (= grynas kamienas + *-i) atskiruose dialektuose nesunkiai (žr. toliau) galėjo būti perdirbta – be adjektyvizacijos (dėl jos žr. anksčiau ir plg. tai, kas s.v. garian pasakyta apie s. ind. giríḥ i- kamieno kilmę) – į i2-kamienį (dėl ide. i2-kamieno žr. Mažiulis BS 262tt.) subst.ide. (dial.) *ko/eimi „t.p.“ (nom. -acc. sg. neutr.subst. abstract.) su jo lytimi (fleksija *-i + H > *-iH > *) *ko/eimī „t.p.“ (kolektyvinės reikšmė̃s forma neutr., plg. Meillet Introd. 291t.), davusia ī- (i̯ā) kamienį subst. abstract. ide. dial. *ko/eimī „t. p.“ (nom. sg. fem.). Tą perdirbimą (į i2-kamienį subst.ide.dial. *ko- /eimi) lengvino K-kamieno subst. fleksinio formanto ide. (dat.-„loc.sg.) *-i (:*-ei,žr.Mažiulis BS 146t.,248tt.) suta- pimas su i2-kamiene fleksija ide. *-i, kuri buvo ne tik for- mos dat.-„loc.“ (sg.), bet ir formos nom.-acc. (sg., neutr.) markeris (apie visa tai žr. Mažiulis BS 146t., 288tt.).

Turbūt iš to (u2-kamienio) subst. ide. dial. *ko/eimi „gulė-jimas, apsistojimas“ (nom.-acc.sg. neutr.) atsirado - per- dirbant neutr. į fem.subst. germ. dial. *haimi- > go. 79 haims „kaimas“ (i-kamieno nom.sg.fem.),

plg., pvz., s. ind. giríḥ „kalva,kalnas“ fleksijos -iḥ kilmę (žr. s. v. garian). O minėtas subst. [ī (i̯ā)kamienis] ide. dial. *ko/eimī „gulėjimas, apsistojimas“ (nom. sg. fem.) bus išvirtęs į subst. balt.dial *kaimī „gyvenvietė, kaimas“ (= *kaimī + *-na- > adj.balt. *kaimīna-, žr. kaimīnan), taip pat į subst. [ī-(i̯ā)kamienį] balt.-sl. dial *śa/eimī (*„gulėji- mas; apsistojimas“>) *„gyvenvietė, buveinė; šeim(yn)a (jos bendrija)“ > „šeim(yn)a“ (= *śa/eimī + *-na- > adj. balt.-sl. *śa/eimīna-, žr. seimīns) *śa/eim(i)i̯ā „šeim(yn)a“ [(i)i̯ā-kamieno] > la. sàime „t.p.“ (su -e < * < *-(i)i̯ā, žr. Kuryłowicz ABSl III 83tt.),

s. rus. сѣмья (сѣмия) „челядь, домочадцы, семья; муж, жена“ [galbūt iš panašaus sl. nomen collectivum, suvokto kaip pl. lytis, atsirado rus.-bažn. sl. сѣмьpersona“ (sg.)] ir kt.

Greta subst ide- *ko/eim- „gulėjimas, apsistojimas“ ma- tyt egzistavo ir subst. ide.dial. (*kōim- >) *kōm- „t.p.“ (žr. anksčiau),iš kurio a) adjektyvizacijos keliu bus atsiradęs gr. (adj. subst.) *kōmā > subst. κώμη] „kaimas“ (plg tai, kas pasakyta dėl subst.balt.dial. *kaimā „gyvenvietė“ kilmė̃s) ir b) be adjektyvizacijos, t. y. iš subst. ide. dial. *kōm- „gulėjimas; apsistojimas“ lyties dat.-„loc.“ (sg.) *kōmi „t. p.“ ī-(i̯ā)kamienio subst. balt. dial. *kōmī „gyvenvietė“ (plg. minėtą subst. balt. *kaimī) (i)i̯ā-kamienio (subst.) *kōm(i)i̯ā bus išriedėjęs subst. lie. dial. kuomijà „buveinė,vieta (apie vilkus)“. Į minėtą K-kamienį subst. (neutr.) ide.*koi/*ko/eim- „gulėjimas; apsistojimas“ (su netiesioginiams linksniams pridėtu formantu *-m-) *ko/eim/*ko/eim- „t.p.“ (žr. anksčiau) tolimesne savo evoliucija (indoeuropiečių dialektuose) buvo panašus to paties verb. ide. *kei- „gulėti“ vedinys K-kamienis subst. (neutr.) ide. *koi/*ko/eiu̯- „gulėjimas; apsistojimas“ (su netiesioginiams linksniams pridėtu formantu *-u̯-) *ko/eiu̯/*koeiu̯- „t.p.“: iš jo išriedėjo, pvz., adj. ide. dial. *ko/eiu̯o- (*-ā-) „priklausantis gulėjimui (apsistojimui) resp. šeim(yn)ai (jos bendrijai)“ > adj.s.ind. śéva- „drau- giškas,mielas“, (adj. ) subst.germ.dial. *heivā (> s.v.a. hīwa „Gattin“ ir pan.) = (adj.) subst.balt. 80 dial. *śeivā (> la. siẽva „žmona, moteris“) ir kt. (Pokorny l. c.).

Dėl pr. caymis, lie. káimas ir kt. etimologijos plg. Stang LS 28, Toporov PJ III 151–154 ir liter.


 

Curche = hedelmällisyyden jumalatar

"Kurkkulintu" niin baltissa, iranissa kuin suomessakin. Pidetty iranilainana (tai jopa sumeri-lainana), mutta taipuu omaperäisten ja balttisanojen kavalla, toisin kuin iranilainat (Kemi, ori,

Curche (dk.,1249 m.) = pr. *Kurkɔ̄, t.y. *Kurkā (žr. toliau) subst. (nomen proprium) nom.sg.fem. [jį lietuvinu: Kurkà (Kurkõs gen. sg.,Kur̃ką acc.sg.) - derliaus deivės bei jos stabo (Götzenbild) vardas, pirmąkart paminėtas Ordino su prūsais (pamedėnais, varmiais ir notangais) taikos sutartyje (1249 m. vasario 7 d.), kurioje prūsai Ordino verčiami pasižada, be kita ko, nebedaryti aukų tam savo deivės stabui:

Ydolo, quod semel in anno collectis frugibus consueve- runt confingere et pro deo colere, cui nomen Curche im- posuerunt,vel aliis diis qui non fecerunt celum et terram quibuscumque nominibus appellentur, de cetero non libabunt

„stabui, kurį jie [prūsai] buvo įpratę vienąkart metuose, derlių nuėmę,pasidaryti ir garbinti kaip dievą, vadindami jį Curche,- arba kitiems nei dangaus nei žemės nesu- kūrusiems dievams, kokiais tik vardais šie besivadintų, 308 toliau jie [prūsai] aukų nebedarys“.

Iš tos 1249 m.dokumento ištraukos matyti, kad Curche „Kurkà (derliaus deivė)“ iš tikrųjų buvo pats idolum „sta- bas“ = paskutinis rugiapjūtės pėdas [neretai sutaisytas greičiausiai moters pavidalu (taip dar XIX a.buvo Ryt. Prūsijoje - Dundulienė Liet. Etn. 345), matyt rodančiu, kad ir dk. Curche – ne „derliaus dievas, deus“, o „der- liaus deivė, dea“, žr. toliau), kuriame, besitraukdama iš pjaunamo rugių ploto, pasislėpdavo derliaus deivė Curche „Kurkà“ < appell. (subst.) *„pėdas (Garbe, сноп)“ (plg. panašius lie. mitologijos įvaizdžius.

Vardas dk. Curche „Kurkà“ (1249 m.), vėliau minimas S.Grūnavo (Curche) ir Pretorijaus (Gurcho), bus buvęs pr. *Kurkā = (t.y.) pr. *Kurkɔ̄ [=*Kurkō (*“Kurke, *Kurko, *Kurkā“)]: su pr. *-ɔ̄ vok. dk. -e, kuri (ši vok. dk. flek- sija), tiesa, galėtų būti ir klaida (grafinė) vietoj vok.dk. -o (= pr. *-ɔ̄), plg. dk. Curche/Curcho, Gurcho (Pretorijaus lytis, žr.).

Tai, kad dk.Curche buvo pr. *Kurkɔ̄ = (t.y.) pr. *Kurkā (ne kitokio, bet ā-kamieno!), rodo ir subst.suom. kurko „pikta dvasia, velnias, vaiduoklis“ - baltizmas (Taivonen, Saba- liauskas), kildintinas iš vak.balt. (matyt ne vien prūsų) Kurkɔ̄ =(t.y.) *Kurkā „Kurkà (blogą derlių lemianti deivė“) < *„Kurkà (gerą ar blogą derlių lemianti deivė)“ <*„Kurkà (derliaus deivė)“.

Pr. *Kurkā (t.y.*Kurkɔ̄) „Kurka (derliaus deivė)“ = „pasku- tinis rugiapjūtės pėdas = viimeinen rukiinkorjuu lyhde“ Būga sieja su (sl. *kъrčь >) ukr. корч „куст = pensas“ ir s. ind. kurcá- „связка, вязанка пучок = sidottu kimppu“, o Toporovas – su verb.

lie. kur̃kti „…velti į kurkulą = kiertää kerälle “ = la. kur̂kt „hohl werden…“,

lie. kur̃kulas „varlių ikras = sammakoknkutu“, la. kur̃kulis „der Laich = mäti“ ir pan.,

taip pat su (sl.*kъrčiti >) rus.ко́рчиться „raitytis = kihar- tua, kähertyä“ ir kt., (sl. *kъrčь >) ukr. корч „kelmas = kanto, krūmas = pensas“ ir pan. Šitokia Būgos ir Topo- rovo 309 (plg. dar Fraen- kel LEW 316 s.v. kurklỹs = kurnu(ttaja) pateiktà žodžio pr. *Kurkā etimologija (Topo- rovo kai kur, man rodos, per daug mitologizuota), yra šiaip jau patikimà, tačiau ji turi nemažą trūkumą: ji neat- sižvelgia į pagrindinę šio pr. žodžio etimologijos problemą – jo darybos istoriją.

Pr. *Kurkā „Kurka“ = „paskutinis rugiapjūtės pėdas“ ap- pell. (subst.) *kurkāpėdas (Garbe, сноп)“ = „nupjautų rugių (ir pan.) ryšulys“ kildinu iš subst. (fem.) vak. balt. *kurkā „ryšulys“ = *„tai, kas sùsukta (sùrišta), sùlenkta“ [dėl reikšmės plg.,pvz.,subst. sl.*snapa-ryšulys; pėdas, Garbe“ (Trautmann BSW 272) verb. ide. *„susukti o/ā-kamienio adj.(fem.) vak.balt.*kurkā „suktas, lenktas“ (dėl subst. fem.adj. fem. plg., pvz., s.v. gasto; plg. dar, pvz., lie. subst. geltà „tai, kas geltona“ kilmę), kuris – fleksijos vedinys iš verb. balt.-sl. *kurk- „sukti(s), lenkti(s)“ (dėl šio verb. žr. toliau).

Greta o/ā-kamienio adj. vak. balt. *kurka- „suktas = kier- retty, lenktas = taivuettu, koukutettu, linkitetty“ [jis grei- čiausiai slypi dar žodyje pr.ež.dk. Korken = Kurken = pr. *Kurkan (nom.-acc.sg.neutr.) < adj.(nom.-acc.sg. neutr.) *kurkan (*ezeran) „suktas, lenktas (ežeras)“] matyt eg- zistavo ir u-kamienis adj.vak.balt.*kurku- „t.p.“, kurį tam tikru būdu [žr. s.v.v. *Jat(u)vā,corto] suponuoja pr.vv. dk. Kurkow = pr. vv. *Kurkavā < up.*Kurkavā.Šitą u-kamienj adj. vak. balt. *kurku- randu ir sudurtinio vietovardžio pr. dk. (XIV a.) Curchussadil = Kurkosadel (s.v. Kurksadel) pirmajame sande pr. *Kurku- (su jungiamuoju balsiu – kamiengaliu *-u-) ar (gen.sg.) *Kurkus,suponuojančiame matyt hidronimą - iš u-kamienio adj. vak.balt. *kurku „suktas, lenktas“ (nom.-acc sg. neutr.) atsiradusį pr. ež. *Kurku (nom.-acc. sg. neutr.,plg. minėtą lytį pr. ež. *Kur- kan) arba (jeigu čia ne ežero, o upės/upelio vardas) gal ir iš adj.vak.balt.*kurkus „suktas,lenktas“ (nom.sg.masc. (ar fem.?)] atsiradusį pr. (up.) *Kurkus (nom. sg.). Tuo, kad minėtose dk. lytyse Curchussadil bei Kurkosadel slypinti deivės Kurkõs vardo forma (gen. sg. fem.) pr. *Kurkās 310 = (t.y.) *Kurkɔ̄s, nelengva tikėti jau vien dėl grafinių-fonetinių dalykų. Reikia pridurti, kad čia ir anks- čiau nagrinėti pr. (dk.) hidronimai bei toponimai iki šiol nebuvo darybiškai analizuoti (to nedarė ir Toporov PJ IV 308).

Tas verb. balt.-sl. *kurk- „sukti(s), lenkti(s)“ ypač aiškiai slypi šiuose balt.-sl.kalbų žodžiuose (dėl jų plg.anksčiau pateiktą Būgos ir Toporovo medžiagą):

a) lie. verb. kur̃k-ti „prastai siūti, megzti ir pan.“ (s.v. 2 kur̃kti; < *„apsukti = kietoa, aplenkti = taivuttaa ympäri“), subst.(lie.) kur̃kulas „varlių ikras = sammakon kutu; susi- vėlusių siūlų, vilnų ir pan. gumulas = kerä, sykkyrä, kuh- mu, pilvi (cumulus), savupilvi“ [l.c; < *„tai, kas lenktai su- sisukę (susukta) = helposti sykkyröityvä “] resp. kùrkulis „gumulas“ (l.c.) = la. kur̃kulis „ikras“ ir kt.,

b) sl. verb. *kъrč-iti „(su)suktiu (> s.sl. krъč-iti „t.p.“ ir kt.), subst. *kъrčъ „tai,kas susisukę, susilankstę“ [> ukr. корч „kelmas = kanto, krūmas = pensas“ (dėl semantinės raidos plg. s.v. gudde = gootti) ir kt.] ir kt.

Greta lyties verb. balt.-sl. *kurk- „sukti(s), lenkti(s)“ bus egzistavusi ir lytis verb. balt.-sl. *kerk- „t.p", kurią, man rodos, turi, pvz.,lie.(subst.) kérk-utė „krūva = kasa, pino, kekė = terttu“ < *„susisukimas,susilankstymas = yhteen- liittymä, -kietoutuma“; dėl darybos plg.,pvz., lie. kárš-utė „karšimas (amžiaus baigimas = loppuikä, senėjimas = vanheneminen, vanhuus)“ verb. kárš-ti „baigti amžių = "loppua iältään",senėti = vanheta“. Verb.balt.-sl. *kurk- /*kerk- „sukti(s) = kietoutua,lenkti(s) = taipua“ < ide. dial. *(s)kerk-/*(s)kr̥k- „t.p.“ yra determinatyvo *-k- išplėstas verb. ide.*(s)ker-/*(s)kr̥- „t.p.“ [s.v. 3.(s)ker- = lyödä (irti)], plg. s.v.v. corto, kraclan.

 

deiwas = jumala

deiwasGott – dievas = jumala“ III 9914 [635], deiws „t. p.“ III 378 [2736], III 3712 [293], III 3713 [294], III 391 [2910], III 412 [2930], III 4311 [3121], III 478 [3326], III 5113 [3529], III 534 [376], III 5516 [3734], III 5518 [391], III 719 [478], III 795 [5113], III 815 [5131], III 8724 [5527], III 974 [6114], III 1019 [6318], III 10112 [6320], III 10115 [6323], III 10328 [6518], III 1051 [6520], III 1056 [6525], III 10522 [674], III 10525 [677], III 1073 [6713], III 10718 [6724], III 1092 [6732], III 10919 [699], III 1156 [7119],III 1317 [7931],

deywis „got (Gott) – t.p.“ E1 (matyt iš *deivas), dewes „Gott – t.p.“ GrG 1 (= *deivas ar *deivis) resp. dewus „goth (Gott) – t.p.“ GrA 1, „deus – t.p.“ GrF 7 (= *deivas ar *deivs) nom. sg.; gen. sg. deiwas „Gottes - dievo“ I 57 [55], III 2713–14 [2311], III 435 [3117], III 491 [3335], III 495 [354], III 497 [355],III 499 [357], III 4911 [358], III 4916 [3513], III 518 [3525], III 5115 [3530], III 598 [3932], III 599 [3932], III 5911 [3934], III 616 [4111], III 618 [4112], III 6117 [4118], III 6118 [4120], III 6119 [4120], III 6121 [4122], III 6716 [456], III 6912 [4523], III 6917 [4528], III 7113 [4711], III 873 [5512], III 8922 [5713], III 8926 [5715], III 917, [5722], III 9513 [611], III 977 [6117], III 996 [631], III 9910 [632], III 1013 [6313], III 1015 [6314], III 1032 [6335],III 1034 [6336], III 10523 [675], III 10724 [6729], III 11115 [6921], III 1134 [6932], III 1135 [6933], III 11310–11 [711], III 11316 [715], III 11318 [717], III 11322 [7110], III 11325 [7112], III 12312 [772], III 12714 [793], III 12910 [7918],

192 deiuas „t.p.“ I 92 [532] deywas „t. p.“ II 56–7 [115], II 92 [1131–32]; acc. sg. deiwan „Gott – dievą“ III 279 [238], III 2716 [2314], III 2911 [2324], III 311 [256], III 3110 [2514], III 3119 [2522], III 337 [2531], III 3318 [278], III 359 [2719], III 371 [2730], III 3918 [2926], III 4311 [3121], III 6320 [435–6], III 6511 [4319], III 6513 [4321], III 6517 [4323], III 6718–19 [459], III 715 [475], III 8919 [5711], III 8920 [5711–12], III 9119 [5732], III 9712 [6121], III 1015 [6315], III 10520 [673], III 10721 [6726–27], III 11526 [7135], III 11526–27 [7135], III 1172 [732], III 12323 [779], III 1273 [7729], deiuan „t.p.“ I 79 [526], deywan „t.p.“ II 79 [1125]; voc. sg. deiwe „Gott – dieve“ III 8314 [5318], III 1096 [6735], deiwa „t.p.“ III 6721 [4511], III 11728 [7321], deiws „t. p.“ (= nom.sg.) III 8512 [5332], III 11716 [7313], III 1199 [7331], III 13114 [811]; acc. pl. deiwans „goͤtter – dievus“ I 53 [53], II 53 [113], III 276 [236].

Pr. *deivas = lie. diẽvas = jumala,resp. deivas [ (gal prū- sizmas?), plg. deĩvis (deivỹs) „dievaitis“, deivė̃ „dievaitė“ ir kitus su deiv-], la. dìevs.

Yra iš balt.*deivas „dievas“< *„dangus= taivas“ (> suom. taivas „t.p.“ ir kt.) < *„šviesus (neapsiniaukęs) dangus“ (žr. s.v. II dangus) < ide. *deiu̯os „tas, kuris šviečia, šviečiantis“

 

HM: Tämä on väärin: suomen sana taivas on vasarakir-veskielen *daigwas, ja tarkoittaa "Ylle kaareutuva" kan- taindoeuroopan vebistä dengti = kattaa, kaareutua, peit- tyä (kasvillisuudella), liettuan dengti (dengia, dengė), daigyti (daigo, daigė), sanasta tulee myös taimen (*daigmen = istukas), taimi, tunkio jne.

Samoin liettuan dangus = taivasta tulee tästö eikä mistään valosta; liettuan diena näistä kyllä saattaa tulla.

> s.isl. tívar „dievai“ (< *deiu̯ōs), s.ind.deváḥ „dangiškas, dieviškas, dievas“,lo. deus „dievas“, dīvus „dieviškas“, s. air. dia „dievas“ ir kt.

Ide. *deiu̯os buvo matyt adj. – fleksijos vedinys iš ide. *deiu̯-/*di̯eu- „tai, kas šviečia, šviesu“, iš kurio atsirado ir s. ind. dyáuḥ „dangus; diena“, gr. Ζεύς „Dzeusas“ (per- sonifikuotas „dangus“), lo. (*di̯ēus >) diēs „diena“ ir kt.

Šis ide. *deiu̯-/*di̯eu- yra sufikso *-(e)u- vedinys iš verb. ide. *dei(H)-/*di(H)- „šviesti (skaidriai spindint)“ > s. ind. dī́-de-ti „(jis) šviečia“, gr. δέατο (< *δει-) „rodėsi“ (< *„švietėsi“) ir kt. Žr. dar s.v. deinan.

deinan = päivä

deinan „Tag – diena“ acc.sg. I 59 [58], I 112 [78], III 298 [2322] III 433 [3115], III 4521 [3314], III 532 [374], III 7915 [5119], III 8113 [5135], III 9712 [6122], III 12712 [792] deynan „t. p.“ II 59 [117], II 719 [1130], II 112 [136] deinam „t.p.“ I 719 [531] (taisytina į deinan, kuri originale buvo turbūt *deinā [= -an]); 189 acc.pl. deinans „t.p.“ III 12320 [777]. Yra paliudyta ir nom.sg. deina, kuri prūsistikoje iki šiol buvo nežinoma (į tai mano dėmesį atkreipė Schmal-stieg). Žr. dar deyen. Pr. *deinā (nom.sg.) = lie. dienà = la. dìena < balt. *deinā, kuris šaknies vokalizmo bei ka- miengalio atžvilgiu, t.y. kaip toks, būdingas tik baltams, nors šiaip giminaičių turi daug: go. -tein- (= sin-tein-s „täglich, kasdieniškas“) < *dein-, sl. *din- „diena“ [= s.sl. dъnъ (gen.sg. dьne < *dines), rus. день ir kt.], s.ind. dín-am „diena“,lo. -din-um [=nūn-din-um „kas devintą dieną esanti turgaus diena“ < *noven- (=novem) + *dinom] resp. -din-ae (= nūn-din-ae „nūndinum“), alb. gdhinjmanche Tag“ (< *-din-i̯ō) ir kt. < ide. *d(e)in-, ku- rioje slypi ide. *d(e)i- „šviesti (skaidriai spindint)“ (žr. s.v. deiwas); pastarõsios reikšmė̃s atspindžių galima atsekti ir pačiame balt. *deinā, kuris nelabai seniai dar buvo „šviesusis paros metas (nuo saulės tekėjimo iki vakaro)“ = „rytas bei visa diena“ (žr.s.v. deynayno). Šiame balt. *deinā, išplėstame formanto * (kaip ir, pvz., balt. *ve- ser-ā „pavasaris – vasara“ bei balt. źeim-ā „žiema“, žr. s.v. dagis), slypi konsonantinės deklinacijos subst. balt.- sl. *din-/*dein „šviesus paros metas“< *„šviesumas“ (no- men abstractum resp. neutr., plg. tai, kas pasakyta dėl balt.-sl. *vesir/*vesn- resp. *źeim, žr. s. v. dagis): nom. -acc.sg.(neutr.) *din/*dein, gen.sg. *din-es (> s.sl. dьn-e ir kt.),dat.-„loc.sg.*din-ei/*dein-i ir kt.(dėl šaknies ir flek- sijų vokalizmo apofoniškos „lygsvaros“ žr. Mažiulis BS 147, 247, 248–250), plg. seniausią (irgi konsonantinės deklinacijos) paradigmą balt.-sl. *źeim-/*źim- (žr. s.v. semo). To balt.-sl. *din-/*dein- paradigmos apofoniškas supletyvizmas vėliau buvo panaikintas:

a) slavai apibendrino alomorfą *din- (neutr.) > s.sl. dьnь (masc.) ir kt.,

b) baltai pasirinko alomorfą *dein- (neutr.), išplėsdami jį formantu *. Taigi slavai tuo atžvilgiu, kad jie čia nepa- naudojo darybinio formanto (*), yra archajiškesni už baltus.

gabawo = rupisammakko

gabawo „crothe (Kröte) - rupūžė“ E779 = *gabavɔ̄ nom. sg. fem., t. y. *gabavā, turintis šaknį *gab- ir sufiksą *-avā, kurį vesti iš *-evā (Endzelīns SV 44) nėra būtina (plg. ir Toporov PJ II 124). Šitam pr. = vak. balt. *gabavā šaknimi ir reikšme artimiausias giminaitis yra sl. *gēbā „rupūžė; varlė“ (> rus. жаба „rupūžė“, s. sl. žaba „varlė“ ir kt.), laikytinas fleksijos vediniu (su kiekybine šaknies balsio apofonija) iš verb. balt.-sl. *geb-, iš kurio turime ir žodžio vak. balt. *gabavā šaknį (su kokybine balsio apofonija) *gab- (matyt vardažodinę, žr. toliau).

Tam verb. balt.-sl. *geb- < (verb.) ide. (dial.) *geb(h)-, atsižvelgiant į toliau pateikiamą medžiagą, suponuotina maždaug tokia reikšmė:*„tam tikru būdu nerti (tauchen)“ = „nerti (su tam tikru vibra-vimu), pirmiausia, vandens gyviams (jie visi slidūs!)“, t.y. *„slidžiam resp. slidžiai (minkštai, tyliai, taip pat vibruojančiai ir pan.) nerti“ su enantioseminėmis reikšmėmis (bei su minėto „slidumo“ ir pan. atspalviais) *„(tam tikru būdu) nunertiišnerti“ (čia dėl enantiosemijos plg. Būga RR I 477t.). 310to- kio verb. ide. (dial.) *geb(h)- bus atsiradę s. isl. kafa „nerti“, kvefja „(pa)nardinti“,v.v.a. er-queben „(už)dusinti“ (< *„panardinti“) ir kt., taip pat s. saks. quappa „vėgėlė“ (< *„slidi“ < *„slidžiai nardanti“),isl. kvap „šaltiena, drebu- čių pavidalo dalykas“ [< *„slidus vibruojantis dalykas“ < *„vibruojančiai tarsi pasineriantis (nusileidžiantis) bei iš- neriantis (iškylantis) dalykas“] ir pan., plg. Pokorny IEW I 465–466 s.v.v. 1. gēbh-, 2. gēbh-.

Manau, kad tą patį verb. ide. (dial.) *geb(h)- „(tam tikru būdu) nunerti ↔ išnerti“ rodo ir lie. dial. (*geb- ) gė̃b-ti „geibti“ = „pamažu, tyliai (nu)nykti“ < *„uždusti panirus“ (kitaip - Būga RR III 945 - 947) < *„nunirti (nunerti)“, taip pat lie. dial. gẽb-enė „pūslė, spuogas, išbėrimas“ < *„minkštas (slidus) išnirimas (iškilimas)“. Darybinis san- tykis tarp lie. gẽbenė „išbėrimas“ [< *„minkštas išnirimas (iškilimas)“ – nomen abstractum!] ir sl. *gēbā „rupūžė“ (bei „varlė“) yra toks pat, kaip santykis, pvz.,tarp nomina abstracta (deverbativa) lie. (dial.) mušẽnė „mušimas“ ir mūšà „t.p.“.Taigi reikia manyti, kad ir sl. *gēbā iš pradžių buvo nomen abstractum (deverbativum) – *„minkštas išnirimas (iškilimas)“ > *„išbėrimas“,o iš čia atsirado (dėl reikšmės konkretėjimo) sl. *„gyvis, turintis tam tikrų išbėrimų“ = „rupūžė“ (resp. „varlė“).

Pr. = vak. balt. *gabavā „rupūžė“ yra matyt iš adj. (fem.) *gabavā „pūslėtoji, t.y.turinti išbėrimų,iškilimų (išnirimų)“, o šis - sufikso *-av- (prūsams gana daraus!) vedinys greičiausiai iš u-kamienio subst. (neutr.) *gabu „pūslė“ = „tam tikras išpūstumas, iškilumas (išnirimas)“ adj. neutr. *gabu „išsipučiantis (išsipūtęs), iškylantis (iškilęs), išneriantis (išniręs)“, plg. s. v. arrien; kitaip sakant, čia turime u-kamieno adjektyvą balt. *gabus (masc.)/*gabu (neutr.) resp. [ī/(i)i̯ā-kamieno] *gabī (fem.) „(tam tikru būdu) išneriantis ↔ nuneriantis“ – fleksinį vedinį (su šaknies balsio kokybine apofonija) iš verb. balt. *geb- „(tam tikru būdu) išnerti ↔ nunerti“; su šituo verb. etimologiškai nesunku sieti lie. ež. Gab-ỹs ir pan.

Tam verb. balt. *geb-, kalbant apie ugnį (kaip liepsną – jos liežuvius),iš pagrindinės jo reikšmės *„tam tikru būdu nunerti ↔ 311 išnerti“=*„vibruojančiai (ir pan.) nunerti ↔ išnerti" lengvai galėjo atsirasti tolimesnė reikšmė balt. dial. *„(ugniai-liepsnai) pleventi, rusenti“ > *„(ugniai) kū- rentis“ (t.y. *„būti ugniai-liepsnai, o ne ugniai-žarijoms ir pan.“), plg., pvz., lie. ugnẽlė gražiaĩ kūrẽnas „ugnelė gražiai kūrenasi (= plevena liepsnelė-ugnelė)“ = „lieps- nelė resp. liepsna (ji visuomet plevena, rusena) nėra išnykusi“ Ds. Vadinasi, ir šio verb. balt. *geb- vedinys minėtas u-kamienis adj. balt. *gabu-, tiksliau, - jo fem. lytis [ī-/(i)i̯ā-kamienė] balt. (adj.) *gabī, atributiškai deri- nama su subst. balt. *ugnisFeuer“ (fem.!),greta pagrin- dinės reikšmės taip pat lengvai galėjo turėti tolimesnę reikšmę balt.dial *„(ugnis-liepsna) plevenanti, rusenanti“ = *„besikūrenanti (ugnis)“. Manau, kad būtent iš čia atsi- rado subst. balt. dial. *gabī „plevenanti, rusenanti ugnis“ [ī-/(i)i̯ā-kamienis] =*„besikūrenanti ugnis“ = *„neužgesusi bei neturinti užgesti ugnis“ lie. gabijà „šventoji namų ugnis; namų ugnies dievaitė“ [(i)i̯ā-kamienis, plg., pvz., balt. dial. *eźī (ī-/i̯ā-kamienį, žr. s. v. asy) lie. ežià (i̯ā- kamienis)].

Pr. gabawo ir jo giminaičių istoriją kitaip suvokia Traut- mann AS 334, Endzelīns SV 174, Pokorny IEW I 466, Toporov PJ II 124tt. Lie. gabijà ir pan. kilmę irgi kitaip aiškina Būga RR I 210–211 (juo seka Fraenkel LEW 126t., S. Karaliūnas, – Žodžiai ir žmonės. Vilnius, 1974, p. 63–68), Toporov PJ II 122tt. (ir liter.).

gēide = odottaa, odotus

(ven. ždat´)

gēide „wartten (warten) – (jie) laukia“ III 859 [5330] 3 pl. praes. - frazėje no swaian labiskan ide „auff seine Guͤte wartten“ III 858–9 (= nussitik geribei iô VE 3610, vs winge Szeelestibe czerre ieb Gaide EC 5712–13); giēidi „warten (warten) - (jos) laukia“ III 838 [5314] 3 pl. praes.- frazėje Wissas Ackis giēidi notien „Aller Augen warten auff dichIII 838 [5314] (= Akys wissu ing tawe nussitik VE 35, Wuesses Atczes gaide vs thoͤw EC 568). Pr. gēide/giēidi (3 pl.praes.) čia pavartotas iš jo pagrindinės reikšmės „warten – laukti“ išvesta (labai ar̃tima) reikšme „tikėtis ko“ (plg., pvz., lie. láukiau , kad tu padarýsi reikšme „tikėjausi to, kad tu padarysi“ Ds).Čia prisidėjo ir vok. warten „laukti ir kt.“, pavartotas šiose Liuterio ka- tekizmo vietose (III 847, III 828) reikšme „seine Hoffnung auf etwas setzen“ (s.v.4. warten) = „dėti viltis į ką, tikėtis ko“; plg. ir minėtus VE bei EC vertimus.

Lytys pr. gēide bei giēidi „laukia“ bei giēidi „t.p.“ (su gi- = pr. *gʹ-) atsirado iš pr. *gēidi̯a „t.p.“ (su cirkumfleksiniu *-ēi-) < *geĩdia „t.p.“ = lie. geĩdžia „trokšta, begehrt“. Čia etimologiškai pridera ir pr. sengidaut „pasiekti, įgyti; su- laukti“ bei sengijdi „pasiekia, įgyja; sulaukia“ (žr. sengi-daut),taip pat la.gàidît „laukti“,s.sl.židǫ „laukiu“ (< *geid-) resp. žьd-ati „laukti“, s.v.a. gīt „godumas, gobšumas“ ir pan. Turime balt.-sl.-germ.žodžius, su kuriais mėginama sieti dar kelt. - pvz.,s.air.gíall „įkaitas“.Dėl tos keltų kalbų medžiagos žr.toliau,o tuo tarpu pasiremsiu Stangu (l.c.), kuris čia įžiūri tik balt.-sl.-germ. izoleksą. Tie balt.-sl.- germ. žodžiai suponuoja,be abejo,ide.dial. *gheidh-, ku- riam įprasta suteikti reikšmę *„geisti,begehren“,vadinasi, iš jos vesti ir minėtų pr.-la.-sl.žodžių reikšmę „laukti“. Ta- čiau dėl ide.dial.*gheidh reikšmės galima kitaip galvoti, išeinant jau vien iš archajiškiausių indoeuropiečių kalbų - baltų-slavų kalbų dialektologijos duomenų. Šis balt.-sl. *geid- reikšme „laukti“ sutinkamas pr.-la.-sl.kalbose, t.y. baltoslaviškosios teritorijos periferijoje, o ne lie. kalboje (čia reikšmė – „geisti,begehren“), kuri visuomet buvo tos teritorijos centrinio arealo dalis (apie senesnių ir seniau- sių laikų lingvistinės baltų-slavų teritorijos periferinį bei centrinį arealą žr. Mažiulis, Liet. etnogen., 5tt.). Kadangi periferiniai dialektai (resp. kal̃bos), kaip žinoma, neretai išlaiko archaizmų daugiau nei centriniai, tai galima ma- nyti, kad, trumpai sakant, balt.-sl.*geid- reiškė ne „geisti“ ar pan. („verlangen; warten“ – Trautmann l. c), o „laukti“ (prie la. žodžio „laukti“ senovinės reikšmė̃s išlikimo gal prisidėjo ir substratiniai baltai, apie kuriuos žr. Mažiulis l.c.). Kaip lie.geĩsti „geisti, begehren“ išriedėjo iš balt.-sl. *geid- „laukti“ (< ide. dial. *gheidh), panašiai (bet sava- rankiškai) ir germ. tos pačiõs šaknies žodžio reikšmė „geisti“ (pvz.s.v.a.gīt „godumas,gobšumas“< „geidimas“) bus atsiradusi iš „laukti“. Kelt. žodžiuose - s.air. 340 gíall „įkaitas“ ir kt. slypi turbūt irgi ide.dial. *gheidh-, bet ne- lengva pasakyti,ar tas „įkaitas“ išriedėjo iš *„(su)laukti“, ar iš (*„laukti“ >) „geisti“, ar,pagaliau, net iš (*„laukti“ <) *„žiūrėti“ (žr. toliau). Balt.-sl. *geid- „laukti“, toliau, vedu iš *„žiūrėti (žvelgti, žvalgytis)“ (plg., pvz., lie. žiūrė́ti „… laukti,tikėtis“ - DLKŽ s.v.6. žiūrė́ti),plg.lie. láukti „warten“ < *„žiūrėti“ (plg.la.lũkuôtiês „žiūrėti,dairytis“),vok. warten „laukti“ < „žiūrėti, žvalgytis“, lo. exspectare „laukti“ (< *„išžiūrėti“: spectare „žiūrėti“) ir pan.balt.-sl. *geid- „laukti“< „žiūrėti“ < „matyti“ kildinu iš dar senesnio balt.- sl. *geid-šviesti“ (plg., pvz., lie.:màno ãkys nebešviẽčiamano akys nebemato)“ Ds), plg.lie. láukti „warten“ < *„žiūrėti“ <*„matyti“< „šviesti“,pr.laukīt „ieškoti“< *„žiūrėti“ (plg., pvz., lie.: visur̃ išžiūrė́jau, bet neradaũ „visur išieš-kojau,bet neradau“ Ds)<*„matyti“ *<*„šviesti“,gr. λεύσσω > „žiūriu,matau“< *šviesti“, s.ind. lókate „(pa)mãto, erblickt“ < *„šviesti“ (:rócate „šviečia“) ir kt.

Taigi čia reikia atstatyti ide. dial. *gheidh- (:*ghoidh-: *ghidh-) „šviesti, spindėti“, kuris yra formanto *-dh- iš- plėstas verb. ide.*ghei- (:*ghoi:*ghi-) „t.p.“> balt.-sl. *gei- (:*gai-:*gi-) t.p.“ (žr. s.v. gaylis). Iš verb.ide.dial. *gheidh- „t.p.“ > balt.-sl. *geid- „t.p.“ turime,be to,vedinių - fleksinį vedinį vak. balt. *gaidīs „kvietys“ (žr. gaydis), sufiksų ve- dinius lie. giẽdrasheiter, klar“ = la. dzìed-rs „azurblau“ (< ryt. balt. *geidras „skaidrus, šviesus“), lie. gaid-rà „giedra“ (subst.), lie. gaĩsas „Lichtschein am Himmel“ = la. gàiss „oras“ (< ryt.balt. *gaidsa- „skaidrumas, šviesu-mas“),dzidrs „aiškus,šviesus“ ir kt.,rus.жидкий „skystas“ ir kt.(sufikso *-k- išplėstas u-kamienis adj.sl.*geidu- „prasišviečiantis, skaidrus“ – fleksinis vedinys) ir pan.

Tiesa, šiuos nomina, ypač lie. giẽdras la. dzìedrs visi etimologiškai sieja su gr. kalbõs (tik su jos!) žodžiais φαιδρός „šviesus, spindintis“, φαίδιμος; „spindintis“ ir pan., juos kildindami iš ide. *ghəid- *ghəi- „šviesus, švytintis“ bei pabrėždami iš tikrųjų gana didelį 341 fone- tinį ir semantinį panašumą tarp lie. giẽdras = la. dzìedrs ir gr. φαιδρός. Tačiau vien iš to panašumo daryti išvadą, kad šie lie.-la. ir gr.žodžiai giminiuotųsi,nėra nerizikinga, plg. didelį panašumą, pvz., tarp het. kutru- ir lie. gudrùs, nesuponuojantį jų bendros kilmė̃s.

Tradicinė hipotezė, pagal kurią lie. giẽdras la. dzìedrs ir pan. suponuoja ide. *ghəi-, yra labai įtartinà jau vien dėl to, kad šiems lie.-la.žodžiams giminaičių surandama tik graikų kalboje. Be to,ši hipotezė remiasi ne tiek pačių baltų atitinkamų faktų vidine rekonstrukcija, o gr. žodžiu φαιδρός (ir pan.), kuris, tiesa, šiaip jau galėtų suponuoti ide. *ghəi- (bet žr. toliau).

Kildinimui lie. giẽdras = la. dzìedrs ir pan.ide. *ghəi-, remiantis gr. φαιδρός (ir pan.), nepritaria, svarbiausia, štai kas:gr.φαιδρός turi diftongą -αι- < ide. *-əi- (Pokorny l. c), o lie. giẽdras = la. dzìedrs turi -ie- (cirkumfleksinį!), apofoniškai besikaitaliojantį su -ai-/-i- (lie. gaidrà „gied- ra“: la. dzidrs ir kt.,žr. anksčiau) ir kildintiną iš (cirkum-fleksinio, t.y.trumpojo) diftongo balt.-sl. *eĩ- (:*-ai-: -i-), kuris aiškiai suponuoja ne ide.*-əi-,o ide.*-ĕi- (:*-oi-:*-i-). Taigi reikia manyti, kad lie. giẽdras = la. dzìedrs (ir pan.) yra ne ide., o ryt. balt. (ar balt.) prokalbės laikų veldiniai (atsiradę panašiu būdu kaip ir, pvz., lie. gùdras „gudrus“ la.gudrs „t.p.“), nesigiminiuojantys su gr. φαιδρός (ir pan.). O tai reiškia,kad atstatyti ide.*ghəi- vien tik iš gr. φαιδρός ir pan.yra perdaug rizikinga:ši gr. φαι- laikytina greičiausiai formanto gr. *-i- išplėsta šaknimi (verb.) gr. *pha- (:*phā-) „žibėti, šviesti“ < ide. *bhə- (: *bhā-) t.p.“.

Dėl minėto verb. ide. *ghei- (: *ghi-) reikia pridurti, kad jis greta pagrindinės reikšmė̃s *„spindėti, šviesti“ bus turėjęs iš jos išvestinių (perkeltinių) reikšmių - maždaug tokių:*„greitai judėti (judinti)“ [dėl „spindėti, šviesti“ > „greitai judėti (judinti)“], *„šalti, spiginti“ (dėl „spindėti, šviesti“ > „šalti, spiginti“) ir pan.ide. *ghei- (:*ghi-) „spindėti, šviesti: greitai judėti (judinti)“ *„greitai judėti (judinti)“ atsirado s.ind. (*ghi->) hi-nóti „treibt an, 342 schleudert“ ir kiti, kuriuos nurodo Pokorny’as savo „Žo- dyne“ s.v.1. ǵhei- „antreiben, lebhaft bewegen (schleu- dern) oder bewegt sein“ (Pokorny IEW I 424t.) ir matyt s.v. gheis-. Iš verb. ide. *ghei- (: *ghi-) „spindėti, šviesti; šalti, spiginti“*„šalti, spiginti“ buvo išvestì indoeuropie- čių kalbų žodžiai „sniegas“ bei „žiema“ – tie, dėl kurių žr. s.v. semo. Žr. dar Mažiulis, Ėtimologija 1986, p. 124tt. Be to, žr. s.v. gaylis.

 

girmis = mato

Samaa juurta kuin suomen käärme.

girmis „made (Made) - kirmėlė = mato, toukka“ E 786 nom.sg.masc. (ar fem., žr. toliau), įprastai ir, man rodos, visiškai teisingai taisomas į *kirmis = pr. *kirmis. Tiesa, dėl tokio taisymo kai kam kyla šiek tiek abejonių [pvz. Endzelīns SV 178 („laikam“), Toporov PJ II 243–245 („*kirmis, *girmis??“), tačiau jos, man atrodo, yra nereikalingos.

Manau, kad klaida – parašymas girmis (vietoj *kirmis) atsirado šitaip: vertėjo prūso (informanto) tartą neskardųjį (duslųjį) pr. *k- (esantį prieš pr. *-i-) E autorius,veikiamas šio pr.žodžio priebalsių (sonantų) *-rm- (esančių po ir prieš tokį patį pr. *-i-) skardumo atrakcijos, suvokė (okazionaliai) kaip skardųjį (ir parašė raide g-). Prie to bus prisidėjusi ir tokia aplinkybė: vertėjo prūso tartą žodyje pr. *kirmis neskardųjį (duslųjį) pr. *k- [pr. sprogstamųjų priebalsių opozicija – pagal neskardumą (duslumą): skardumą!] E autorius (aišku, gerai mokėjęs vokiškai) identifikavo (okazionaliai) su neintensyviuoju (neįtemptuoju) vok. g [vok. sprogstamųjų priebalsių opozicija – pagal neintensyvumą (neįtemptumą) : intensyvumą!]; į tai atsižvelgiant ir žinant, kad pr. duslieji (neskardieji) ir skardieji priebalsiai E žodynėlyje dažniausiai rašomi teisingai, reikia manyti, kad E originalo (ne jo nuorašo) autorius bent jau šiek tiek mokėjo prūsiškai [o gal jis buvo raštingas (t.y. gerai mokėjęs vokiškai) prūsas?].

Pr. *kirmis „kirmėlė“ buvo masc. arba (masc. >) fem., plg. jo artimiausią giminaitį lie. kir̃mìs „kirmėlė“ fem.,369 kuris (vartojamas ypač žemaičių) pirmykšte savo gimine masc.retai kur mūsų dialektuose besutinkamas. Pr. *kirmis „kirmėlė“ = lie.kir̃mìs „t.p.“ = la.*cirmis „t.p.“ (*-īs > dial. cirmis „t.p.“)= sl.(masc.) *čьrmь „t.p.“ (s.v.čьrmьnъ),suponuoja (i-kamienį masc.) balt.-sl. *kirmis „t.p.“ < ide. *kr̥mis „t.p.“ > s.ind. kr̥miḥ „t.p.“,s.air. cruim „t.p.“ (< kelt.*krimi-) ir pan.Ide. *kr̥mi- „kirmėlė“ galėtų būti iš *„tas,kuris graužia“ - sufikso *-mi- vedinys iš verb.ide.*ker-/*kr̥- „graužti, kramtyti“, kuris, man rodos, slypi žodžiuose s.ind. cár-v-ati „kram̃to…“ ir kt. (s.v. *keru-).

Suom. kärme „gyvatė“ ir pan. (baltizmas) bei la. cḕrme „Spulwurm“ ir pan.rodo,kad greta balt.-sl. *kirmis „kirmėlė“ egzistavo balt.dial. *kermis „t.p.“, kurių šaknies vokalizmo santykis iki šiol nėra išaiškintas:jis arba visai nenagrinėjamas resp. implicite laikomas apofonišku,arba tokiu laikomas explicite. Neaiškumų yra ir dėl sl. „kirmėlės“, t.y. yra dėl sl. *kirvis „t.p.“ (su *-v-!) > *čьrvь „t.p.“ (įprastinio dabartinėms slavų kalboms) atsiradimo greta senojo sl.*kirmis „t.p.“ (su*-m-!)> *čьrmь „t.p.“.

Man rodos, kad balt. dial. *kermis „kirmėlė“ (vietoj balt. *kirmis „t. p.“) atsirado dėl to, kad pirmykštis balt.*kirmis „t.p.“, seniai praradęs savo darybinę motyvaciją (dėl jos žr.anksčiau), nuo tam tikros epochos buvo imtas suvokti kaip *„kertantis ir pan.“ (plg.,pvz.,lie. pasakymų: kir̃mėlės iškapójo lapùs Ds), t.y.buvo imtas darybiškai sieti (čia gal veikė ir tabu) su panašiai skambančiu šaknies verb. balt.*(s)ker-/*(s)kir- „pjauti,kirsti ir pan.“ (žr. s.v. kersle) vediniu adj. balt. *kerma-„ (at)pjaunantis/(at)pjautas,(at)kertantis/(at)kirstas ir pan.“ (bei su šio vediniu subst.balt. *kerm-en- ir pan.,žr.kērmens) > lie.dial.(adj.) ker̃mas „nebetinkamas, susidėvėjęs“ (< *„atplyšęs, atplėštas“ < *„atpjautas, atkirstas ir pan.“), kuris dėl savo reikšmės ir ypač dėl paplitimo geografijos (sutinkamas periferinėse 370 šnektose) yra aiškiai archaizmas (žr. dar s.v. kērmens).

Bus egzistavęs ir panašios reikšmė̃s adj.sl. *kerva- (jo lytis neutr. kervă subst. sl. *kervă > s. sl. črěvo ir kt., žr. s.v. kērmens) – sufikso *-va- vedinys iš to paties verb. balt.-sl. *(s)ker-/*(s)kir- (žr. anksčiau). Dėl adj. sl. *kerva- „(at)pjaunantis/(at)pjautas, (at)kertantis/(at)kirstas ir pan.“ santykio su adj. balt. *kerma- „t. p.“ plg. adjektyvus lie. šir̃vas „(blau)-grau“//šir̃mas „t. p.“ = la. sir̃ms „(silber)grau“ (žr. s. v. sirmes), balt. *pīrmas „erster“//sl. *pīrvas „t. p.“ (žr. s. v. pirmas), s. ind. śyāváḥ „tamsiai rudas, tamsus“//śyāmáḥ „juodai pilkas, tamsus“ (žr. s. v. sywan) ir kt.

Greta iš to verb. balt.-sl. *(s)ker-/*(s)kir- išvesto adj. sl. (ne balt.-sl.!) *kerva- „(at)pjaunantis/ (at)pjautas, (at)kertantis/(at)kirstas ir pan.“ matyt buvo tos pačiõs kilmė̃s senesnis adj. (t.y. ne vien sl.!) balt.-sl. *kirva- „t. p.“, iš kurio bus atsiradę substantyvai a) balt. (fleksijos vedinys) *kirvi̯a- „kirvis“ ir b) sl. (turbūt dial.) *kirva- „pjautuvas“; čia vargu ar pridera s. ind. kr̥viḥ „tam tikras audėjo įrankis“. Dėl santykio šitų adj. balt.-sl. *kirva-: sl. *kerva- plg. santykį, pvz., vak. balt. *girba-: sl. *gerba- (žr. s.v. gīrbin). Atrodo, kad būtent su šiuo adj. (balt.-)sl. *kirva- darybiškai siejamas (kontaminuojamas) senasis (balt.-)sl. *kirmis „kirmėlė“ ir buvo perdirbtas į sl. *kirvis „t.p.“ > s.sl. črьvь „t.p.“ ir kt.; plg. tai, kad balt.-sl. *kirmis „kirmėlė“ buvo perdirbtas (tik kitaip) ir senovės baltų dialektuose.

 

grosis = huurre, härmä, harmaus

Luultavasti samaa juurtakuin suomen routa.

grosis „ryf (Reif) - šerkšnas, šarmaE 58 nom.sg. Įprasta taisyti į *grodis resp. skaityti pr. *grōd- bei sieti su lie. grúodas „kietai sušalusi žemė“ ir s.sl. gradъ „kruša,ledai“ ir pan. [iš pradžių panašiai manė ir Būga (vėliau jis šitaip nedarė resp. lie. grúodas siejo ne su s.sl. gradъ „kruša“)] arba su lie. grúodas „kietai sušalusi žemė“ bei grū́sti „stampfen“ ir kt. Pirmiausia reikia pasakyti, kad lie. grúodas giminiuojasi ne su s. sl. gradъ „kruša, ledai“ (ir kt.), o su la. graûds „grūdas“, lie. grū́das „t.p.“,grū́sti „stampfen“ ir kt.,lenk. gruda „grumstas;gruodas“ ir kt. Be to, lie. grúodas nėra iš balt. *grōdas < *grōudas (kaip įprasta galvoti),o atsirado vietoj (ar greta) senesnio lie. *gráudus (= la. graûds „grūdas“, plg. baltizmą suom. rauta „gruodas“) resp. *grū́das (= lie. grū́das), kitaip sakant, lie. grúodas šaknies monoftongas yra ne uo1<*ō1, o uo2<*ō2, kurio prūsai neturėjo. Vadinasi, taisant pr. (E) grosis į *grodis ir jį siejant su lie. grúodas (= -uo2-!), reikėtų laukti ne pr. (E) grosis, o pr. (E) *grausis ar *grusis (su pr. *-ū-!). Taigi pr. (E) grosis negali giminiuotis su lie. grúodas. Pagaliau ir pats taisymas grosis į *grodis yra niekuo nepagrindžiamas (plg. glosano).

Man rodos, kad pr. (E) grosis turi -o- = pr. (E) *-ɔ̄- (monoftongizuotą iš cirkumfleksinio) pr. *-ɔ̄i- = *-āi- (= *-ãi-, t.y. *-aĩ-), plg.pr. (E) moasis su -oa- = pr. (E) *-ɔ̄- < pr. *-ɔ̄i- [= *-ãi-, t.y. *-aĩ- = lie. (m)-aĩ-(šas), žr. II moasis], pr. (E) semo su -e- = pr. (E) *-ē- < pr. *-ēi- [= *-ẽi-, t.y. *-eĩ- = lie. (ž)-iẽ-(mą), žr. semo] ir pan. Pr. (E) grosis yra galbūt i-kamienis (žr. toliau), t.y. pr. (E) *grɔ̄sis < pr. *grɔ̄isis = *grāisis = *graĩsis [o gal pr. (E) grosis raidė -s- = pr. *-z- (?), plg. la. adj. grèi-z-s].

Pr. *graĩsis „šerkšnas, šarma“ kildinu iš *„tai, kas užbraukta (užtepta), užrėžta ant ko“ resp. jį laikau fleksijos vediniu iš adj. vak. balt. *graisa- (*graisā-) „tas (ta), kuris (kuri) užbrauktas (užteptas), užrėžtas ant ko“ (plg.,pvz.,subst.lie.drūtìs „drūtumas“ = „tai,kas drūta“ adj. drū́tas), o šį - sufikso *-sa- (*-sā-) vediniu (su šaknies vokalizmo apofonija) iš verb.balt. *grei- „(už)braukti, (už)rėžti ką ant ko“ resp. (enantiosemiškai) „(nu)braukti, (nu)rėžti ką nuo ko“ > lie. griẽ-ti „nuo pieno paviršiaus nubraukti [nurėžti suk(ioj)ant u)
(tam tikru sukim] grietinę; ir kt.“. Šis verb. balt. *grei- „braukti“ = „rėžti suk(ioj)ant“ (enantiosemiškas) suponuoja verb. ide. *ghrē̆i- „t.p.“ > gr. χρι͛ω „tepu, užtrinu ką ant ko“ ir kt.

415 Minėtą adj. vak. balt. *graisa- dėl darybos plg., pvz., su adj. ryt. balt. *gaisa- „spindintis, šviečiantis“ (jį suponuoja morfologinė abstraktų subst. la. gàiss „oras“ = lie. gaĩsas „pašvaistė“/ /lie. gaisà „t.p.“ gretybė, plg., pvz., s.v. garian) - sufikso -sa- vediniu (su šaknies vokalizmo apofonija) iš verb.balt. *gei(d)- „spindėti, šviesti“ (žr.s.v.v. gaylis, gēide). Dėl pr. *graisis „šerkšnas, šarma“ kilmė̃s iš *„tai,kas užbraukta (užtepta), užrėžta ant ko“ plg. s.v.a. hrīfo „šerkšnas, šarma“ (ir pan.) = hrī- < ide.(verb.) *krei- „(už)braukti,(už)trinti (ir pan.) ką ant ko“ resp. (enantiosemiškai) „(nu)braukti,(nu)trinti ką nuo ko“ > la. krìe-t „nuo pieno paviršiaus nubraukti (nuimti) grietinę“ ir kt.

Iš to verb.ide. *ghrē̆i- „braukti“ = *„rėžti suk(ioj)ant“ > balt.-sl. *grē̆i- „t.p.“ turime sufiksų vedinius la. [adj. *grei-la- „tas (ta), kuris nurėžtas suktai (ppr. netiesiai)“ > *„kreivas“ ] subst. grei-lis „kreivys“ ir kt. (žr.dar greiwakaulin),sl.(adj. *grai-sa- „kreivas“ subst. *grai-sa- „tai,kas kreĩva“ >) *grěxъ „nuodėmė“.Tas pats verb.ide. *ghrē̆i- > balt.-sl. *grē̆i-, išplėstas formanto (sufikso) balt.sl. *-ź- [< ide. *-g(h)-], davė lie. gríež-ti „rėžti (su tam tikru sukimu), pjauti, brėžti“ = la. griêz-t „t.p.“ ir kt., la.(adj.) grèiz-s „kreivas“ (plg.la. *grei-la-,žr. anksčiau) ir pan., [sl.adj. *graiź-a- „tas (ta), kuris surėžytas, subrėžytas suktai (ppr. netiesiai)“ subst.] bažn. sl. grěz-a „confusio“ ir kt.

Atrodo, kad tas pats verb. ide. *ghrē̆i-, išplėstas formanto *-b(h)-, slypi ir žodyje verb. ide. dial. *ghreib(h)- „griebti“ [ekspresyviai iš *„smarkiai imti“ < *„(su tam tikru sukimu) atrėžti (sau ką nuo ko)“, plg., pvz., lie. rė́žti „… griebti“ arba griẽbti „… rėžti“] > lie. griẽb-ti, go. greip-an „griebti“ ir pan. (s.v. ghreib-).

Verb. ide. *ghrē̆i- „rėžti suk(ioj)ant“ yra formanto *-(e)i- išplėstas verb. ide. *gher- (:*ghr̥-) „t.p.“ (s.v.2. gher-), dėl kurio, išplėsto kitokių formantų, žr. s.v. v. grandico, grauwus (ir engraudīs), grīmons, grobis, grumins.

 

ilga = kauan, pitkään

ilgalange – ilgai“ III 953 [5928], ilgi „t.p.“ III 2918 [253] adv. Lytis ilgi yra vietoj senesnės *ilga „t.p.“ = (III 953) ilga „ilgai“ (plg. s.v. ainawīdai) < vak. balt. *ilga „t.p.“ (adv.), kuri – adverbiškai vartota adj. (nom.-acc. sg. neutr.) *ilgă „ilgas“ (plg. lie. dial. adv. ìlga „ilgai“), plg., pvz., s.sl.adv. malo „mažai“ = adj. (nom.-acc sg. neutr.) malo „mažas“; žr. s.v. ainawīdai. Iš čia visiškai lengva atstatyti vak.balt.adj. *ilga- „ilgas“, kuris slypi ir lytyse ilgimi bei -ilgimai (žr. stu ilgimi, kuilgimai), taip pat pr. (dk.) Ilgenpelke „der lange Bruch“ ir pan.

Vak. balt. (adj.) *ilga- „ilgas“ = ryt. balt. *ilga- „t.p.“ > lie. ìlgas „t.p.“ (iš baritono, plg., pvz., lie. vv. Ìlgašilis Ds), la. il̃gs „t. p.“ Turime balt. adj. *ī́lga- „ilgas“ < balt.-sl. (adj.) *dīlga- “t.p.“ (su baltuose išnykusiu *d-) > sl. *dīlga- „t.p.“ > *dьlgъ (*dъlgъ) „t.p.“ > s.sl. dlъgъ „t.p.“ ir kt.. Pastaba: iš lie. (ež.) Dùlgas (plg. pr. ež. Dulgen Gerullis ON 32) atstatyti jotv. adj. *dulga- „ilgas“ (Otrębski BNF VIII 280t.) greičiausiai negalima (žr. Savukynas Blt I 167, Toporov PJ III 40 ir liter.). Adj. balt.-sl. *dīlga „ilgas“ yra iš adj. ide. *dlHgho-/*delHgho- „t. p.“ (> s. ind. dīrghá- „t. p.“, gr. δολιχός „t. p.“ ir pan., žr. Pokorny IEW I 197, Gamkrelidze-Ivanov IJI II 782), kuris iki šiol, deja, neturi etimologijos.

Man rodos, kad adj. ide. *delHgho-/*dlHgho- „ilgas“ yra iš adj. ide. *„per ilgas“ [plg., pvz., lie. (Ds) šità lentà bus ilgà, reĩkia jos tris cólius atpjáutʹ „šita lenta bus per ilga…“] = *„sutrumpintinas (norint padaryti tam tikrą įrankį ir pan.)“ < *„turintis atskirtiną, atkapotiną ir pan. dalį“ (žr. toliau) – fleksijos vedinys iš verb. ide. *del(H)gh-/*dl(H)gh- „atskirti,atkapoti ir pan.“ (plg. s.v. doalgis), o šis - sufiksinis vedinys iš verb.ide. *del(H)-/*dl(H)- „atskirti,atskelti ir pan.“ (žr.s.v.v. doalgis, dellieis) > balt.-sl. *dē̆l-/*dī̆l- „t.p.“subst.sl.*dili- „tai,kas turi atkirstiną,atkapotiną ir pan.dalį“ > *„per didelis ilgis“ > *dьlь 24 „ilgis, длина“ > s.ček. dél „t.p.“ ir kt. Reikšmė̃s „ilgas“ (adj.) resp. „ilgis, длина“ (subst.) kilmę iš (adj.) *„per ilgas“ < *„turintis atkirstiną,
atkapotiną ir pan. dalį“ resp. iš (subst.) *„per didelis ilgis“<*„tai,kas turi atkirstiną,atkapotiną ir pan. dalį“ nesunku paaiškinti anų senovės laikų darbo įrankių ir pan. gamyba.Norint pasigaminti tam tikrą įrankį (daiktą), pvz., iš pagalio (lazdõs, karties ir pan.), reikia, kad tas pagalys būtų pirmiausia tinkamo ilgio; tokį pagalį miške rasti (ar išsikirsti) paprastai negãlima: jis būna arba trumpas (visiškai netinkantis įrankio gamy- bai!), arba ilgas (per ilgas), tačiau visuomet tinkantis (jo dalį atkirtus, atkapojus ir pan.!) įrankio gamybai, plg.,pvz.,lie.(Ds) pasakymą geriau ìlgas negu trum̃pas „geriau per ilgas negu trumpas“.

iūrin = meri, järvi

iūrinMeer – jūra“ III 1071 [6711] (= mariũ „marių“ VE 5115gen. pl.), III 11916 [752] (= mariosu „mariose“ VE 5822) acc. sg. (turbūt masc., žr. toliau); luriaymer (Meer) – jūra“ E 66, kurį (= Luriay) nuo Potto įprasta taisyti į (*Juriay =) *iuriay,plg.lagno parašymą raide (L- =) l- vietoj (*J- =) *i- (žr. I lagno).Taisyti *iuriay į (nom.-acc.sg.neutr.) *iurian nėra būtina.Šį (E 66) *iuriay = pr. *jūrʹai laikyti fem. (nom. pl.) lytimi irgi labai rizikinga: III pr. kat-me (XVI a.vid.!) sutinkama inovacinė (i̯)ā-kamienė 55 pr. *-ai (nom. pl.fem.) atsirado greičiausiai ne E žodynėlio sudarymo laikais (XIII – XIV a.!), o gerokai vėliau (plg., pvz., s.v.v. broakay, yccroy).

Pr. (E) *jūrʹai „jūra“ [lie. dial. jūriai „t.p.“, jeigu jis tikrai autentiškas, galėtų būti iš jotv.] < *jūri̯ai „t.p.“– greičiausiai masc. pl. (nom.) tantum lytis [plg., pvz., lie. dial. jū́rės „jūra“ (pl. tantum!)], kuri tiesiog arba per senesnę pr. *jūri̯ā „jūros; (pi. tantum) jūra“ (nom.-acc. pl. neutr.) matyt suponuoja pirmykštį neutr. singulare (nom.-acc.) tantum pr. *jūri̯ă „jūra“ (neutr.) *jūri̯an „t.p.“ [plg., pvz., lie. dial. jū́rė „jūra“ (sg. tantum!)]; šita neutr. pr. *jūri̯an „jūra“ (nom.-acc. sg.) III pr. kat-mo šnektoje bus išvirtusi į masc. pr. *jūrʹan „jūrą“ (acc. sg.) masc. (acc. sg.) pr. (III) rin „t.p.“ (tiesa, ją fem. lytimi laiko, pvz., Trautmann l. c., Pokorny IEW I 81, Toporov l. c.).

Pr. < vak. balt. (neutr., sg. tantum) *jūri̯ă „jūra“ (nom.-acc. sg.) artimiausiai giminiuojasi su ryt. balt. (fem., sg. tantum) *jūri̯ā „t.p.“ (nom. sg.), iš kurio yra

a) sg. tantum lie. *jūri̯ā „jūra“ = la. jũŗa „t.p.“ bei lie. jū́rė „t.p.“ = la. jūre „t.p.“ ir

b) pl. tantum lie. jū́rios „jūra“ = la. jũŗas „t.p.“ bei lie. jū́rės „t.p.“ = la. jūres „t.p.“; egzistavo dar balt. dial. (fem., sg. tantum) *jūrā „jūra“ (nom. sg.), iš kurio turime

a) sg. tantum lie. jū́ra „t. p.“ = la. jũra „t. p.“ ir

b) pl. tantum lie. jū́ros „jūra“ = la. ras „t.p.“.

Tie balt. *jūri̯ă „jūra“ (neutr.) bei *jūri̯ā- „t.p.“ (fem.) ir *jūrā „t. p.“ (fem.) kildintini matyt iš *„vandens plotas, ežeras, pelkė ir pan.“ Pirmiausia, tai rodo jų giminaičiai lie. jáura „klampynė, bala; balos žemė, šaltažemis ir pan.“ bei panašiõs reikšmė̃s lie. (masc.) jáuras, vestini iš balt. dial. (fem.) *jāurā „vandens plotas, ežeras, pelkė ir pan.resp. (turbūt neutr.) *jāură „t.p.“, egzistavusių greta balt. dial. *jauri „t.p.“, iš kurio yra suom. järvi „ežeras“ ir pan.

Šitie subst.balt.dial. *jāurā (fem.) resp. *jāură (neutr.) yra ā- resp. o-kamienių formantų *-ā- resp. *-a- (matyt adjektyvinių) išplėstas pirmykštis subst.balt.*jāur<*ēur „vanduo,šlapuma“ (K-kamienis nom.-acc. sg.neutr., sg. tantum), turėjęs iš ide.loc.“ formų „grynasis kamienas“ ir „grynasis kamienas + *-i“ paveldėtas „loc. formas

a) balt.loc.“ (=„grynasis kamienas“) *ūr „vanduo,šlapuma“ (iš čia - pr. wurs,žr.) *jūr (su *j- iš *jāur) ir

b) balt.loc.“ (=„grynasis kamienas + *-i“) *ēuri „t.p.“*jāuri (davusi atskirą subst.balt.dial. *jāuri) bei *ūri „t.p.“ *jūri. Iš tų „loc.“ formų balt. (*ūr ) *jūr resp. (*ūri ) *jūri, jas išplečiant adjekty-viniais *-a- arba *-ā-,bus atsiradę substantyvai balt.dial. (*jūr + *-ā- >) *jūrā „jūra“ (fem.) resp. vak. balt.(*jūri + *-ă- >) *jūri̯ă „t.p.“ (neutr.) bei ryt.balt.(*jūri + *-ā- >) *jūri̯ā „t.p.“ (fem.),plg.s.v.v. garian, iuse. Be to, lie. jáurė „jaura“ resp. (i̯o-kamienis) jáuris „t.p.“ galėtų būti iš balt. dial. *jāuri̯ā (fem.) resp. *jāuri̯ă (neutr.), t.y. jie galėtų minėtu būdu suponuoti aną „loc.“ formą balt. *jāuri < *ēuri.

Subst. balt. *ēur/*ūr- „vanduo, šlapuma“ yra matyt balt.-sl. *ēur/*ūr- „t.p.“, kuris gali slypėti sl. vediniuose – rus.dial. юри́ть „jaudintis, skubėti ir pan.“, lenk. jurzyć (się) „pykti, jaudinti(s)“ ir kt. Balt.-sl. *ēur/*ūr- „vanduo, šlapuma“ < ide. *ēur/*ūr- „t. p.“ < *euHr/*uHr- „t.p.“, kurio veldiniai – s. isl. úr „smulkus lietus“, s. angl. ear „jūra“, lo. ūr-īna „Harn“, arm. ǰowr „vanduo“ ir kt.; plg. ide. *euHr/*uHr- „vanduo, šlapuma“ ide. *u̯e(H)r- “t.p.“ > s. ind. vā́r „vanduo“ (neutr.), toch. A wär „t.p.“, toch. B war „t.p.“ ir kt.

 

kadegis = kataja

Suomi-peräisenä pidetty arvoituksellinen sana, joka siintyy kuitenkin Tshuktshissakin ja jolla on jokin yhteys sukulaispuuhun seetriin sananakin...

kadegis „eynholcz (Wacholder) – kadagys“ E 608 nom.sg.masc. yra a) pr. *kadegis < *kadegas = la. dial. kade̹gs „t.p.“ arba

b) pr. *kadegīs = lie. dial. kadegỹs (ir kãdegis) = la. dial. *kadedzis „t.p.“ (atstatomas iš diminut. la. dial. kadedz-ini) resp. lie. kadagỹs (kãdagis) „t.p.“; be to, yra lie.dial. kadugỹs (kãdugis) „t.p.“ - turbūt perdirbinys iš lie. kadagỹs (kãdagis), plg.,pvz.,lie.dial mel-ùg-is „melagis“,matyt perdirbtą iš mel-ãg-is „t.p.“. Šie kadagio lie. bei la. pavadinimai, sutinkami vakarinėse Lietuvos ir Latvijos šnektose,yra palikimas greičiausiai ne pačių ryt. baltų (lietuvių–latvių),o vak.baltų (dėl jų, kuriems priskirtini ne tik prūsai su jotvingiais, bet ir kuršiai, žr. Mažiulis Balt. etnogen. 6 ir liter.), plg. (dėl kuršių) Būga RR III 208, Toporov PJ III 114.

Toji lie.-la.-pr. medžiaga, į kurią etimologijos reikalui iki šiol nepakankamai (ypač arealiniu aspektu) atsižvelgta, suponuoja greičiausiai subst. vak.balt. (kurš.-pr.-jotv.) *kade/aga- „kadagys“ ir jo fleksinį vedinį adj. vak.balt. dial. *-kade/agja- „kadaginis“ subst. vak.balt. dial. *kade/agja- „kadagys“ [Trautmann BSW 112 atstato vien subst. balt. (ne balt. dial.!) *kadagi̯a- 66 „kadagys“], plg., pvz., subst. balt. *kara- „karas“ (> lie. kãras „t.p.“) ir jo vedinį adj. balt. *karja- „karinis“ subst. balt. *karja- „karas; kariuomenė“ (žr. s.v. II kragis). Subst. vak.balt. *kade/aga- „kadagys“, man rodos,yra iš [subst.mob.„išsiskleidėlis (išsikerojėlis)“=] adj.vak.balt.*kade/aga- “išsiskleidęs (išsikerojęs)“ - sufikso *-e/aga- vedinys iš verb.balt.*(s)kad-/*(s)ked- „skleisti(s) ir pan.“,plg., pvz., adj. balt. *vanaga- „mušantis“ – sufikso *-aga- (: *-ega-) vedinį iš verb. balt. *van-/*ven- „mušti“ (žr. s.v. gertoanax). Dėl verb.balt. *(s)kad-/*(s)ked- „skleisti(s) ir pan.< balt.-sl. *(s)kad-/*(s)ked- „t.p.“ (iš čia - ir, pvz.,sl. *kad-iti „rūkyti,smilkyti“) < „skelti (skilti) ir kt.“ < ide. *sked- „t.p.“ žr. s.v. accodis. Galima spėti, kad iš to paties verb. ide. *sked- „skelti (skilti) ir kt.“ > verb. gr. *(s)ked- „t.p.“ > „skleisti(s) ir pan.“ atsirado sufikso *-ro- vedinys adj. gr.*kedro- „išsiskleidęs (išsikerojęs)“ subst.gr. κέδρος „kadagys“ (plg. gr. κέδρον „kadagio uoga“; gr. κέδρος vėliau – „kedras“), kuris iki šiol laikomas etimologiškai neaiškiu.

Mano pateiktoji vak. balt. „kadagio“ etimologija kai kuo primena Lidéno iškeltą hipotezę: balt. „kadagys“ esąs giminaitis su gr. κέδρος „kadagys“, sl. *kad-iti „rūkyti, smilkyti“ ir pan. verb. ide. *ked- „rūk(y)ti, smilk(y)ti“. Bet ši hipotezė neatsižvelgia į tai, kad

a) pr. kadegis bei lie. dial. kadagỹs ir pan. suponuoja greičiausiai ne balt. „kadagį“, o tik vak. balt. „kadagį“ (žr. anksčiau),

b) sl. *kad-iti ir pan. suponuoja ne verb. ide. *ked- „rūk(y)ti, smilk(y)ti“, o verb. ide. *sked- „skelti (skilti) ir pan.“ (žr.s.v. accodis). Tačiau pats didžiausias Lidéno hipotezės trūkumas yra tas,kad ji neišsprendė (ir nesprendė) pagrindinės problemos - istorinės žodžio balt. (= vak.balt.) „kadagys“ bei jo galimų giminaičių darybos.Kadangi Lidéno hipotezės niekas tinkamai nebuvo pagrindęs,tai už ją priimtinesnė ne vienam tyrinėtojui pasidarė Setälä’os hipotezė: balt. (= vak.balt.) „kadagys“ esąs grynas finizmas (Setälä,Vasmer,Kalima,Toporov).Su tuo negalėčiau sutikti,bet reikia pritarti nuomonei, kad fin. „kadagį“ (> lyv. kadāg „kadagys“, est. kadak „t.p.“ ir kt.) laikyti baltizmu (Thomsen) nėra pamato (žr. Setälä, Kalima, Vasmer, Toporov).

Žinant, kad tarp finų (Pabaltijo) ir vak. baltų (šiaurinių, dėl jų žr. Mažiulis l.c.) buvo ypač glaudūs kontaktai, reikia manyti, jog prie virtimo adj. vak. balt. *kade/aga-išsiskleidęs (išsikerojęs)“ subst.vak.balt.*kade/aga-kadagysbus prisidėję ir tie kontaktai (bilingvizmas) - šio adj.vak. balt. *kade/aga- „išsiskleidęs (išsikerojęs)“ siejimas (pagal liaudies etimologiją) su labai panašiu senovės finų subst. „kadagys“ (> lyv. kadāg „t.p.“, est. kadak „t.p.“ ir kt.), kuris, kaip sakyta, laikytinas savu žodžiu (ne baltizmu).

Vadinasi, reikia manyti, kad vak.balt.kadagys“ yra baltiškas ir kartu ne grynai baltiškas (t.y. fin. „kadagio“ paveiktas) žodis, vak. balt. dialektuose paplitęs iš šiaurės (iš vak. baltų ir finų paribio) į pietus resp. pietų vakarus bei pietų rytus. Panašia kryptimi vak. balt. „kadagys“ vėliau plito – jau kaip grynas skolinys (baltizmas) - kaimynų slavų ir ypač vokiečių dialektuose:prūsizmas Ryt. Pr. vok. Kaddig „kadagys“ ir pan. (< pr. *kadeg- „t.p.“) nukeliavo iš Prūsijos net į labai tolimus vok. dialektus (žr. Bielfeldt Donum Balt. 47, Toporov PJ III 111tt. ir liter.).

 

kalis = monni

< kala, SU-laina. Säkiä ("säkä"!) on liettuan sekia.

kalis „welz (Wels) - šamas = sekia (lt.) monni = säkiä,“E 569 nom.sg.masc. = pr. (o-kamienis) *kalls < *kalas „t.p.“ [arba kalis = pr.(i-kamienis,masc.) *kalĭs ar kalis = pr. (i̯o-kamienis) *kalīs]. Jis slypi ir Karaliaučiaus apylinkių vietovardyje dk. (1419 m.) Calyen = pr.vv. *Kalijās (pl. tantum) pr. up. *Kalijā (plg., pvz., lie. vv. Dùsetos up. Dusetà) subst. pr. *kala- „šamas“, plg. (dėl darybos) lie. up. Taũrija subst. taũras. Tas pats subst. pr. *kala- ieškotinas ir dk. lytyse vv. (1303 m.) Calis, ež. (1340 m.) Kalcz, vv. (1349 m.) Kalis (Gerullis l.c.), bet apie juos – kitąkart. Žodį *kala- „šamas“ bus turėję matyt ir kuršiai: lie. žem. (up.) Kalùpė/Kãlupis lengvai gali būti iš kurš. (up.) *Kalapē/*Kalapis „Šamo upė“.

Subst.vak.balt. *kalas „šamas“ kartu su germ. (i-kamieniu) *ƕalis „t.p.“ (> s.isl.hvalr „banginis“ ir kt.) yra matyt vak.balt.-germ.izoleksa - suponuoja subst.ide.dial.(vak.balt.-germ.) *kalo-/*kuali- (ar *kolo-/*koli-) „šamas“,kuris - skolinys greičiausiai iš fin.-ugr. *kal- „t.p.“ (> suom. kala „t.p.“, mardv. kol „t.p.“ ir kt.). Ne tik 89 vak.balt. *kalas „šamas“, bet ir ryt. balt.-sl. *śamas „t.p.“ (> lie. šãmas „t.p.“,la. sams „t.p.“,serb.-chorv.sȍm „t.p.“ ir kt.) etimologiškai yra neskaidrus:šis ryt.balt. -sl. žodis greičiausiai taip pat neindoeuropietiškos kilmė̃s.

kurpe = kenkä

kurpe „schuch (Schuh) – kurpė“ E 500 subst. nom. sg. fem. = pr. *kurpē „t. p.“ (akūtinės šaknies baritonas, žr. toliau), kuris iš tikrųjų buvo matyt „kurpė; apavas“ (žr. toliau); korpe „schue (Schuh) – t. p.“ GrG 81, corpe „schuch (Schuh) – t. p.“ GrA 89, „calceus – t. p.“ GrF 90 = pr. (nom. sg.) *kurpē (ar *kurpĕ < *); nom. sg. (fem.) kurpi „schuch (Schuh) – batasIII 5313 [3713] (= czebatai VE 2110nom. pl.), acc. pl. kurpins „schuch (Schuhe) – batùs“ III 416 [2933] (= batais VE 157). Pr. (III 5313) kurpi (nom. sg.) = pr. *kurpĭ < *kurpī < pr. (akūtinės šaknies baritonas) *kurpē (= kurpe E 500) < balt. (akūtinės šaknies baritonas) *kurpē (> lie. kùrpė = la. kur̃pe). 311 Forma acc. pl. kurpins (III 416) = pr. *kurpins (i-kamienė) vietoj pr. *kurpens (ē-kamienės) atsirado dėl to ir tuomet, kai III kat-mo šnektoje, pvz., nom. pl. fleksija pr. *-ēs (ē-kamienė) išvirto į pr. *-īs > *-ĭs ir šitaip sutapo su i-kamiene nom. pl. pr. *-īs > *-ĭs (panašių sutapimų buvo ir kitų linksnių fleksijose). Pr. (E 500) kurpe „schuch (Schuh)“ = pr. *kurpē „t. p.“ bus reiškęs ca. 1300 m. (E yra ca. 1300 m., t. y. XIII a. pab.–XIV a. pradž., pr. kalbos paminklas) prūsų nešiotą apavą, kuris buvo a) odinis [žodis E 500 yra tarp E 498 „išdirbta oda“, E 499 „pušnis, aulinis batas“ ir E 501 „tymas, odinė prijuostė“, E 502 „pušnų dirželis (odinis)“], b) su padu (plg. E 505 „bato padas“), c) be aulų (apavui su aulais yra E 499 „pušnis, aulinis batas“). Būtent šitokį pr. apavą (ca. 1300 m.) turiu galvoje suteikdamas žodžiui pr. (E 500) kurpepr. *kurpē reikšmę „kurpė“ [plg. lie. liter. kùrpė „batas (be aulų), batukas“ (ppr.pl.) – DLKŽ 347 s. v. kùrpės 1]; čia reikšmė „batas“ mažiau tinka, nes lie. liter. bãtas (ppr.pl.) – „toks odinis apavas, ppr. su aulais“ [LKŽ VI 683 s. v. batas 1 (DLKŽ 73 s. v. bãtai pateikiamà reikšmė „su aulais ar be aulų odinis apavas“ – nelabai tiksli)].

Pr. (E 500) kurpe = pr. *kurpē šalia pagrindinės reikšmės „kurpė“ matyt bus turėjęs ir tolimesnę (išvestinę) reikšmę „apavas“ (apibendrinta reikšmė). Tokiam žodžiui pr. „kurpė; apavas“; vėliau (t. y. po ca. 1300 m.) išriedėjo, pvz., reikšmė („kurpė; apavas“ > „kurpė; batas“ > „kurpė-batas“ >) „batas-kurpė“, kurią (tokią reikšmę) turi III kat-mo (XV a. vid.!) lytys kurpi „batas“ (III 5313 = czebatai VE 2110 = la. kurpes EC 421) bei kurpins „batus“ (III 416 = batais VE 157 = la. kurpes EC 351). Suprantama, kad žodis pr. „kurpė; apavas“, kintant pačiam denotatui, galėto išvirsti ir, pvz., į [„kurpė; apavas“ > „kurpė; vyža (Bastschuh)“ > „kurpė-vyža“ > „vyža-kurpė“ >] „vyža“ (plg. Toporov PJ IV 325, 328tt.).

Pr. *kurpē „kurpė“ = lie. kùrpė (LKŽ VI 965) = la. kur̃pe (ME II 325) yra iš subst. balt. *kúrpē „kurpė“ ( suom. kurpponentam tikras odinis apavas“ Sabaliauskas LKK VI 120 ir liter.) < *kurpjā „t. p.“ (čia dėl *-jā > * žr. Kuryłowicz ABSl III 83tt.) 312 < *„atrėžtõs odos (išdirbtos) gabalas, kuriuo apsukama (apaunama) koja“ (plg. Toporov PJ VI 331) < *„odos (ppr. išdirbtos) atraiža“ = sl. dial. *kúrpjā „t. p.“ [> slovėn. kȑplja „slidė (Schneeschuh)“ ir pan.]. Greta šio subst. (i̯ā-kamienio) balt.-sl. (dial.) *kúrpjā „odos (ppr. išdirbtos) atraiža“ (su metatonišku akūtiniu *-úr-, žr. toliau) < *„tai, kas atrėžta, atpjáuta“ bus egzistavęs subst. (i̯o-kamienis) balt.-sl. dial. *kurpja- „tai, kas atrėžta, atpjáuta“, iš kurio yra a) subst. (i̯o-kamienis) balt. dial. *kurpīs „t. p.“ > pr. *kurpīs „priekalo trinka“ (< *„nukirstà medžio dalis“, žr. curpis), lie. dial. kùrpis (*„odos atraiža“ >) „kurpė“ (LKŽ VI 567) ir b) subst. (i̯o-kamienis) sl. dial. *kъrpь > lenk. dial. kierp (kierpia gen. sg.) „tam tikras apavas“ (< *„odos atraiža“) ir pan. Kad greta subst. balt. dial. kúrpjā (i̯ā-kamienio) > *kúrpē buvo ir subst. balt. dial. *kurpja- (i̯o-kamienis), rodo ir baltizmai (medžiagos apie juos žr. Nepokupny BSS 137t., Toporov PJ IV 325, 327tt. ir liter.) – pvz., Ryt. Pr. vok. Kurp „vyža“ (masc.!), kašub. kurp „stary but“; jie suponuoja ne subst. (fem.!) balt. (dial.) *kurpjā > *kurpē (taip įprasta manyti), o subst. (ne fem.!) balt. (dial.) *kurpja- [ar net *kurpa- (?), žr. toliau].

Tie subst. balt.-sl. dial. *kúrpjā-/*kurpja- „tai, kas atrė́žta, atpjáuta“ yra fleksijų vediniai iš adj. (ā/o-kamienio) balt.-sl. *kur̃pā-/*kur̃pa- (su senoviniu cirkumfleksiniu *-ur̃-, žr. toliau) „atrėžtas, atpjautas“ [dėl darybos plg., pvz., lie. adj. (ā/o-kamienį) sausā-/sausa- „sausas“ subst. (ē- < *i̯ā- resp. i̯o-kamienis) saũsė „tai, kas saũsa“ (LKŽ XII 213; < *-jā) resp. saũsis „t. p.“ (LKŽ XII 218 s. v. saũsis 4)], iš kurio bus dar atsiradę: a) iš adj. (neutr.) *kurpan (nom.-acc. sg.) išvestas subst. (neutr.) balt.-sl. dial. *kurpan „tai, kas atrė́žta, atpjáuta“ (plg. s. v. clenan) > subst. (masc.) lie. dial. kur̃pas „drabužio skiautė“ (LKŽ VI 965; su senoviniu cirkumfleksiniu -ur̃-, žr. toliau) ir subst. (masc.) ček. dial. krp „aulinis batas“ [< sl. dial. *kъrp-ъ < *-an (neutr.), plg., pvz., s. v. clenan] ir pan., b) iš adj. (fem.) *kurpā išvestas subst. (fem.) balt.-sl. dial. *kúrpā „t. p.“ (su metatonišku akūtiniu *-úr-, žr. toliau) „tai, kas atrė́žta, atpjáuta“ (plg. s. v. gasto) subst. (fem.) sl. *kúrpā „t. p.“ > *kъrpa „t. p.“ 313 (> s. lenk. karpa „nukirsto medžio kelmas ir šaknys“, serb.-chorv. kȑpa „skuduras; lopinys“ ir pan.). Adj. balt.-sl. *kur̃pa-/*kur̃pā „atrėžtas, atpjautas“ yra vedinys iš verb. balt.-sl. *kur̃p- „rėžti, pjauti“ > verb. lie. kur̃p-ti „prastai (nedailiai) siūti, megzti, lopyti ar šiaip ką daryti“ (LKŽ VI 968; su senoviniu cirkumfleksiniu -ur̃-, žr. toliau), kurio reikšmei iš *„(at)rėžti, (at)pjauti“ atsirasti bus padėjęs verb. lie. kurp-ýti (kur̃po, kur̃pė) „lopyti, siuvinėti ir pan.“ (LKŽ VI 967) < *„daryti lopus“ (= serb.-chorv. kȑp-iti „taisyti, lopyti“ ir pan.) < *„daryti odos atraižas“ – vedinys iš subst. *„tai, kas atrėžta“ (žr. anksčiau), plg. lie. lóp-yti ( subst. lópas) ir pan.; plg. dar verb. sl. *kъrpati (> lenk. dial. karpać „lopyti, tvarkyti“ ir kt.), laikytiną vediniu iš subst. sl. *kъrpa (dėl jo žr. anksčiau; plg., pvz., lie. subst. vagà verb. vagóti).

Substantyvų balt.-sl. dial. *kúrpjā ir *kúrpā (žr. anksčiau) šakninio *-úr- akūtas (iš čia patekęs ir į kai kuriuos kitus šaknies *kurp- žodžius) yra matyt metatoniškas – iš cirkumflekso (plg. verb. lie. kur̃p-ti, subst. lie. kur̃pas, žr. anksčiau), plg., pvz.,: lie. subst. láisvė (su < *-jā) adj. laĩsvas resp. lie. subst. máiša (ir máišė) „großer, netzartiger Heusack“ subst. maĩšas „(großer) Sack“; tą metatoniją rodo ir lyties verb. balt.-sl. *kur̃p- „rėžti, pjauti“ variantas verb. balt.-sl. *(s)ker̃p- „t. p.“ (šaknis – ne akūtinė!), žr. toliau.

Nagrinėtasis adj. balt.-sl. *kur̃pa- (*kur̃pa-) yra vedinys iš verb. balt.-sl. *kur̃p- „rėžti, pjauti“ = verb. balt.-sl. *(s)ker̃p-/*(s)kur̃p- „t. p.“ < ide. *(s)kerp-/*(s)kr̥p- „t. p.“, žr. s. v. kerpetis. Substantyvus balt. *kúrpē ir pan., tik neanalizuodami jų darybos (bei intonacijos problemos), iš minėto ide. verbum kildina ir, pvz., Fraenkel LEW 318, Pokorny IEW I 581, 944t., Toporov PJ IV 331.

lunkan = puunkuori, kaarna

lunkan „bast (Bast) – lunkas (karna)“ E 644 nom. (-acc.) sg. neutr. = (subst.) pr. *lúnkan (su akūtiniu *-un-) < subst. (o-kamienis, nom.-acc. sg. neutr.) vak. balt. *lunkan „t. p.“ = subst. (o-kamienis, nom.-acc. sg. neutr.) ryt. balt. *lúnkă „t. p.“ ( suom. lunka „žievės atsiknojimas“) > lie. lùnkas „t. p.“ = la. lûks „t. p.“ (čia lie.-la. masc.neutr.). Turime subst. (o-kamienį, nom.-acc. sg. neutr.) balt. *lúnka(n) „t. p.“, dėl kurio fleksijos *-ă(n) žr. Mažiulis BS 85tt. (ir liter.). Pastaba. Manyti, kad lie. dial. lizdà „lizdas“ (fem., nom. sg.) esąs iš *lizdă „t. p.“ (neutr., nom.-acc. sg.) ir padedąs rekonstruoti subst. (neutr., nom.-acc. sg.) ryt. balt. (dial.) *lunkă „lunkas“ (Toporov PJ V 408), per drąsu: tą lie. dial. (lizd)-à (fem.) kildinti iš *(lizd)-ă (neutr.) negãlima.

Balt. *lunkă(n) „lunkas“ įprasta laikyti giminaičiu su sl. *lyko „t. p.“ (> serb.-chorv. lȉko „t. p.“, rus. лыко „t. p.“ ir kt.), žr., pvz., Trautmann AS 373, Trautmann BSW 163t., Vasmer ESRJ II 541t., Fraenkel LEW 390t., Toporov PJ V 409tt. (ir liter.); tačiau tų balt. ir sl. žodžių dėl sl. *-y- (jį kildinti iš *-un- tikrai neleñgva) nelaiko giminaičiais, pvz., ESSJ XVII 30 (ir liter.). Anot Būgos (RR II 691), sl. *lyko esąs iš *lūk-, o lie. lùnkas turįs infiksinį -n-.

Po Toporovo (l. c.) tyrinėjimo dabar galima drąsiau spėti, kad sl. *lyko „lunkas“ įprastinis (tradicinis) kildinimas iš sl. *lúnkă „t. p.“ nėra negalimas. Bet reikia pasakyti, kad balt.-sl. *lúnkă(n) 92 „t. p.“ daryba iki šiol neanalizuota, o dėl to ir pati jo etimologija kaip buvo neaiški (žr., pvz., Trautmann BSW 164, Vasmer l. c. ir liter., Fraenkel l. c. ir liter.), taip ir dabar pasilieka neišryškinta (žr., pvz., Toporov PJ V 414).

Subst. (neutr., su akūtine šaknimi) balt.-sl. *lúnkă(n) „lunkas“ (sg., nom.-acc.) bus buvęs matyt baritonas, o jo lytis (pl., nom.-acc.) balt.-sl. *lúnkā „lùnkai“ – oksitoninė: vėliau „lunko“ paradigma slavams, lietuviams (turbūt ir prūsams) pasidarė ištisai baritoninė, o latviams – nebaritoninė (la. lûks „lunkas“); apie visa tai plačiau žr. Kortlandt Blt XVIII 5–6 (ir liter.), Toporov PJ V 407 (ir liter.). Dialektines lytis (masc.) serb.-chorv. lȉk „lunkas“, slovėn. lík „t. p.“ ir pan. kildinti iš subst. (masc., nom. sg.) sl. dial. *lunkăs „t. p.“ (Toporov PJ V 409), man rodos, nėra būtina: tos lytys galėtų suponuoti subst. (neutr., nom.-acc. sg.) sl. dial. *lunkan „t. p.“ (plg. Mažiulis l. c.).

Greta subst. (o-kamienio, neutr. nom.-acc. sg.) balt.-sl. *lúnka(n) „lunkas“ matyt egzistavo ir subst. (ā-kamienis, fem. nom. sg.) balt.-sl. dial. lúnkā „t. p.“ > lie. dial. lùnka „t. p.“ (LKŽ VII 687), rus. dial. лы́ка „t. p.“ ir kt. (medžiagą žr. apud Toporov PJ V 408t.). Šiuos subst. (o-//ā-kamienius) balt.-sl. *lunkă(n) „lunkas“//*lunkā „t. p.“ kildinu iš (subst.) *„lankstumas“ ir toliau, atsižvelgdamas į jų morfologinę (o- resp. ā-kamienę) gretybę, – iš adj. (o-kamienio, neutr. nom.-acc. sg.) balt.-sl. *lunka(n) resp.adj. (ā-kamienio, fem. nom. sg.) balt.-sl. *lunkā (plg., pvz., s. v. lindan), t. y. iš adj. (o/ā-kamienio) balt.-sl. *lunka-/*lunkā- „lankstus, linkstantis, lenktas“, dėl kurio kilmės žr. s. v. lonki.

 

malko = puuaines

Myös malto, melto.

malko „holtz (Holz) – malkos“ GrG 18, malcko „t. p.“ GrC, nalko 106 (sk. malko) „t. p.“ GrA 43, nalco (sk. malco) „lignum – t. p.“ GrF 43 = pr. *malkɔ̄ „malkos (Brennholz)“ (nom. sg. fem.), t. y. *malkā „t. p.“ < subst. (nomen collectivum) balt. *malkā „malkos“ ( suom. malka, -o „Dachholz“) > lie. málka „malkos; malka (pagalys)“ (LKŽ VII 799), la. mal̂ka „malkos“.

Subst. (nomen collectivum) balt. *malkā „malkos“ yra matyt iš (subst.) *„tai, kas suskaldyta“ < *„tai, kas susmulkinta“ < *„tai, kas sutrupinta ir pan.“ (plg. Jēgers KZ LXXX 29, Fraenkel LEW 402) – fleksijos vedinys iš verb. balt. *(s)melk-/*(s)milk- „trinti(s), trupinti“ < *„trinti(s), malti(s)“ (dėl jo žr. s. v. v. malkis, meltan); plg., pvz., verb. balt.-sl. *deng-/*ding- „lenkti“ subst. balt.-sl. *dangā „lenkimas“ (žr. s. v. dongo).

 

mārtin = morsian

mārtinBraut – marčią“ III 10719 [6725], mārtan „t.p.“ III 10910 [693] (= marczos „marčiõs“ VE 528) acc. sg. fem.Lytis (III 10719) rtin „marčią“ (acc.sg. fem.) vietoj senesnės *mārtʹan „t.p.“ [ji perdirbta į (III 10910) mārtan] atsirado dėl to, kad buvo nom. sg. (fem.) pr. (III) *martī „marti“ (su kirčiuotu * < balt. *). Subst. pr.*martī (acc.sg.*martʹan < *mārtjan) „marti“ (ī/i̯ā-kamienis, plg. s.v. kexti) suponuoja subst. (ī/i̯ā-kamienį) balt. *mar̃tī́/*mar̃tjā- „t.p.“ (iš čia suom. morsian „t.p.“ ir kt.) > lie. martì (mar̃čią) „t.p.“, la.*martī/*martjā- „t.p.“ (nom.sg.fem.) *martjā „t.p.“ >] mā̀rša „brolio žmona“ (nom. sg. fem.).

Subst. balt. *mar̃tī́ (*mar̃tjā-) „marti“ galėtų būti iš adj. (u-kamienio fem. lyties) balt. *martī (*martjā-) „ta,kuri jauna“ < *martvī „t.p.“ [plg.,pvz., lie. adjektyvo platùs lytį (fem.) plat-ì < *plat-ī́ < *plat-vī] < (adj.) *„ta,kuri švelnì, minkštà (nekieta)“ 112 (plg. s.v. mergo), o šis – sufikso *-tu- vedinys iš verb. balt. *mer- (: *mar-) „(su)švelninti…“ (žr. s.v. mergo).

 

median = metsä

median „walt (Wald) – miškas“ E 586 nom.(-acc.) sg. neutr. = pr. *medʹan < *medjan „t.p.“, kuris slypi ir vietovardžiuose (dk.) pr. (1359 m.) Absmedie „Kr. Allenstein“ (Gerullis ON 7), (1326 m.) Awynemedienauf der Grenze Ermland–Barten“ (op. cit. 14) ir kt. Kompozitų (vv.) pr. (dk., XIII a.) Mediolaucks, Mediolaukis, Mediolawkisz („Kr. Pr.-HollandGerullis ON 96) pirmasis sandas (dk.) Medio- matyt suponuoja buvus ir subst. (fem.) pr. dial. *medʹɔ̄ „miškas“ < *medjɔ̄ „t.p.“, t.y. *medjā „t.p.“ (žr. dar toliau).

Subst. (neutr.) pr. *medjan „miškas“ yra iš subst. (neutr.) balt. *medja(n) „t. p.“ (iš čia – suom. metsä „t. p.“ ir kt.) > lie. (masc.) dial. mẽdžias/mẽdis (< -īs) „t. p.“ (dėl šių dviejų formų plg. Skardžius ŽD 60t.), 120 la. (masc.) mežs „t. p.“ Greta subst. (neutr.) balt. *medja(n) „miškas“ bus buvęs subst. (fem.) balt. dial. *medjā- „t. p.“ (> pr. dial. *medjā „t. p.“, žr. anksčiau; žr. dar s. v. medione) > *medē „t. p.“ (dėl *-jā * žr. s. v. kexti) > lie. žem. mẽdė „t. p.“ (plg. Skardžius APh V 215).

Lie. mẽdžias/mẽdis yra ne tik „miškas“, bet ir „medis (Baum)“ [žr. LKŽ VII 988t. (s. v. mẽdis), 996 (s. v. mẽdžias)]; plg. la. mežs „miškas“, kuriam irgi būta reikšmė̃s „medis (Baum)“ (žr. Endzelīns FBR X 96 = Endzelīns DI III1 505). Tas lie.-la. žodis „miškas“ išvirto į „miškas; medis“ turbūt štai dėl ko: greta subst. (neutr.) balt. *medja(n) „miškas“ = „medžių visuma“ (nomen collectivum!) vėliau bus atsiradęs subst. (masc.) balt. dial. *medjas „medis“ pagal tokį senovinį substantyvinių lyčių santykio modelį (balt. dialektuose matyt ilgai egzistavusį), kurį atspindi santykis substantyvinių lyčių, pvz., lo. vallum „įtvirtinimas (baslių visuma)“ (neutr., nomen collectivum): vallus „baslys (Pfahl)“ (masc.), plg. Fraenkel LPosn. IV 90tt., Fraenkel LEW 425 ir liter.

Subst. (neutr.) balt. *medja(n) „miškas“ bei subst. (fem.) balt. dial. *medjā „t. p.“ kildintini iš (subst.) *„miškas tarp gyvenviečių ar genčių“ (plg. Būga RR II 257, Vasmer ESRJ II 592, Fraenkel LEW 424t. ir liter.) ir, toliau, – iš subst. (neutr.) balt. *medja(n) „tarpas, riba tarp gyvenviečių ar genčių“ [nuomonė, kad jis buvęs „riba tarp lietuvių ir slavėnų sodybų“ (Būga l. c.) arba „ribos krūmas“ (Vasmer l. c.), nėra patikima] resp.subst. (fem.) balt.-sl. dial. *medjā „t. p.“ (> sl. *medjā „t. p.“ > rus. межа „riba, ežia; miškelis“ ir kt.). Šie subst. (neutr./ fem.) balt.-sl. *medja(n)/*medjā „t. p.“ (baritonai, plg. lie. mẽdžias/mẽdė) < (subst.) *„tai, kas tarpiškas, vidurinis“ yra substantyvais virtusios lytys adj. (baritono) balt.-sl. *medja(n) „vidurinis“ (neutr., plg., pvz., s. v. giwan) resp. *medjā „vidurinė“ (fem., plg., pvz., s. v. gasto).

Adj. (i̯o/i̯ā-kamienis) balt.-sl. *medja- (*medjā-) „vidurinis“ < ide. *medhi̯o- (*medhi̯ā-) „t. p.“ > s. ind. mádhyaḥ „t. p.“ ir kt. (Pokorny IEW I 706t.).

 

panno = tuli

panno „vuͤer (Feuer) – ugnis“ E 33 nom. sg. neutr. = pr. *pànu: su kirčiuotu pr. *-à- resp. ne- kirčiuotu (platoku) pr. *-u (plg. pr. *medu „medus“ = meddo, žr.), žr. dar panustaclan, panicke.

Subst. (u-kamienis, neutr.) pr. *panu „ugnis“ < balt. *panu „t.p.“ ( suom. panu „t.p.“) galėtų būti iš adj. (neutr.) ide. dial. (balt.) *pŏnu „ugninis“ < *pu̯ŏn-u „t.p.“ – fleksijos *-u- (t.y. u2- kamiengalio, dėl jo žr. Mažiulis BS 262tt.) vedinys iš subst. (neutr.) ide. dial. (balt.) *p(u)u̯on- „ugnis“ [plg. subst. ide. dial. (germ. dial.) *pu̯ōn „t. p.“ > go. fon „t. p.“ ir pan. (dėl medžiagos žr., pvz., Pokorny IEW I 828)].

Tokį subst.(neutr.) ide.dial.(balt.) *p(u)u̯ŏn- „ugnis“ jau nebesunku kildinti iš ide. dial. *p(u)u̯en-/ *pun- „t.p.“, o šį – iš heteroklitinio subst. ide.*pḤHur/*pḤHu̯(e)n- „t.p.“ [su skiemeniniu *-Ḥ- (po *p-)] > het. paḫḫur/paḫḫu(e)n- „t. p.“ ir kt., žr. Gamkrelidze-Ivanov IJI II 699, plg. Pokorny l. c.

Tačiau tokia balt.*panu „ugnis“ etimologija, kuri iš esmės tradicinė, visgi nėra neabejotina.

Man rodos, galimas ir toks spėjimas: balt. *panu „ugnis“ yra ne iš ide. dial. (balt.) *p(u)u̯on- „ugnis“ (tradicinė hipotezė, žr. anksčiau), o iš ide. dial. (balt.) *pHnu „t.p.“ = *pHnu̯- „t.p.“ (su trimis sonantais!) *pHu̯n- „t. p.“ [sonantų *-u̯n- metatezė (dėl 219 tabu) į *-nu̯-], kuris – iš minėto heteroklitinio ide. subst. (žr. anksčiau).

 

salta = kylmä

salta „kalt“ GrG 47,„kalth (kalt)“ GrA 65,„gelidus“ (versta iš vok. kalt) GrF 64. Čia matyt klaida (juk Gr žodynėlis!) vietoj *saltan „kalt“ [dėl raidės -n- numetimo plg.s.v.(Gr!) saika,žr.],kuris yra adv. pr. *saltan „kalt – šaltai“ = adj. (nom.-acc. sg. neutr.), pr. *saltan „kalt – šaltas“, žr. toliau.

Tiesa, yra manoma, kad Gr lytis salta „kalt“, taip pat lytys (Gr) debica „groß“ (žr.) ir (III 696) wissa „alles“ esančios nom.(-acc.) sg. neutr. formos su pr. * greta nom.(-acc.) sg. neutr. su pr. *-an [pvz. wissan „alles“ (žr. s. v. wissa), kirsnan (žr.) ir kt.], žr. Endzelīns SV 67t. (ir liter.), Mažiulis BS 85, Schmalstieg SP 153, plg. Toporov PJ I 310 (s. v. debica); plg. s. v. debica.

Pirmiausia reikia pasakyti,kad pr.(III 696) wissa „alles“ yra ne adj.(nom.-acc.sg.neutr.), o pron. su fleksija (nom.-acc. sg. neutr.) *-a (greta *-an), atėjusia iš pron.(nom.-acc.sg.neutr.) pr. *st-ă (žr. s.v. stas) ir pan. Dėl to, kad o-kamienė adj. ir subst. (bet ne pron.) fleksija (nom.-acc. sg. neutr.) pr. *-an [vadinasi, ir pr. *debīk-an „groß“ (žr. debica), *salt-an „kalt“ (žr. anksčiau)] yra senovinė, žr. toliau.

Taigi parašyme (Gr) salta „kalt“ slypi senesnis pr. adv. *saltan „šaltaĩ“ = adj. (nom.-acc. sg. neutr.) *saltan „šaltas“ [panašiai 51 ir parašymas (Gr) debica „groß“ suponuoja senesnį pr. debīkan adv./adj.], plg. s.v.v. ainawīdai,gelatynan,kirsnan).Adj. pr.*salta- „šaltas“ < balt. *śalta- „t.p.“ (> lie. šáltas „t.p.“, la. sal̂ts „t.p.“) – vedinys iš verb. balt. *śal- „šalti“ (> lie.šál-ti „t.p.“, la. sal̃-t „t.p.“; žr.dar passalis), dėl kurio tolimesnės kilmės žr.,pvz.,Trautmann BSW 298, Vasmer ESRJ III 675t. (s. v. слота), Fraenkel LEW 960t. (ir liter.), Pokorny IEW I 551t. (s. v. 1. ḱel-), Urbutis BEE I 183.

Pastaba. Tuo,kad nom.-acc. sg. neutr. adj. (o-kamienio) pr. *-an (ir adv.) = subst. (o-kamienio neutr.) pr.*-an esanti vietoj senesnės (nom.-acc. sg. neutr.) * (Mažiulis l.c.), dabar nebetikiu: fleksija (o-kamienė, nom.-acc. sg. neutr. = adv.) pr. dial. * [pvz ilga (žr.),plg. wissa „alles“ (žr. anksčiau)] yra pronominalinės kilmė̃s. Nuomonė,kad suom.heinä „šienas“ (ir pan.) rodo buvus fleksiją nom.-acc. sg. neutr. subst. (o-kamienio) balt. * (Mažiulis l. c.), taip pat nepatikima: subst. (o-kamienis, nom.-acc. sg. neutr.) balt. *śeinan „šienas“, jo segmentą *-n asocijuojant su postfiksu fin. *-n, buvo dekomponuotas į subst. fin. *heina „t. p.“ > suom. heinä „t. p.“ (bet apie tai plačiau – kitąkart).

 

Sawliskresil = auringonvaunut

Perustavallinen kansa uskoi Auringon kiertävän erityisissä vaunussa Maata, mutta korkeat preussilaiset salatieteessään tiesivät, että tosiasissa Maa pyöriin siellä avaruudessa. Preussilaiset eivät uskoneet maailmanoloppuun, eivätkä välttämättä "-alkuunkaan", vaan he uskoivat iukuiseen kaikenakattavaan kiertoon, kuten jotkin intialaisetkin opit. Ruokaa ja lantaakin tarkoitti sama sana, vain erisukuisena.

Sawliskresil (1423 m.) „jetzt Sonnenstuhl Kr. Heiligenbeil“ (Gerullis ON 153) vv. (Varm.), apvokietintas iš pr. *Saulīskrēslan, kurį sudaro: a) lytis (gen. sg.) pr. (varm.) *saulīs „saulės“ (žr. saule) su fleksiniu *-ī- (turbūt ne *-ĭ- < *-ī-) iš nekirčiuoto pr. *-ē- (plg. lie. sául-ės gen. sg.) ir b) pr. *krēslan „krėslas“ su kirčiuotu *-ē-. Taigi pr. varmiai XV a. pradžioj kirčiuotą fleksinį pr. *ē buvo išlaikę, o nekirčiuotą – išvertę į *ī (ar net į *ĭ); panašiai bus buvę I kat-mo šnektoje, tik čia tokios kilmės nekirčiuotas *ī (fleksinis) jau buvo aiškiai sutrumpėjęs, žr. s. v. ni.

Dėl sudurtinio žodžio (vv.) pr.varm. *Saulīskrēslan < *Saulēskrēslan plg., pvz., lie. Laukožemė „Laukžemė“ = laũko (gen. sg.) + žẽmė ir pan. (žr. Skardžius ŽD 406t.). Iš vv. pr. (varm.) *Saulīskrēslan < *Saulēskrēslan „Saulės krėslas“ matyti, kad prūsai (bent jau varmiai) sakė: vakare Saulė (kaip dievybė) ne „leidžiasi“, o „sėda (pailsėti į krėslą)“, plg. lie. dial. sáulė sė́da „saulė leidžiasi“; žr. dar Būga RR II 384.

 

semen = (kylvö)siemen

semen „somen (Samen) – sėkla“ E 256 nom.(-acc.) sg. neutr. = pr. *sēmen < subst. (neutr.) balt. *sēmen „sėjimas (sėja); sėkla“, iš kurio išriedėjo lie. subst. lytys: (masc., sg.) sėmuõlino grūdas, sėkla; sėkla, grūdas; sėja, sėmenija (laikas sėti)“ (LKŽ XII 367) bei (masc. resp. fem. pl.) sė́menys „linų sėklos, grūdai; sėja, sejimas“ (LKŽ XII 358t.), be to, (fem.) sė́men-ija „tinkamas laikas sėti“ (LKŽ XII 357t.), (fem.) sė́men-ė „sėja (sėjimas)“ (LKŽ l. c.) ir kt.; žr. dar semeno.

Subst. (neutr.) balt. *sēmen „sėjimas; sėkla“ (> est. sēmen „t.p.“, suom. siemen „t.p.“) = balt. -sl. *sēmen „t. p.“ (> s. sl. mę „sėkla“ ir kt.), kuris gali būti perdirbinys iš seniausio subst. (neutr., nom.-acc. sg.) balt.-sl. *sēmin „t.p.“ [plg.subst.(neutr.) balt.*veser „pavasaris – vasara“ – matyt vietoj seniausio balt. *vesir „t.p.“, žr. s.v. dagis] < subst. (nom.-acc.sg. neutr., nomen actionis) ide. *sē-mn̥ „sėjimas (sėja)“ > lo. sēmen „sėkla“ (su -men, bent jau nom.-acc. sg. lytyje galinčiu būti iš *-mn̥) resp. [su perdirbtu *-mn̥, plg. ide. (neutr., nom.-acc. sg.) *sē-mn̥ > balt. (neutr.) *sē-min *sē-men lie. (masc.) sė-muõ] s. v. a. (masc.) samo „sėkla“ ir kt.

96 Subst. (nom.-acc. sg. neutr., nomen actionis) ide. *sē-mn̥ „sėjimas (sėja)“ – sufikso *-mn̥ vedinys iš verb. ide. *sē- „sėti“ [dėl jo žr. Pokorny IEW I 889tt. s.v.2. sē(i)-], plg., pvz., verb. ide. *bher- „nešti“ subst. ide. dial. *bher-mn̥ „nešimas“ (neutr., nomen actionis), iš kurio išriedėjo, pvz., (su pridėtu *-t) subst. (neutr.,nom.-acc. sg.) gr. *φερματ „t.p.“ > φέρμα „našta“.


Tilte = (kivi)silta

 

tilte glosoje pr. vv. (dk., 1331 m.) Stabynotilte „lapideus pons“ (im Samland), kuri atspindi pr. samplaiką: adj. (neutr., nom.-acc. sg.) *stabina(n) „akmeninis = kivinen“ ( subst. pr. *stabas „akmuo = kivi > stabiili“, žr. s.v. stabis) + subst. (neutr., nom.-acc. sg.) *tiltan „tiltas = silta“. Šis kartu su lie. tìltas = la. til̃ts suponuoja subst. (neutr., nom.-acc. sg.) balt. *tiltan „tiltas“ ( suom. silta „t.p.“, čia dėl balt. *-an suom. -a plg. s.v. salta), kurį laikau sufikso *-ta- vediniu iš verb. balt. *tel-/*til- „(pa)kloti, patiesti“ (dėl jo žr. s.v.v. deickton, talus).

Ja "tiili"kin (-en) tästä tietysti tulee.

Pr. *tiltan „tiltas“ slypi ir kituose pr. vietovardžiuose (dk., XIV a.): Grobetilten, Partilteniken, Preytilte (im Samland), Tiltenikin (Kr. Wehlau).

Ja laitetaan tämäkin sana vielä, se on yksi suomalaistenkin paikannimien juurikandidaatti:

pintis = tie

pintis „weyk (Weg) – kelias = tie“ E 799 nom. sg. masc. (ar fem.) = pr. *pintis, kurį atspindi ir speenti „weg (Weg) – t. p.“ GrG 33, pentes „t. p.“ GrA 58, „via – t. p.“ GrF 58.

Subst. (i-kamienis, masc. ar fem.) pr. *pintis „kelias“ = „žemės ruožas, kuriuo eĩnama, važiúojama“ yra matyt iš subst. balt.-sl. dial. (vak. balt.) *pinti- „nepraeinama ar nepravažiuojama kelio dalis“ (ten, kur praeinama ar pravažiuojama, anais tolimos senovės laikais ir nebuvo tikrojo kelio!)< *„kamša (žabų grindinys per pelkes) ir pan.“ (plg. jo giminaitį lo. pōns „kamša; tiltas“, žr. toliau) < *„tai, kas išpinta (išklota) kuo“ – sufikso *-ti- vedinys iš verb. balt.(-sl.) *(s)pin-/*(s)pen- „(su)pinti, (su)sukti“ < ide. *(s)pen-/*(s)pn̥ „t. p.“ (žr. s. v. v. panto, pentis, pintys).

Subst. (i-kamienis, masc.) sl. *pǫtь „kelias“ (> s. sl. pǫtь „t. p.“ ir kt.) taip pat yra matyt iš subst. balt.-sl. dial. (sl.) *panti- „tai, kas išpinta (išklota) kuo“ – sufikso *-ti- vedinys (su šaknies vokalizmo 282 apofonija) iš verb. (balt.-)sl. *(sp)en-/*(s)pin- „(su)pinti, (su)sukti“ (žr. anksčiau).

Subst. vak. balt. *pintis „kelias“ bei sl. *pǫtь „t. p.“ jau seniai ir teisingai gretinami (nors ir be žodžių darybos analizės!) su s. ind. pánthāḥ (patháḥ gen. sg.) „kelias, takas“ gr. πάτος „t. p.“, πόντος „jūra“ (< *„jūros kelias“), lo. pōns (pontis gen. sg.) „kamša; tiltas“ ir kt.], kurie, man rodos, visi panašiai (bet savarankiškai), kaip tie vak. balt. ir sl. žodžiai, yra ne ide. prokalbės, o atskirų ide. dialektų vediniai iš verb. ide. *(s)pen-/*(s)pn̥- „(su)pinti, (su)sukti“ (žr. anksčiau).

Tiesa, visus tuos ide. dialektų substantyvus, teisingai laikant juos giminaičiais su verb. go. finþan „rasti = löytää, patirti“ ir kt., bandoma kildinti iš verb. ide. *pent- „žengti = astella, eiti = mennä“. Tačiau toks ide. verb. yra greičiausiai ne verb. ide. *pent-, o verb. ide. dial. (germ.!) verb. *pent-, kuris (su keturfonemine šaknimi!), atsižvelgiant į žinomąją Benveniste’o trifoneminės ide. šaknies teoriją, negali būti praindoeuropietiškas (bendraindoeuropietiškas). Manyčiau, kad tas verb. ide. dial. (germ.) *pent- „rasti = löytää ym., ir pan.“ (> go. fin-þan „rasti, patirti“ ir kt.) yra iš (verb.) *„keliauti“ = *„ieškoti = etsiä, resp. rasti kelią (per nepraeinamus ar nepravažiuojamus jo ruožus)“ – vedinys iš subst. ide. dial. (germ.) *pent- (ar *penti-) „kelias“ = *„tai, kas išpinta (išklota) kuo“ [jis – sufikso *-t(i)- vedinys iš verb. ide. *(s)pen-/*(s)pn̥- „(su)pinti, (su)sukti“, žr. anksčiau], plg., pvz., lie. subst. kẽlias verb. keliáuti arba gr. subst. ὁδός „kelias“ verb. ὁδεύω „keliauju“.

Taigi dėl vak. balt. *pintis „kelias“ ir jo minėtų giminaičių etimologijos daug kur pritariu tai nuomonei, kurią iškėlė Jēgers (žr. Sprakliga Bidrag, vol. XI. Lund 1958, p. 61–86), o ne tai, kuri tradicinė (žr., pvz., Pokorny l. c.).

 

tlāku = puinti, talkoot

tlāku „dreschet (drischt) – kulia“ III 892 [5534] (= kulenczem „kuliančiam“ VE 381dat. sg.) praes. 3 sg.; manyti, kad jis yra „tritt“ (Trautmann AS 450, Endzelīns SV 265, plg. Fraenkel LEW 1078), negãlima (žr. s. v. arrien). Jį etimologiškai sieti su verb. lie. luõk-yti (Būga RR I 319, II 630, III 834, plg. Fraenkel LEW 385, PKP II 283, išn. 109), nėra pamato (žr. s. v. clokis). Sakyti, kad jis esąs polonizmas (Berneker PS 327, Trautmann AS 450, Milewski Sl. Occ. XVIII 41), dar labiau nėra pamato (žr. toliau). Tuo, kad pr. (III) tlāku ir lie. dial. klõk-ti „ploti, guldyti (lietui javus)“ (LKŽ VI 146) abu esą iš balt. *tlāk- (Karaliūnas KV 157), nelengva patikėti.

Reikia pritarti Endzelynui (FBR X 223, Endzelīns SV 265), kad lytis (praes. 3 sg.) pr. (III 892) tlāku taisytina į *tālku „drischt (kulia)“ (bet ne „tritt“, kaip teigia Endzelīns l. c.) < pr. (III) *tālku „t. p.“ (su cirkumfleksiniu *-āl-) < pr. *tālkā „t. p.“. Ši suponuoja verb. (iter. inf.) pr. *tālkītvei „kulti (dreschen)“ – vedinį (iter.) iš verb. pr. *telk-/*tilk- „mušti, grūsti“ (plg., pvz., verb. pr. *vert-/*virt- *var-tĭtvei, žr. s. v. wartint) < balt.-sl. *telk-/*tilk- „t. p.“, iš kurio išriedėjo lie. tel̃k-ti „spiesti, rinkti į būrį“ [< *mušti, grūsti (į vieną vietą)“, žr. dar s. v. tallokinikis, la. nuô-tal̂cît „durchprügeln“ (ME II 871), s. sl. tlěšti „grūsti“ ir kt. (Trautmann BSW 321t., Fraenkel LEW 1078, Vasmer ESRJ IV 73t., Pokorny IEW I 1062).

 

tresde = rastas

tresde „drosele (Drossel) – strazdas“ E 728 nom. sg. fem = pr. *trezdē, matyt iš pr. *trazdē „t. p.“ (plg. Trautmann BSW 327) su *-ă- (veikiausiai nekirčiuotu), dėl * asimiliuotu į *-ĕ-. Šį pr. *trazdē kildinu iš vak. balt. *trazdā „t. p.“ (plg. warne, žr.), kuris kartu su lie. dial. (Ryt. Pr.LKŽ XIII 942) strazdà „t. p.“ (su asimiliaciškai atsiradusiu s-) suponuoja balt. dial. *trazdā „t. p.“ greta matyt senesnio balt. *trazdas „t. p.“ (> lie. strãzdas „t. p.“ = la. strazds „t. p.“, plg. baltizmą suom. rastas „t. p.“ ir kt. Thomsen Ber. 220) = balt.-sl. *trazdas „t. p.“ [> sl. (*trozdъ) *drozdъ „t. p.“]; dėl šio atitikmenų kitose ide. kalbose manoma, kad jie visi (kartu ir balt.-sl. *trazdas) yra onomatopėjinės kilmės, žr. ir Urbutis Blt II 79; žr. Trautmann l. c., Vasmer ESRJ I 541, Fraenkel LEW 920 (ir liter.), Pokorny IEW I 1096.

wosee = vuohi

wosee „czege (Ziege) – ožka“ E 676 nom. sg. fem. = pr. *(v)ɔ̄zē [su proteziniu *(v); kirčiuotas – *] = (t. y.) *(v)āzē. Plg. Semb. vv. (dk., 1331 m.) Wosispile „Cigiburg (Ziegenburg) – Ožkos pilis“ (SU 191, Gerullis ON 209) = pr. 264 (semb.) *(v)ɔ̄zīs „ožkõs“ (gen. sg.) = (t. y.) *(v)āzīs „t. p.“ (< *-ēs, plg. s. v. Sawliskresil) + *pil- „pilis“ (žr. Pillekaym). Plg. dar, pvz., vv. (dk., 1374 m.) Wozekaym „bei Plauten Kr. Braunsberg“ (Gerullis l. c.) = pr. (varm.) *(V)ɔ̄zēkaim- „Ožkõs kaimas“ (su *-ē-, kuris čia – jungiamasis balsis).

Pr. (E) wosee giminaičiai (žr. toliau) yra seniai žinomi [pvz. Trautmann AS 466, Endzelīns 277, Vasmer 550, Fraenkel LEW 519 (ir liter.), Pokorny IEW I 6t., žr. ir Gamkrelidze-Ivanov IJI II 585], tačiau jų daryba nėra atskleista, vadinasi, ir jų etimologija nėra labai aiški.

Pr. *(v)āzē „ožka“ < vak. balt. *(v)āzē „t. p.“ ir jo giminaitis ryt. balt. *(v)āzīs „Bock“ (> lie. ožỹs „t. p.“ = la. âzis „t. p.“) suponuoja subst. (ē-resp. i̯o-kamienį) balt. *āźē „ožka“/*āźīs „ožys“, tiksliau, – balt. *(v)ɔ̄źē „ožka“/*(v)ɔ̄źīs „ožys“, dėl kurių balsio balt. *-ā- = balt. *-ɔ̄- žr. Mažiulis BS 16, 23 (tik čia balt. *ɔ̄ resp. *ō rašomi balt.*ō resp. *ọ̄). Iš balt. *āźē „ožka“, kildintino iš balt. *āźjā „t. p.“ (čia dėl * *-jā žr. Kuryłowicz ABSl III 83tt.), turime [balt. *(v)ɔ̄źē = *(v)āźē ] lie. ožkà „t. p.“, kuris, man rodos, yra iš lie. *ož(i)ukà „ožkutė“ (žr. s. v. wosux).

Subst. (i̯o-resp. i̯ā-kamienis) balt. *āźja- „ožys“/*āźjā- „ožka“, man rodos, yra iš adj. *„ožinis (ožkinis)“/„ožinė (ožkinė)“ – fleksijų vedinys iš subst. (i-kamienio, masc. ir fem.) balt. *āźi- „ožys; ožka“ (plg., pvz., s. ind. ávi- „avis; avinas“ adj. ávya- „avinis“), iš kurio [o ne iš minėto balt. *āźja- „ožys“ – taip įprasta manyti] bus atsiradęs suom. vuohi „ožys“. Sl. (dial.) subst. *azьno „ožena, ožkena (kailis)“ < adj. *āźina- (Vasmer l. c.) gali suponuoti subst. (i-kamienį) sl. *āźi- „ožys, ožka“ = balt.-sl. *āźi- „t. p.“, kildintiną iš šakninio žodžio (plg. Trautmann BSW 22 ir liter.) < ide. *ā̆ǵ- „ožys; ožka s. ind. ajá- „ožys“, ajā́- „ožka“ ir kt. (žr. Pokorny l. c., plg. Gamkrelidze-Ivanov l. c.).



Toisesta preussin sanakirjasta:


 

http://www.suduva.com/prussian/a.htm

ABÂI abbai 99: beide / both = molemmat

abbai 103
ABAJAN abbaien 113: beides / each of both = kumpikin
ÂBÂLNÊ Wobalne E 615: Apfelbaum / apple-tree = omenapuu
ABANS > Abâi acc abbans 101
ABARÂS nom pl f Aboros E 228: Raufe / crib (manger), manger (crib) = heinähäkki
ABAZUS, gen ABAZAS Abasus E 294: Wagen / cart = (hevos)vaunut
Abbas Gr
ÂBÊLKÂ > Âblê dm Wobelke Gr
ABER aber I 11: aber / but = mutta, vaan
ABGLÂBTÊ Abklopte MV: Umschlagtuch / shawl of married woman = naineen naisen pääliina
ÂBÎLS, gen ÂBILAS Wobilis E 290: Klee / clover = > apila
ÂBLÊ Woble E 616: Apfel / apple = omena
Aboros E > ABARÂS = vaunut
Abse E > APSÊ = haapa [sana on ilmeisimmin SU-laina liivin sanasta äbəz = haapa, vepsän hab, vatjan āpa, viron haab, lapin suppe, marinL šap(k)i, L šopke
[aspen (n.) late 14c., from adjective or genitive form of Old English æspe "aspen tree, white poplar," from Proto-Germanic *aspo- (cognates: Old Norse ösp, Middle Dutch espe, Old High German aspa, German Espe),
from PIE *apsa "aspen" (cognates: Lithuanian opuse). (muuten hyvä, mutta väärä kieli)
The current form in English probably arose from phrases such as aspen leaf, aspen bark (see -en (2)). Its leaves have been figurative of tremulousness and quaking since at least early 15c. (an Old English name for it was cwicbeam, literally "quick-tree"). ]

abskande E > ALISKÂNS = leppä
Abstocle E > APSTÂKLÊ = (purkin) kansi
Abstotten E > APSTÂKTAN = (tynnyrin) kansi




ÂBZDUS Wobsdus E 670: Dachs / badger, brock = mäyrä
ab > eb
ac > ak
ADAMAS nom sg m Adams 63: Adam / Adam
ADER adder 39: aber, doch / but, though, however = mutta, silti, kuitenkin
Adder 3716 adder 492 ...
ADER adder 29: arba/ vai (vai nu)/ oder/ lub/ or = tai, vai
adder 33 adder 351 adder ...
ADLÊ Addle E 596: Tanne/ fir-tree = saksanjalokuusi [liett. eglė = (tavallinen) kuusi, ve ël]
AGLÂ Aglo E 47: Regenguß, Platzregen / rain in torrents, heavy shower
AÎKULÂ Ayculo E 470: Nadel / needle = neula
augle Gr
AÎNÂ > Aîns f ainâ 6121 = yksi
aina 63 aina 73 aina 77 aina 8920 aina 8926 aina 97
ainontin > AINUNTIN = jotakuta, jotakin
AÎNAN > Aîns acc ainan 41
ainan 61 ainan 67 ainan 6923 ainan 711 ainan 713 ainan 9523 ainan 10112 ainan 10114 Ainan 105 ainan 10715 ainan 113 ainan 1176
AÎNAN > Aînâ acc aînan ainan 3113
ainan 454 ainan 57 ainan 6922 ainan 6925 ainan 7920 ainan 81 ainan 85 ainan 99 ainan 10110 ainan 10115 ainan 103 ainan 1077 ainan 123 Ainan 12720 ainan I 7 Ainan I 97 Ainan I 98 Aynan II 9 aynen II 7 einan 1076
AÎNAN > Aîns n ainan 456
ainan 4523 ainan 7923 ainan 89 ainan 91 ainan 12721
AÎNANGAMÎNTAN aj acc ainangeminton 127: eingeborenen / only begotten = synnynäinen
AÎNANGIMUSIN aj acc ainangimmusin 113: eingeborenen / single born = avioton lapsi
AÎNASEÎLÎNGI av ainaseilingi 97: einsam / lonely = naimaton, kirj. ”yksisieluinen”
AÎNASE > Aîns gen ainassei 115 ainassei
AÎNASES > Aînâ gen Ainassei 87 ainassei
AÎNAT av Ainat 121: stets / always
AÎNAWÂRST av ainawârst 6926: einmal / once = tarkoittaa yksi kierros, sanaa kuin kr. oinowerst ja latinan universum: avaruus, maailmankaikkeus, joka näkyy ”tyhdellä kierroksella”; SE ,JOKA KIERTÄÄ, ON – MAA!
aina warst 6927
AÎNAWÎDI av ainawijdi 101: gleicherweise / in the same way = samoin
Ainaweydi 103
AÎNAWÎDÂI av ainawîdai 65: gleicherweise / in the same way = em.
Ainawîdai 103 ainawîdai 115 Ainawijdei 45
AÎNAWÎDAN av ainawydan 43: gleicherweise / in the same way = em.
AÎNAWÎDISKÂI av ainawidisku 83: gleicherweise / in the same way = em.
AÎNAWÎDISKAN aj acc ainawidiskan 45: gleichen / uniform, the same
ainawydan > AÎNAWÎDAN
AÎNESMÂ > Aîns dat ainesmu 131
ainesmu 35 ainesmu 64
AÎNS crd ains 10124: ein / one = yksi
ains 27 ains 37 ains 39 ains 47 ains 593 ains 597 ains 61 ains 631 Ains 6319 Ains 659 ains 6521 ains 67 Ains 698 ains 6919 ains 735 ains 739 ains 77 ains 83 Ains 871 ains 873 ains 874 ains 878 ains 8717 ains 8723 ains 892 ains 8911 Ains 991 ains 9910 ains 10110 ains 10121 ains 10710 ains 10710 ains 10721 ains 111 ains 113 ains 115 ains 11717 ains 121 ains MBS ans 73
AÎNS av (ni)ains 91: allein / only = yksin, vain
(ni) ains 1178
AÎNUNTIN > Aînunts acc ainontin 103
ainontin(reisan)
AÎNUNTS pn ainonts 99: jemand / somebody, some = joku
AÎNUNTS pn ainonts 99: irgendjemand / anybody, any = jokin
AÎNUNTS pn ainontin 103: einzig / the only = ainoa
AÎNUNTSE > Aînunts gen ainontsi 85
AÎNUNTSMÂ > Aînunts dat ainontsmu 67
AÎSMUS Aysmis E 363: Bratspieß / roasting-jack = paahdin
ÂISTWEÎ Ennoys E 158 VM: erhitzen sich / incandesce, become heated = kuumeta
AÎTAGENÎS Aytegenis E 745: Kleinspecht / woodpecker (little) = pikkutikka
AKÂNS, gen AKANAS Ackons E 277: Granne / awn = > akana
AKÊTÊS nom pl f Aketes E 255: Egge / harrow = > äes
AKIWÎSTÂI av ackijwistu 113: offensichtlich / obviously, evidently = ilmeisesti
AKIWÎSTI av akiwijsti 125: offensichtlich / obviously, evidently = em.
AKIWÎSTIN aj acc ackewijstin 125:offensichtlichen/ obvious, evident = ilmeinen
AKINS > Akîs acc ackins 41
ackins 95 Agins E 80
AKÎS nom pl f Ackis 83: Augen / eyes = silmät
Ackons E > AKÂNS = akanat
AKLAKÂRDÂ Aclocordo E 313: Treibriemen / driving belt = vetohihna
Accodis E > ATKADS = tupakkahuone?
ÂLGÂS gen sg âlgas 87: Lohnes / wages, salary = palkat
âlgas 89
ALISKÂNS, gen ALISKNAS abskande E 602: Erle / alder-tree = leppä

alder (n.) tree related to the birch, Old English alor "alder" (with intrusive -d- added 14c.; the historical form aller survived until 18c. in literary English and persists in dialects, such as Lancashire owler, which is partly from Norse), from Proto-Germanic *aliso (cognates: Old Norse ölr, Danish elle, Swedish al, Dutch els, German erle), from *el-, the ancient PIE name of the tree (cognates: Russian olicha, Polish olcha, Latin alnus, Lithuanian alksnis).
ALKÎNISKÂ Alkînisquai 105: Hungrigkeit / being hungry = nälkä(isyys)
ALKÎNS aj Alkîns 87: hungrig / hungry = nälkäinen
ALKTWEÎ VM: hungern / hunger, starve = nähdä nälkää
ÂLKÛNS Alkunis E 110: Ellbogen / elbow = kyynärvarsi, liett. uolektis > su olka?
ALNÂ Alna 1251 ON: Alle / Alna (Alle)-river
ALNÂSTEÎNÊ Allenstein ON VM: Allenstein / Olsztyn (Allenstein)
ALNÊ Alne E 647: Tier / beast = petoeläin
ALTARÊS gen sg f Altari 73: Altar / altar = alttari
ÂLTIS f Woltis E 112: Unterarm / forearm = kainalo
ÂLTIS f Woaltis E 458: Elle (Ellenmaß) / ell, cubit = kyynärä (mitta)
ALU n Alu E 392: Bier / beer = (hunaja)olut
ALWÂDÊ Aloade E 541: Türangel / hinge = sarana
ALWAS nom sg m Alwis E 527 (Elwas Z): Blei / lead (plumbum) = luijy [liett. alavas = ve olovo = tina]
AMEN Aman 109 Emmen II 11 amen 19x = aamen
AMZIN > Amzis acc amsin 59
amsin 119
AMZIS gen sg amsis 123: Volkes / people = kansa
an > en
andeiânsts > ÂUDÊJÂNTS = estävä
ANÊ Ane E 172: Großmutter / grandmother = isoäiti
ANGA Anga 673: ob / or, whether = tai, -ko, -kö
Anga 674 Anga 676 Anga 677
ÂNGIS f Angis E 747: Schlange (Reptil) / snake = käärme
ANGLIS f Anglis E 34: Kohle / coal = (kivi)hiili
Angstainai > ÂNKSTÂINÂI = aamulla, aikaisin
ANGURÎS Angurgis E 565: Aal / eel = ankerias
ÂNGUS aj âûgus 87: geizig / miserly, stingy (miserly) = saita, pihi
ANGZDRÎS Anxdris E 775: Natter / grass-snake = tarhakääme
ÂNKSTÂI av Angstainai 79 VM: früh / early = aikaisin
ÂNKSTÂINÂI av Angstainai 79: am Morgen, morgens / in the morning = aamulla
Angsteina 77
animts > ÊNÎMTS
ankaitîtai > ÊNKÂITÎTÂI
ÂNKTAN n Anctan E 689: Butter / butter = voi
Ancte Gr
anlausennien > ÂULAÛSENJAN = kuolla
ans > AÎNS = yksi
Ansalgis > ANZALÎS = kengän reunusvahvistusnauha
ÂNSIS f Ansis E 367: Haken / hook = koukku
Ansonis > ANZÂNS = tammi
ÂNTARS, gen ÂNTRAS, ord Antars 27: zweiter / second = toinen
Antars 41 Anters 65 Anters I 5 Anters II 5 anteres MBS
anterpinsquan I > ÊNTÊRPÎNSKAN
ÂNTARSGÎMSENJAN acc ântersgimsennien 63: Wiedergeburt / rebirth = uudelleensyntymä
ÂNTERSMÂ > Ântars dat Antersmu 59
antersmu 101 Antersmu 103 antersmu 10710 antersmu 10711 antersmu 10722
ANTIS f Antis E 720: Ente / duck = ankka
ÂNTRÂ > Ântârs f Antrâ 49 = toinen
ÂNTRAN > Ântârs acc ântran 87
Antre E > ÂUTRÊ = toinen, muu
Anxdris E > ANGZDRÎS = tarhakäärme
ANZALÎS Ansalgis E 506: Randeinfassung am Schuhe / welt = kengän reunusnauha
ANZÂNS Ansonis E 590: Eiche / oak-tree = tammi
APÊ Ape E 62: Fluß / river = joki
APÊWÎTWÂ Apewitwo E 605: Weide (Strauchweide) / osier (willow) = niitty
APISARGS Apisorx E 772: Eisvogel / kingfisher, halcyon = kuningaskalastaja
APSÊ Abse E 606: Espe / asp = haapa kts. ABSE
APSTÂKLÊ Abstocle E 354: Deckel (Topfdeckel) / lid (of a pot) = (purkin) kansi
APSTÂKTAN n Abstotten E 395: Deckel (groß) / lid (of a cask) = (tynnyrin) kansi
APUS Apus E 64: Quelle / spring (water spring) = lähde
APUS Apus E 64: Brunnen / well (water well) = kaivo
ARELÎS Arelie E 709: Adler / eagle = kotka
ÂRKLUBÎS Arglobis E 76: Scheitel / vertex = huippu
ÂRKLUBÎS Arglobis E 76: Scheitel (Haare) / parting (of hairs) = jakaus
ARJAN acc f arrien 89: Getreide / crops = vilja(njyvät)
ÂRKAN acc Arcan 121: Arche / ark = kaari (alun perin turkkilainen sana)
ARTÂJS Artoys E 236: Pflüger / ploughman = kyntäjä
ARTUWÊS nom pl f Artwes E 413: Schiffzug / cruise = risteily
ARWÂIKS Arwaykis E 434: Pflugpferd / draught horse = kyntöhevonen
ÂRWARBS Arwarbs E 301: Räderbindeholz / cart wheels' binder = vaununpyörien sidepalkki
ARWI av arwi 41: wahr / true = tosi > arvio, arvo
ARWIS aj nom sg m arwis 73: wahr / true, real = tosi, todellinen
ARWISKÂI av arwiskai 49: wahr / truly, really, indeed = todella
AS pn 1 nom sg as 3712: ich / I = minä
As 39 as 3718 as 4115 ... As 12910 AS I 7 As I 9 ES II 7 Es II 9
ASANIS f Assanis E 14: Herbst / autumn = syksy, ven. osen
ASEÎ > Bûtun ps 2 sg assei 678 = olet
assai 674 assai 675 ... 119 assei 79 assei 81 assei 131 asse 10517 asse I 9 ¿sse II 9 esse NT essei ache BPT MK
ASÎLS, gen ASILAS Asilis E 436: Esel / donkey, ass = aasi liett. asilas
ASIS f Assis E 298: Achse / axle = akseli (koneen)
ÂSIS m Woasis E 627: Esche / ash-tree = saarni, liett. uosis, ven. jasen'

ash (n.2) type of tree, Old English æsc "ash tree," also "spear made of ash wood," from Proto-Germanic *askaz, *askiz (cognates: Old Norse askr, Old Saxon ask, Middle Dutch esce, German Esche), from PIE root *os- "ash tree" (cognates: Armenian haci "ash tree," Albanian ah "beech," Greek oxya "beech," Latin ornus "wild mountain ash," Russian jasen, Lithuanian uosis "ash"). Ash was the preferred wood for spear-shafts, so Old English æsc sometimes meant "spear" (as in æsc-here "company armed with spears").

Tämäkin sana saattaa tulla SU-puolelta ja olla samaa juura kuin suomen oas ja ase, tarkoittaen ”asepuuta”. Tällaisena se olisi edeltänyt balttilaista varsi-sanaa, joka tulee osien 'sitomisesta' yhteen ja on siis täysin tekninen termi ja käsite alun perin. Asettaminen olisi silloin tarkoittanut ”terän kiinnittämista puuvarteen”, kuten on yleisesti arveltukin. Jos 'ase' tulee varsien raaka-aineesta, sana on tarkoittanut yleensä työkaluja ('kalu' on liettuan kalus = pajavasara, suomen vasara on vasarakirveskieltä ja tarkoittaa ”vaskisen näköistä”) eikä vain taisteluaseita. Voi olla niin tai näin: Āsis voi olla ”aseenvarsipuu”, tai aseenvarsi olla kalun āsis-osa. Jos sana on kanbaltissa ollut *ansis, se on samaa juurta kuin osa ja ansa ja balttia.

Öljypuiden heimoon kuuluva saarni on peruskasvualueeltaan ikivireän lehtimetsävyöhykkeen (liett. Žalgiris, žalia gira) peruspuita, vaikka ei olekaan ikivihreä, vaan pudottaa etelässäkin isot ja paksut lehtensä, jotka ovat monien eläinten kuten sikojen herkkuruokaa. Kukkii runsaasti lehdettömänä talvella, joten on ilmeisesti tuulipölytteinen. Vaatii ja sietää paljon vettä ja pystyy koivun ja eucalyptuksen tavoin hyödyntämään myös pohjavettä sen omalta paikalta, joten se kuivattaa pohjaveden vaivaamia alueita. Puu on nopeakasvuinen ja suora, jopa oksatkin ovat pitkän matkaa suoria eikä niitä lumikaan kovasti krassaa, joten latvus on laaja ja harva, josta syystä saarni soveltuu hyvin kasvamaan muiden pimittävienkin puiden kuten tammien ja tervaleppien joukossa jopa hyödyttäen näitäkin pohjavedenottokyvyllään. Puuaines on tästä huolimatta sekä kovaa että sitkeätä (voidan taivutella erilaisilla konsteilla ja myös puun kasvaessa ilman, että katkeaa), mutta aines hidaskasvuisia kovia puita kuten tammea ja katajaa kevyempää. Keveys oli ennen puulle erittäin haluttu ominaisuus. Puusta tehtiin mm. lauttaoja ja vaunut painoivat usein enemmän kuin suurinkaan kuorma, jonka hevonen pystyi vetämään. Puuaines on väriltään kellanvireää, oliivinvihreää, keltaisuus vaihtelee niin, että vanha ydinpuu on keltaisempaa, nuori sekä oksa- ja latvapuu vihreämpää. Rakentamisessa huonekaluissa väri pyritään säilyttämään. Saani on ilo silmälle niin metsässä kuin seinässä ja parketissakin, mutta Suomessa se ei kuitenkaan ole eikä ole koskaan ollut muotia, vaan ehkä ”liian balttialaista; vain tammi kepaa sikäläistä puista. Suomessa käytettiin ennen leppää väripuuna.
https://fi.wikipedia.org/wiki/Saarni
https://lt.wikipedia.org/wiki/Paprastasis_uosis

Liettuan sana žaliava = raaka-aine tarkoittaa kirjaimellisesti ”vihreää ainesta”. Se tarkoittaa erilisten keiteteeävien ja muiden vihreiden ruoka-aineiden lisäksi vihreää puainestakin, muitakin kuin saarnea: jalavaa, salavaa, halavaa ja muita pajuja kuten raitaa, jottka olitärkeitä huonoillakin välineillä työstettäviä talouspuita ja tärkeiden eläinten kuten majavien, visenttien, hirvien ja peurojen rehua, ja lisäksi punostöiden, parkkien jne raaka-ainita ja nopeakasvuisia muuten kelvottomia ympristöjä hyödyntäviä enegiapuita.

Itse sana saarni, saanen on suomea, tai balttia. Virossa ja liivissä se tarkoittaa ”saarenpuuta” tai saaripuuta, mikä on myös nähty todisteena saari-sanan suomalaiuudesta (josta ei ole takeita). Saarni on ensimmäinen iso puupajujen ja ja vaivais- ja hieskoivujen jälkeen, joka pytyy kasvamaan moskasta muodostuvilla suosaarekkeilla ja myös tekee lopulta niistä oikeita saaria. Volgansuomessa vastaava sana kuitenkin tarkoittaa muita asioita, ja myös muita puulajeja, kuten raitaa (näitä vhreitä hyödyllisiä sellaisia kuitekin). Tuollaisen virosta tai liivistä hiljattain lainatun sana pitäisi taipua ”**saarnin”, mutta se taipuu ”saarnen”.
Algu-tietokanta on on ”ULAlla” eikä sana miellytä sitä ollenkaan: länsimarin šär(t)ńi = raita, itämarin šertńe = hopepaju, šartńe = paju.

Kieli:
suomi
Sanue:
saarni

Esche
?Sanueen sanat (1)
saarni

Yksikysymys Álgu-tietokannalle: kun se kerran aina kaikkien pöyristyttävien pan-kermanistipölhöilyjen puolustatuu, että ”me kerrotaan vain, mitä kaikkea on esitetty!”, NIIN MIKSI SE EI TEE NIIN MYÖS TÄSSÄ TAPAUKSESSA, koska mitä moninaista kuitenkin ON esitetty, heprealaisesta ”saarnapuusta” (sermon tree) alkaen...!

Viron niin ikään pangermanistinen etymologinen on puheliaampi:

saar1 : saare : saart 'igast küljest veega ümbritsetud (mandrist väiksem) maismaa-ala'
● liivi sōr 'kartulivagu, vao hari'
vadja saari 'saar'
soome saari 'saar'
isuri saari 'saar'
Aunuse karjala suari 'saar'
lüüdi suaŕ(i) 'saar'
vepsa saŕ 'saar; metsatukk'
Läänemeresoome tüvi. Eesti keelest võib olla laenatud läti mrd sāris, zāris 'saar'.

saar2 : saare : saart 'raske, kõva ja elastse puiduga heitlehine lehtpuu v -põõsas (Fraxinus)'
● liivi sǟrna 'saar'
vadja saarni, saarnõ 'saar'
soome saarni 'saar'
isuri saarni 'saar'
mari šertńe 'paju'
Läänemeresoome-mari tüvi.


http://www.prusistika.flf.vu.lt/zodynas/paieska/1?id=2668

woasis
woasis „esche (Esche) – uosis = saarni“ E 627 nom. sg. fem. (ar masc.) 259 = (matyt su senoviniu i-kamieniu, žr. toliau) pr. *(v)ɔ̄sis [su proteziniu *(v)-] = (t.y.) *āsis, kuris, kaip mobiliosios akcentuacijos žodis (plg. la. uôsis „t.p.“), bus atsiradęs iš vak. balt. *ōsis „t.p.“ [čia dėl *ō- → pr. *ɔ̄- plg. s.v.v. dāt (ir liter.), woaltis] < balt. *ōsis „t.p.“ (i-kamienis) > lie. úosis „t.p.“ (i- ir i̯o-kamienis, žr. Būga RR II 347), la. uôsis „t.p.“ (i̯o-kamienis). Balt. *ōsi- „uosis“ suponuoja subst. (i-kamienį) balt.-sl. *ōsi- „t.p.“ (→ sl. *as-enь „t.p.“ → rus. яс-ень „t.p.“ ir kt., žr. Vasmer ESRJ IV 564), kurio šaknis yra matyt iš ide. *os- (su trumpuoju *o-, plg. s.v. woaltis) → lo. (*os-enos >) ornus „kalnų uosis“ ir kt. (dėl jų žr. Pokorny IEW I 782).
http://vasmer.info/яя/ясень/
происхождение слова ясень
я́сень м., род. п. -еня, укр. я́сень, болг. я́сен, диал. о́сен, о́сън, сербохорв. jа̏се̑н, словен. jásen, род. п. jaséna, jésen, род. п. jeséna, чеш. jasen, jesen, слвц. jasen, польск. jasień, jasion, в.-луж., н.-луж. jaseń, полаб. josén Праслав. *аsеnь родственно лит. úosis ж., род. п. úosies, úosis м., род. п. úosio «ясень», лтш. uôsis, др.-прусск. woasis, лат. ornus «вид ясеня, копье» (*оsеnоs), кимр. оnn-еn «fraхinus» (пракельт. *osnā), греч. ἀχερ-ωίς «белый тополь», далее — др.-исл. askr «ясень», алб. аh «бук», греч. ὀξύη «бук, копье», арм. hаc̣i «ясень»; см. Бернекер I, 31; Траутман, ВSW 203; Арr. Sprd. 464 и сл.; Сольмсен, KZ 34, 32; Педерсен, Kelt. Gr. I, 86; IF 5, 44 и сл.; М.–Э. 4, 421; Хюбшман 465; Мейе–Вайан 84; Прельвиц, ВВ 24, 106; Г. Майер, Alb. Wb. 4; Шпехт 59.
Näyttää vähän siltä, että jasen'/*āsis/uosis -saarni tarkoittaa maapaalupuuta aivan samoin kuin ansonis/ąžuolas/īgaunis -tammikin.Tuo käyttötarkoitus meni jokisuistoissa lutraaville kivikauden ihmisille yli kaiken muun: sillä sekä jatkettiin että viivytettin tulvia, pysyttiin itse kuivina, erotettiin omat lammikot muiden omista, puoluteuduttiin ja västettiin metsäpaloja.

происхождение слова яз

род. п. -а «запруда, закол для ловли рыбы, ставная сеть», диал. ез — то же, язови́ще «место, подходящее для установки яза», укр. яз, язо́к, наряду с ïз «запруда, плотина», заïз «запруда, шлюз», блр. яз — то же, др.-русск. ѣзъ, цслав. язъ στόμαχος, canalis, болг. яз «запруда, шлюз» (Младенов 702), сербохорв. jаз, местн. п. ед. ч. jáзy «отводной канал рядом с мельничной запрудой», др.-чеш. jež , чеш. jеz «запруда», слвц. jaz, jez, польск. jaz, полаб. jаz «канал». Праслав. *ježъ считают родственным лит. еžẽ̇ (ežià), диал. ažià «межа, край, граница, грядка», также «мелководье в заливе у берега», лтш. еžа «грядка, межа», др.-прусск. аsу «межа», арм. еzr «берег, граница», которые рассматриваются как расширения и.-е. корневого имени *ēǵh-, *eǵh-; см. Френкель, Lit. Wb. 126; Мейе, ВSL 29, 38 и сл.; МSL 10, 282; Бернекер I, 277; Траутман, ВSW 73; Арr. Sprd. 73; М.–Э. I, 572; Фортунатов, AfslPh 12, 101 и сл.; Бецценбергер, ВВ 23, 298; Педерсен, KZ 38, 312; Брюкнер, KZ 45, 290; IF 23, 209. Ошибочна реконструкция славянской праформы *jez̨ъ и сближение последнего с jet̨i «брать» (Иокль, AfslPh 28, 8; против см. Шарпантье, AfslPh 29, 9).

[Toki baltin järvi, ežera, ezers, assaran voisivat tulla tästäkin: ”kalalammikon kaltainen”, kuten myös sanata *ekwer- = suuren veden kaltainen, järvethän ovat noiden väliltä...]

asy
asy „reen (Rain) – ežia“ E 241 = *azī (nom. sg. fem.) : lie. ežià (dial. ažià) resp. ežė̃ (ẽžė) „ežia, riba; lysvė“, la. eža „t.p.“. Šį pr. žodį skaityti *azē (pvz. Toporov PJ I 121) nėra pagrindo. Kad pr. asy yra matyt pr. *azī [ī(i̯ā)-kamienis] < balt. *eźī, žr. Būga RR I 594t., plg. Endzelīns SV 64, Schmid Verb. 18. Šis balt. *eź- toliau giminiuojasi turbūt su arm. ez-r „pakraštys, riba“, o gal ir su sl. *jēz- (> lenk. jaz „tam tikra užtvara žvejojant; užtvanka“, ukr. яз „užtvanka“, bltr. яз „t.p.“ ir kt.). Spėjama, kad visuose minėtuose žodžiuose (gal ir slavų) slypinti ta pati ide. *egh- (: *ēgh-), kurią turi ir pr. assaran (žr.) bei kiti jo giminaičiai. Žr. (ir liter.): Trautmann AS 304, BSW 73; ME I 572; Vasmer ESRJ IV 549; Fraenkel LEW 125; Sławski SEP I 529; Arumaa Ursl. Gr. I 73, 103; Toporov l.c.
Vasarakirveeksi se tolppa ym. olisi *a(n)sen, > suomeksi tästä – ase. Tai sitten – asia, tai jäsen, vähän auempaa ansa ja osa.


ASMÂ > Bûtun ps 1 sg asmu 6723 = olen
Asmu 693 asmau 37
ASMÂ > Bûtun ps 1 sg asmai 41 MK
asmai 43 asmai 6721 Asmai 6723 asmai 692 Asmai 694 asmai 6912 asmai 6912 asmai 6927 asmai 8116
ASMAÎ > Bûtun ps 1 pl asmai 555
asmai 556 asmai 639 asmai 6324
ASMAN > Asmus acc Asman 119
asmu > ASMÂ
ASMUS, gen ASMAS, ord Asmus 33: achte / eighth = kahdeksas
Asmus I 5 Asmus II 5
Assanis > ASANIS = syksy
Assaran E > AZARAN = järvi
Assegis E > AZEGÎS = ahven
assei > ASEÎ
Assis > ASIS
AST > Bûtun ps 3 ast 17 = on
ast 278...13 ast I 13 ¿st II 7 ¿st II 13 ¿st II 13 est II 7 hest II 7 asch I 7
ASTÊ > Bûtun 2 pl asti 9315 = olette
asti 9316 astai 91 astai 9310 astai 103 astai 107 astai 123 estei 115
ASTIN > Astis acc astin 61
astin astin
ASTIS f astin 61 drv: Angelegenheit / affair, matter (affair) = > asia
ASTIS f astin 61 drv: Wesen / essence = olemus
ASTITS mod rel ps astits 61 MK: ist angeblich, sind angeblich / said to be = annettu, oletettu, oletus
astits 87
ASWINAN n Aswinan E 694: Stutenmilch / koumiss = tammanmaito
Asy E > AZÎ = piennar, pellonreuna, paaluaita
ATÂLS Attolis E 284: Grummet / aftermath = > odelma, odelva
ATKÔDÎS Accodis E 214: Rauchloch / smoking gap = tupakkahuone; kōdis < katku, kitku?
at > et
ÂUBILÊJÎNTIS gen niaubillîntis 125: (nicht) sprechenden / (not) speaking = puhumaton
nianbillintai 125
ÂUBÎRGÂ Aubirgo E 347: Koch / cook = kokki
ÂUBÎRGTWEI Aubirgo E 347 VM: kochen gar / cook = kokata, kaittää
auc > auk
audangon > an
ÂUDÂSEÎ > Âudât op audasei 71
audassei(sin) I 9 audasey(sin) II 9
ÂUDÂST > Âudât ps 3 audâst 494
audâst 4919 audâst 518 audâst 5112 audâst 5110 Audâ(sin) 515
ÂUDÂT SI if sien audât 57: geschehen / happen = tapahtua
ÂUDÊJÂNTS pc ps ac andeiânsts 93: hindernde / hindering = estävä
ÂUGAÛNIMAÎ ps 1 pl augaunimai 55: gewinnen / gain, obtain = saavuttaa
ÂUGAÛWUNS pc pt ac augauuns 43: gewonnen / gained, obtained = saavutettu, kirj. ”saavuttunut”
AÛGINUNS pc pt ac auginnons 69: erzogen / brought up (reared) = kasvanut
AÛGÎS Dagoaugis E 638 drv: Schößling / sapling (stolon) = jälkeläinen
âûgus > ÂNGUS = saita
Aukis > AÛKS
ÂUKLÂ Auclo E 451: Halfter / halter (horse halter)
ÂUKLEKSTÊS nom pl f Auklextes E 280: Getreideabfegsel / waste after winnowing (fanning) crops
ÂUKLEKSTWEI Auklextes E 280 VM: Getreide abfegen / winnow (fan), fan (winnow)
ÂUKLIPTS pc pt pa auklipts 123: verborgen / hidden
AÛKS Aukis E 708: Lämmergeier / griffon = partakorppikotka
AÛKTÂIRÎKÎSKAN acc Aucktairikijskan 53: Adel (Stand) / nobility (aristocracy) = aatelisto, aristokratia
AÛKTIMJAN acc m Aucktimmien 91: Obersten / supreme, principal = ylin, pää-
AÛKTIMISKÂ aucktimmiskû 89: Obrigkeit / authorities = viranomaiset
AÛKTIMISKÂ aucktimmiskû 89: Regierung / government = hallitus
AÛKTIMISKÂI nom sg aucktimmisikai 89: Obrigkeit / authorities = viranomaiset
AÛKTIMISKÂI nom sg aucktimmisikai 89: Regierung / government = hallitus
AÛKTIMISKAN > Aûktimiskâ acc Aucktimmiskan 8917
Aucktimmiskan 9115 Auktimmiskan 8921 Auktimmiskan 9121 Auckstimiskan 8916
AÛKTÎMS, gen AÛKTIMAS, aj Aucktimmien 91 VM: erhaben / prominent = korea, ylevä, näkyvä, korko-
AÛKTS aj Aucktimmien 91 VM: hoch / high, tall = korkea, pitkä
AÛKTUMÎS Aucktimmien 91VM: Hochgewachsene / tall person = pitkä henkilö, hujoppi, hoiloppi
AÛKTWEÎ Aukis E 708 VM: schreien / shout (halloo) huutaa (merkiksi), hälyttää
ÂULÂIKÎNGIS aj m Aulâikings 87: enthaltsam / restrained (reserved) = rajoitettu
ÂULÂIKÎNGIS aj m Aulâikings 87: maßvoll / moderate = maltillinen, säilyttävä
ÂULÂUKÎS Aûlaukis DIA: Westwind / west wind = länsituuli, iltatuuli
ÂULAÛSENJAN acc aulausennien 113: Sterben / dying = kuolema
aulausennien 117 anlausennien 43
ÂULAÛT if aulâut 63: sterben / die = kuolla
ÂULAÛWUNS > Âulaût pc pt ac nom sg m Aulauuns 127 = kuollut
Aulauns 43 aulawns I 7 aulauns II 7
ÂULAÛWUSÎ > Âulaût pc pt ac nom sg f aulausê 97
ÂULAÛWUSINS > Âulaût pc pt ac acc pl m aulauwussens I 9
aulausins 43 Aulausins 127 aulauûsins 45 aulaunsins II 9
AÛLINÎS Aulinis E 503: Schaft (Stiefelschaft) / leg (boot's top) = saappaan kärki
AÛLS Aulis E 141: Schienbein / shin bone = sääriluu
ÂUMINÊTWEÎ auminius 73 VM: verzagen / despond = epätoivo
ÂUMINÊWUNS pc pt ac auminius 73: verzagt / despondent, down-hearted = epätoivoinen
ÂUMÛSNAN acc aumûsnan 119: Abwaschen / washing off = poispesu, puhdistus
ÂUMÛTWEÎ aumûsnan drv/ abwaschen / wash off (away) = pestä pois, puhdistaa
ÂUMÛTWEÎ aumûsnan drv/ auswaschen / wash (off)
ÂUPÂIKÊIMAÎ aupaickêmai 37: abspenstig machen / alienate (by luring away) = vieraannuttaa
ÂUPALÂ ps 3 aupallai 1076: findet / finds = löytää
aupallai 69 aupallai 81 aupallai 1076 aûpallai 79
ÂUPALUSÎS pc pt ac nom pl m aupallusis 117: gefunden / found (they who have found) = on löytö- retkeilijä ym.
AÛSAN > Aûss acc Ausin 43
ausch > AUŠ
ÂUSINS acc pl f âusins 83: Ohren / ears = korvat
Ausins E/ 83
Ausis E > AÛSS = kulta
ÂUSKANDÎNSNAN acc auskandinsnan 119: Versenken / drowning = vedenpaisumus
auskandinsnan 121 austkandisnan 119
ÂUSKANDÎNTS pc pt pa nom sg m auskandints 63: ertränkt / drowned = tulvanalainen
ÂUSKANDINUNS pc pt ac nom sg m auskandinnons 119: ertränkt / (one who has) drowned tr = hukkunut
ÂUSKÊNDLAÎ op (cn 3) auskiêndlai 121: ersaufe / let him drown
AÛSS Ausis E 523: Gold / gold = kulta
ÂUSTJAN acc âustin 89: Schnauze (Maul), Maul / snout = kuono, turpa
ÂUSTÂ Austo E 89: Mund / mouth = suu
ÂUŠAÛDÊI > Âušaûdêtweî ps 3 auschaudê 61
ÂUŠAÛDÊT if > Âušaûdêtweî auschaudijt 39
ÂUŠAÛDÊSNAN acc auschaudîsnan 47: Vertrauen / trust = luottamus
Ausaudîsnan 1079 auschaudisinan 97 auschaudîsnan 10716 auschaudisnan 115
ÂUŠAÛDÊTWEÎ auschaudîtwei 27: anvertrauen / trust = luottaa
ÂUŠAÛDÊWÎNGIN > Âušaûdêwîngis acc sg auschaudiwingin 5314
ÂUŠAÛDÊWÎNGINS > Âušaûdêwîngis acc pl auschaudîwingins 5317
ÂUŠAÛDÊWÎNGIS aj m auschaudîwings 57: zuverlässig / reliable = luotettava
ÂUŠAÛTENÎKAMANS dat pl auschautenîkamans 53: Schuldnern / debtors = velallinen, luotonsaaja
auschantnikamans I 11 anschautinekamans II 11
ÂUŠAÛTINS acc pl âuschautins 53: Schulden (Geldschulden) / debts = velat
auschautins I 11 anschautins II 11
ÂUŠPÂNDIMAÎ ps 1 pl auschpândimai 37: aneigen uns mit Gewalt / extort = omia väkivallalla, ryöstää
ÂUTRÊ Antre E 514: Schmiede / forge (smithy), smithy = paja
ÂUWÎRS, gen ÂUWIRAS Auwerus E 529: Schlacke (Metallschlacke) / slag = kuona (metallinvalmistuksessa)
ÂUWIRPS Auwirpis E 320: Rinne / gutter (trough) = (veden syvyttämä ym.) kouru
ÂUWÎLKS Awilkis E 472: Faden / thread = lanka
AWÎNS, gen AWINAS Awins E 679: Widder / ram (he-sheep) = pässi
AWS Awis E 177: Oheim / uncle (mother's brother) = eno
ay > ai
AZARAN n Assaran E 60: See m / lake = järvi
ÂZÊ Wosee E 676: Ziege / goat (she-goat) = > uuhi
AZEGÎS Assegis E 572: Barsch / perch = > ahven
AZÎ nom sg f Asy E 241: Rain (Ackergrenze) / edge of an acre = piennar, pellonreuna
ÂZIGRABS Wosigrabis E 611: Spindelbaum / spindle-tree = värttinäpuu
ÂZISTJAN n Wolistian E 677: Zickel / goatling = kili
ÂZUKS Wosux E 675: Bock (Ziegenbock), Ziegenbock / goat (he-goat) = pukki

Rimu paieska, merkkijonojen etsintä:

http://rimai.dainutekstai.lt/p.php?q=*rklys&g=1&r=3&k=1&s=1



(B valitettavasti puuttuu)
 

http://www.suduva.com/prussian/d.htm


DABER dabber 41: noch / still, yet
DADAN Dadan E 687: Milch / milk
DAGAGÂIDÎS Dagagaydis E 260: Sommerweizen / spring wheat
DAGÂUGÎS Dagoaugis E 638: Sommerschößling / summer sprout
DAGS Dagis E 13: Sommer / summer
DÂI > Dâtwei pt dai 753
dai 758 dai 101
Dâia > DÂJ
DÂIS > Dâtwei ip 2 sg dais 53
dais 69 dais I 11 days II 11
DÂITÊ > Dâtwei ip 2 pl dâiti 93
Dâiti 912 dâiti 107 dâiti 111 Dâiti 113 daiti 918 daiti Daiti 95 Daiti 117 Daiti 119 Daiti 121
DÂITS > Dâtwei mod rel pt daits I 136: angeblich gab / as if gave
daitz I 1314 daits II 1314 dayts II 136
DÂJÂ Dâiai 111: Geschenk, Gabe / gift
DÂJAN > Dâjâ acc sg Dâian 117
DÂJANS > Dâjâ acc pl Dâians 45
Dâians 83
DÂKÊ Doacke E 732: Dohle / daw
DÂKTWEÎ Doacke E 732 VM: zwitschern (über Dohlen) / twitter (concerning daws)
DALBTWEÎ Dalptan E 536 MK: meißeln, hauen / strike (chisel)
DÂLGIS f Doalgis E 546: Sense / scythe
DALKÎS dalkis DIA: Angel / fishing rod
DALPTAN Dalptan E 536: Meißel / chisel
DÂMAÎ > Dâtwei ps 1 Dam(thoi) Gr
DAMRAWÂ Damerouwe ON GN: Eichenwald (Dammerau) / oak-wood
DÂNGÂ dongo E 403: Reifen, Bogen / hoop (arch)
Dambo E > DÂUBÂ
DÂNGUN > Dângus acc dangon 47
Dangon 39 Dangon 43 dangon 49 dangon 51 dangon 55 dangon 5712 dangon 5716 dangon 65 dangon 95 dangon 107 dangon 1274 dangon 12713 dangon I 7 dangon I 91 dangon I 914 dangon I 917 d¿ngon II 7 Dengan 133 dengan II 917 dengon II 91 dengon II 914 dangan 576
dangonsuen TN > DÂNGUNSU
DÂNGUS Dangus E 3: Himmel / sky, heaven
DÂNGUS Dangus E 95: Gaumen / palate (of the mouth)
DÂNGUNSU av dangonsuen TN: "in Himmeln" / in heaven („in skies")
DANTIMAKS Dantimax E 93: Zahnfleisch / gums
DANTIS Dantis E 93: Zahn / tooth
dantes OT
DARGS aj Darge APN VM: haltbar, standfest, standhaft / stable (firm)
DÂSEÎ > Dâtwei ps 2 sg dâse 83
DÂSEÎ > Dâtwei op dâsai 133
dase 99 dase 109
DÂST > Dâtwei ps 3 dâst 53
dâst 611 dâst 614 dâst 79 dâst 853 dâst 854 dâst 113 dast 49 dast 53 dast 87 dast 97
DASTWEÎ Dadan E 687 VM: säugen / nurse (suckle)
Dassumptin > DESUMPTINÊ
DÂT if > Dâtwei dât 89
dât 91 dât 109 dat 131
daton > DÂTUN
DÂTAN > Dâtwei pc pt pa n dâton 75
DÂTS > Dâtwei pc pt pa m dâts 755
dâts 7520 dats I 13 d¿czt II 13
DÂTUN > Dâtwei daton 51
DÂTUN SI > Dâtwei r dâtunsi 65
DÂTWEÎ dâtwei 33: geben, lassen / give, let
datwei 55 doyte BPT
DÂUBÂ Dambo E 29: Talmulde / hollow (ravine)
DÂWUNS > Dâtwei pc pt ac dâuns 41
dâuns 692 dâuns 6914 dâuns 6917 dâuns 103 dâuns 121 dâuns 131 dauns 45
Dauris > DWARÎS
DEBÎKAN acc debîkan 75: große / big, large
debîkan 55 debbîkan 73 debeîkan 61 debijkan 115 debijkan 119 debijkun 113 debica Gr
dei > DÎ
dei > DÎGI
DEÎGISKAN aj acc n dêigiskan 83: freigebiges / open-handed
DEÎGTWEÎ dêigiskan 83 VM: zerbröckeln, zerkrümeln / crumble (crumb)
DEÎKTAN acc deicktan 125: Stelle, Platz / place
deickton 99 deickton 101 deicton 115
DEÎKTAS > Deîktan gen deicktas 103
DÊINÂALGENÎKAMANS dat pl Deinâalgenikamans 95: Tagelöhnern / day-labourers
DÊINÂINÂ Deynayno E 5: Morgenstern / morning star
DÊINAN acc sg deinan 43: Tag / day
Deinan 29 deinan 45 deinan 53 deinan 79 deinan Deinan 81 deinan 97 deinan 127 deinan I 5 deinan I 11 deynan II 5 deynan II 7 deynan II 11 deinam I 7 deyen Gr
DÊINANS > Dêinan acc pl deinans 123
DÊININAN aj acc deininan I 11: tägliche / everyday, daily
deyninan II 11
deinennien 53 deinennien 53 deinennin 53
DÊININISKÂI av deineniskai 41: jeden Tag / every day, daily
deininisku 55 deinenisku 45 deinenisku 63
DÊININISKAS aj nom sg m dineniskas 53: täglich / everyday, daily
DÊININISKAN > Dêininiskas acc deininiskan 113
deineniskan 63
deinenisku > DÊININISKÂI
Deiwa > Deiwe
DÊIWADÊIWÂTISKÂI av Deiwa deiwûtskai 133: frommst / very piously
DÊIWAN > Dêiwas acc sg Deiwan 279
Deiwan 2716 Deiwan 29 Deiwan 311 Deiwan 3110 Deiwan 3119 Deiwan 337 Deiwan 3318 Deiwan 35 Deiwan 37 Deiwan 39 Deiwan 43 Deiwan 63 Deiwan 6511 Deiwan 6513 Deiwan 6517 Deiwan 67 Deiwan 71 Deiwan 8919 Deiwan 8920 Deiwan 91 Deiwan 97 Deiwan 101 Deiwan 105 Deiwan 107 Deiwan 11526 Deiwan 11527 Deiwan 117 Deiwan 123 Deiwan 127 Deiuan I 7 Deywan II 7
DÊIWANS > Dêiwas acc pl Deiwans 27
deiwans I 5 deiwans II 5
DÊIWAS nom sg m Deiwas 99: Gott / God
Deiws 378 Deiws 3712 Deiws 3713 Deiws 39 Deiws 41 Deiws 43 Deiws 47 Deiws 51 Deiws 53 Deiws 5516 Deiws 5518 Deiws 71 Deiws 79 Deiws 81 deiws 87 Deiws 97 Deiws 1019 Deiws 10112 Deiws 10115 Deiws 103 Deiws 1051 Deiws 1056 Deiws 10522 Deiws 10525 Deiws 1073 Deiws 10718 Deiws 1092 Deiws 10919 Deiws 115 Deiws 1317 Deywis E Dewes Gr Dewes OT Dewes OT
DÊIWAS gen sg m Deiwas 27
Deiwas 43 Deiwas 491 Deiwas 495 Deiwas 497 Deiwas 499 Deiwas 4911 Deiwas 4916 Deiwas 518 Deiwas 5115 Deiwas 598 Deiwas 599 Deiwas 5911 Deiwas 616 Deiwas 618 Deiwas 6117 Deiwas 6118 Deiwas 6119 Deiwas 6121 Deiwas 67 Deiwas 6912 Deiwas 6917 Deiwas 71 Deiwas 87 Deiwas 8922 Deiwas 8926 Deiwas 91 Deiwas 95 Deiwas 97 Deiwas 999 Deiwas 9910 Deiwas 1013 Deiwas 1015 Deiwas 1032 Deiwas 1034 Deiwas 105 Deiwas 107 Deiwas 111 Deiwas 1134 Deiwas 1135 Deiwas 11310 Deiwas 11316 Deiwas 11318 Deiwas 11322 Deiwas 11325 Deiwas 123 Deiwas 127 Deiwas 129 deiwas I 5 Deiuas I 9 deywas II 5 deywas II 9
DÊIWÂTÂI av deiwûtai 115: selig / blissfully
DÊIWÂTISKÂ no nom f Deiwutiskai 75: Seligkeit / bliss
DÊIWÂTISKÂ no nom f Deiwûtisku 75: Erlösung / salvation
DÊIWÂTISKÂI av Deiwutskai 99: selig / blissfully
DÊIWÂTISKAN aj acc Deiwûtiskan 41: seligen / blissful
Deiwutiskan 99 Deiwûtiskan 111 Deiwûtiskan 117 Deiwûtiskan 119 Diwûtiskan 57
DÊIWÂTISKAN no acc f Deiwûtiskan 17: Seligkeit / bliss
Deiwûtiskan 61 Deiwûtiskan 91 deiwutiskan 43
DÊIWÂTS aj Deiwuts 61: selig / blessed, blissful
deiwuts I 11 deywuts II 11
DÊIWE > Dêiwas voc Deiwe 83
Deiwe 109 Deiwa 67 Deiwa 11728 Deiws 85 Deiws 11716 deiws 119 Deiws 13114
DÊIWISKÂI av Deiwiskai 51: göttlich / divinely
deiwût > DÊIWÂT
DÊLAN > Dêlas acc sg Dîlan 79
DÊLAN > Dêlas gen pl dijlan 125
DÊLANS > Dêlas acc pl dîlans 33
dîlans 69 dîlins 67
DÊLÂNTS pc ps ac dîlants 87: Arbeitende / labourer
dîlants 89
DÊLAPAGAPTIN acc f dijlapagaptin 93: Werkzeug, Instrument / instrument
DÊLAS gen sg dîlas 89: Arbeit, Werkes / labour
DÊLÂTWEÎ dîlants 87 VM: arbeiten / work
Dîlinai > DÊLINÂ
Dîlnikans > DÊLINÎKANS
DELI Delli 85: etliche, einige / several
DELIJAÎS ip 2 sg dellieis 87: teile / divide
DELÎKANS > Delîks acc pl dellîkans
DELÎKS Dellijcks 39: Teil / part
Dellijks 41 Dellîks 45
DÊLINÂ ps 3 Dîlinai 61: wirkt (aus), ruft hervor / makes (causes)
DÊLINÎKANS acc pl Dîlnikans 95: Arbeiter / workers
DÊLÎNTWEÎ Dîlinai 61 VM: einwirken, auswirken / make (cause)
DELÎTWEÎ dellieis 87 VM: teilen / divide
DÊNGININÎS aj pm Dengenennis 49: himmlisch / celestial (heavenly)
Dengenennis 81 Dengnennis 49 Dengnennis 83
DÊNGININISKANS acc pl Dengenneniskans 131: himmlische / celestial (heavenly)
DÊNGININÎSIS aj pm Dengnennissis 79: der himmlische / heavenly (celestial)
DÊNGINISKANS > Dênginiskas acc pl Dengniskans 117
DÊNGINISKAS gen sg f Dengniskas 119: himmlischer / celestial (heavenly)
dereis > DÎRÊJIS
DÊNGTWEÎ dangus E 3 VM: ausbiegen / bend
DÊRGÊI ps 3 dergê 37: mißachtet, haßt / despises, hates
DÊRGÊTWEÎ dergê 37 VM: mißachten, hassen / despise, hate
DÊRGÊWUNS > Dêrgêi pc pt ac dergêuns 103
DÊRGTWEÎ erdêrkts 115 VM: besudeln, vergiften / soil, profane, poison
dessempts I > DESÎMTIS
DESÎMTAN nom sg n Dessimton 27: Zehner / ten (number ten)
DESÎMTAN > Desîmts acc dessîmton 87
Dessîmton 111
DESÎMTANS > Desîmtan acc pl Dessimtons 67: Zehner / tens
Dessimtons 79
DESÎMTIS f dessempts I 5: Zehner, zehn / ten (number ten)
dessimpts II 5
DESÎMTS ord Dessîmts 35: zehnte / tenth
Dessimts I 7 Dessympts II 7
DESUMPTINÊ Dassumptin DK AB: Zehnte / tithe
dey > dei
DEZNÎMS, gen DEZNIMAS, aj kodesnimma I 15 VM: häufig, oftmalig / frequent
DÎ pn 3 encl n di 6511: es, man / it
di 6517 di 659 di 6510 di 11514 dei 91 (wirst)i 10119
DÎGI dîgi 6518: auch / also, too
dîgi 7112 dîgi 916 digi 6518 digi 915 digi 10719 dijgi 39 dijgi 43 dijgi 493 dijgi 496 dijgi 4918 dijgi 5110 dijgi 53 dijgi 556 dijgi 5511 dijgi 654 dijgi 69 dijgi 712 dijgi 757 dijgi 7521 dijgi 83 dijgi 9118 dijgi 9523 dijgi 10314 dijgi 10325 dijgi 10327 dijgi 1075 dijgi 11317 dijgi 11319 dijgi 1154 dijgi 1158 dijgi 11510 dijgi 1178 dijgi 11710 dijgi 1214 dijgi 12114 dijgi 12119 dijgi 123 dijgi 133 dêigi 516 Deigi 79 Deigi 9521 deygi II 13 deyg I 13 (kaigi)j gi 115 dei 111
DÎGNÂ Digno E 427: Schwertgriff, Stiel (Griff), Griff (Stiel) / handle
dîl, dijl > DÊL
DIN pn 3 encl acc sg m din 89: ihn / him
din 93 din 115 din 125 din I 13 din II 13
DIN pn 3 encl acc sg f din 10117: sie / her
dien 10120
DÎNKAN acc f dînckun 131: Dank / thanks, gratitude
dineniskas > DÊININISKAS
DÎNKAÛJÂ > Dînkaût ps 1 sg dînckama 79
Dînkama 81
DÎNKAÛSNAN acc dinckausnan 53: Danken / thanking
Dinkausnan 131
dînckun > DÎNKAN
dinkauimai > DÎNKAÛWIMAÎ
DÎNKAÛSEGÎSNAN acc Dînkausegîsnan 91: Danksagung / thanksgiving
DÎNKAÛT if dînkaut 41: danken / thank
DÎNKAÛJITÊ > Dînkaût ip 2 pl Dînkauti 85
DÎNKAÛTS mod rel pt dînkauts 753: angeblich dankte / as if thanked
Dinkauts 758 dinkautzt II 135 dinkauczt II 1314 dinkowats I 135 dinkowatz I 1314
DÎNKAÛWIMAÎ > Dînkaût ps 1 pl dinkauimai 29
Dînkaumai 85
DINS > din acc pl dins 89
dins 10526 dins 1137 dins 1137 dins 1138 dins I 11 diens II 11
dirbinsnan > DRIBÎNSNAN
DÎRÊJIS ip 2 sg dereis 107: schaue / look, see (look)
DÎRSUS aj Dirsos Gr: mutig, kühn, tapfer / bold (courageous)
DÎRZLAN aj acc dîrstlan 117: harten, beharrlichen / persistent, firm
dîseitiskan > DÎZÎTISKAN
DÎWÂNS, gen DÎWANAS Dywans APN VM: Flinke / quick person
DÎWS aj Dywans APN VM: schnell, rasch, flink / quick, rapid
DÎZÎTISKAN acc dîseitiskan 87: Gewerbe, Handwerk / handicraft
DÎZÎTWEÎ dîseitiskan 87 VM: beschäftigen sich mit, betreiben, mühen mit / be occupied (busy) with, be engaged in, earn one's living
DÎZTWEÎ dîseitiskan 87 VM: stampfen (feststampfen), feststampfen / ram (tamp)
Dmskins > TRUSTINS
Doacke > DÂKÊ
Doalgis E > DÂLGIS
does OT does OT
Dolu > GALU
Dongo E > DÂNGÂ
DRAGJÂS nom pl f Dragios E 386: Hefe / barm, yeast
DRÂNZÊ Droanse E 749: Wachtelkönig / landrail
DRASTUS Drastus E 130: Bauch (dick), Vogelmagen / paunch
draudieiti > DRJÂUDJAÎTÊ
DRÂUGAN av drâugs MK: zusammen / together
DRÂUGIWELDÛNAN acc sg m draugiwaldûnen 117: Miterbe / co-heir
DRÂUGS aj draugiwaldûnen 117 VM: gemeinsam / common
DRAWINÊ Drawine E 393: Kübel (ausgemeißelt) / hollow tub
DRAWÊ Drawine E 393 VM: Höhlung des Baums / hollow of a tree
DRAZTWEÎ Drastus E 130 VM: zerreiben, zerreißen / rub, tear (to pieces)
DREZTWEÎ Drastus E 130 VM: reißen / tear
draudieiti > DRJÂUDÊJITÊ
driâudai > DRJÂUDÊI
DRIBÎNSNAN acc dirbinsnan 95: Zittern, Beben / trembling
DRIBTWEÎ Drimbis E 483 VM: schlaff herunterfallen / hang down
DRÎMBÎS Drimbis E 483: Decke (Tuch) / cover (pall)
DRJÂUDÊI pt 3 driâudai 111: verbot, untersagte / forbad
DRJÂUDÊJITÊ ip 2 pl draudieiti 113
DRJÂUDÊTWEÎ driâudai 111 MK: verbieten, untersagen / forbid
Droanse E > DRÂNZÊ
Droeffs > DRÛWS
DRUGÎS Drogis E 285: Rohr (Schilfrohr) / reed
drowy > DRUWIJ
DRÛKTÂI av drûktai 51: fest / firmly
drûcktai 65
DRÛKTAWÎNGISKAN aj acc drûctawingiskan 119: strengen / stern
DRÛKTS aj drûktai 51 VM: fest / firm
DRÛSÂ Truso ON JG: Drausen, Truso / Druzno (Drausen, Truso)
DRUWÊI > Druwêt ps 3 druwê 615
druwê 6110 Druwê 77 Druwe 6111 druwe 77 drowe I 1114 druwe I 1116 druwe II 1116 druwe II 1117
DRUWÊI > Druwêt ps 2 sg Druwê 1273
Druwê 12719 Druwe 1277
DRUWÊI > Druwêt ps 1 sg druwê 39
druwê 41 Druwê 43 Druwê 453 Druwê 12718 Druwê 1292 Druwe 459 Druwe 1276 drowe I 79 drowe I 96
DRUWÊIMAÎ > Druwêt ps 1 pl druwêmai 51
DRUWÊISEÎ > Druwêt ps 2 sg Druwêse 7112
druwêse 7117
DRUWÊITÊ > Druwêt ps 2 pl druwêtei 105
DRUWÊT if druwît 45: glauben / believe
Druwît 47 druwît 65
DRUWIJ ps 1 sg drowy II 79: glaube / believe
drowy II 96
DRÛWIN n Druwin II 7: Glaube / faith, belief
DRÛWJAN > Drûwîs acc drûwien 4518
Drûwien 77 Drûwien 123 Druwien 4514 Druwien 51 druwien 71 Druwien 73 Druwien 79 Druwien 81 druwien 119
DRÛWÎNGIMANS > Drûwîngin dat pl Druwîngimans 121
DRÛWÎNGIN acc sg Druwîngin 119: Gläubige / believer
DRÛWÎNGINS > Drûwîngin acc pl druwîngins 45
druwîngins77
DRÛWÎS Druwis 39: Glaube / faith, belief
druwît > DRUWÊT
DRÛWIS f Stas Droeffs I 7: Glaube / faith, belief
Druwi 6118
DUBÊLS, gen DUBELAS Dubelis E 561: Döbel (Döbelfisch) / chub
DUKÎS Dutkis E 669: Hamster / hamster
DUKTÊ Duckti 67: Tochter / daughter
duckti 93 dochti Gr
DULZÎS Dulsis E 399: Spundloch / bung-hole
DÛMBUS, gen DÛMBAS Dumpbis E 512: Gerbrinde / tannin rind
DÛMS Dumis E 39: Rauch / smoke
DUMSLÊ Dumsle E 134: Blase / bladder
DÛRÂI nom pl m dûrai 93: ängstliche, furchtsame / timorous, faint-hearted
DÛRÂI av bûrai 93: ängstlich, furchtsam / timorously
DÛSAÎZÛRGAWÎNGINS acc pl Dûsaisurgawingi 87: Seelsorger / souls' guardians (pastors)
DÛSÎ nom sg f Dusi E 153: Seele / soul
DÛSJAN > Dûsî acc Dûsin 41
Doûsin 79 Daûsin 57 Daûsin 81 Dusin 89
Dutkis > DUKÎS
DWÂI crd acc du dwai 65: zwei / two
dwai 69
DWARENÎKS dwarniken DK MK: Hofmeier / dairyman of the king's court
DWARÎS nom pl Dauris E 211: Tor (zweiflügig) / gate
DWIGUBÂI > Dwigubât ps 3 dwigubbû 77
DWIGUBÂT if dwibugût 65: zweifeln / doubt
DWIGUBS dwigubbus 87: doppelt, zweifach / double

http://poshka.bizland.com/prussian/ef.htm

http://www.suduva.com/prussian/g.htm

GABAWÂ Gabawo E 779: Kröte / toad
GABU Gabawo E 779 VM: Warze (auf der Haut) / wart
GÂBUNS > Êit pc pt ac gûbans 127
gobuns I 9 gubons II 9 gubas 79
GÂIDÎS Gaydis E 259: Weizen / wheat
gaide Gr
GÂILS Gaylis E 459: weiß (hell) / white
GÂILUKS Gaylux E 661: Hermelin / ermine
GALAN > Gâls acc sg gallan 43
gallan 4315 gallan 4324 gallan 61 gallan 65 gallan 1154 Gallan 11513 gallan 127
GALANS > Gâls acc pl Gallans 65
gallans I 7 gallans II 9
GALBIMAÎ ps 1 pl galbimai 31: helfen / help
galbimai 33
GALBSEÎ > Galbimaî op Galbsai 81
galbse 49 galbse 79 galbse 107
GALDÂ Galdo E 365: Mulde (Trog) / trough
GALÎMBAN aj n (av) Golimban E 462: bläulich, himmelblau / bluish, pale blue, sky-blue
GALÎNTWEÎ gallintwei 31: töten, morden / kill, murder
gallintwey I 5 gallintwey II 5
GÂLS, gen GALAS Golis E 168: Tod / death
GALU Dolu E 135: Galle / bile, gall
GALWÂ gallû 103: Kopf, Haupt / head
gallu 103 gaulko Gr Glawo E 68
GALWÂ Galwo E 504: Kopfstück am Schuh / head of shoe
GALWÂSDELÎKS Galwasdellîks 77: Hauptsache / main point
GÂNCÂI av gantzei 133: ganz / quite, completely, entirely
GÂNCAN > Gâncas acc gântsan 1157
GÂNCAS gen gântsas 11510: ganzes / whole, entire, complete, total
GÂNDÂRS, gen GÂNDRAS Gandams E 716: Storch / stork
Gannan > GENAN
Gannikan > GENIKAN
GARÂ Goro E 42: Feuerloch (am Herd), Aschenloch / ashes (coal) pit
GARAWÎNGI av garrewingi 121: heiß, brünstig / hot
GARAWS garrewingi 121 VM: heiß, brünstig / hot
garrin > GARJAN
GÂRBS Grabis E 28: Berg / mountain
GARJAN nom sg n Garian E 628: Baum / tree
GARJAN acc sg n garrin 105: Baum / tree
GÂRKÎTÎ nom sg f Garkity E 269: Senf / mustard
GÂRMÊ Gorme E 41: Hitze, Glut / heat
GASTÂ Gasto E 238: Grundstück / plot of land
GATAWS aj pogattawint 7711 VM: fertig / ready
GAÛWUNS pc pt ac gauuns 89: empfangen, bekommen, erhalten / (one who has) got
GÂZÊ Gosen Gr VM: Abfälle, Plunder / rubbish, trash
GÂZÊS Gosen Gr: Kot, Mist / dung (excrements), shit
GÂZTWEÎ Gosen Gr VM: wegwerfen, vergiessen (weg, hinaus) / throw out, pour out
Geasnis E > GÊSNÎS
Geauris E > GJÂURÎS
GÊDAN acc gîdan 55: Schande / shame
Geeyse E > GÊISÊ
GEGÂLS, gen GEGALAS Gegalis E 759: Taucher klein / diver (little loon)
GEGUZÊ Geguse E 731: Kuckuck / cuckoo
GÊIDJÂ ps 3 gêide 85: wartet / waits
giêidi 83
GÊISÊ Geeyse E 718: Reiher / heron
GEÎTIKÂ geytko Gr: Brot / bread
geitka OT
GEÎTIN > Geîtis acc geitin 73
geitin 75 geitin 105 geittin I 11 geittin I 13 geitien 531 geitien 538 geytien II 13 geytiey II 11 geitan 53
GEÎTIS f geits 53: Brot / bread
Geytye E 339
GÊLTÂINAN aj n (av) Gelatynan E 464: gelb / yellow
GELZÂ gelso E 522: Eisen / iron
gemia > GENÂ
gemmons > GIMUNS
gemton > GÎMTUN
GENÂ nom sg f Genno E 188: Weib, Frau, Ehefrau / woman, wife
gemia Gr
GENÂI > Genâ nom pl Gennai 93
gannai 103 gannai 103
GENÂMANS > Genâ dat pl (Sallûbi )gennâmans 93
GENAN > Genâ acc sg gennan 37
gennan 10115 gennan 10123 Gennan 1051 Gennan 1057 Gannan 35 Gannan 41 Gannan 16 Gannan 6 gennan I 7 gennan II 7
GENANS > Genâ acc pl gennans 93
Gennans 1036 gannans 10315
GENÂS > Genâ gen sg gennas 87
Gennas 10322
GENENISKAN aj acc n genneniskan 93: weiblichen / female
GENIKAN acc f Gannikan 105: Weiblein / female (woman)
GENIKS Genix E 742: Specht / woodpecker
Gennai > GENAÎ
gennan > GENAN
Gennans > GENANS
genneniskan > GENENISKAN
Genno E > GENÂ
gentar > GÎNTÂRS
GÊRBAÎS > Gêrbt ip 2 sg Gerbais 107
GÊRBAÎTÊ > Gêrbt ip 2 pl Gerbaiti 121
GÊRBT if gêrbt 121: sprechen / tell, speak
gerbt 71 gerbt 81 gerbt 83
GÊRDAÛT if gerdant 99: sagen / tell
GÊRDAÛS > Gêrdaût ip 2 sg gerdaus 71
Gerdaus 67
GÊRDAÛI > Gêrdaût ps 1 sg gerdawi 113
GERTÂ Gerto E 764: Huhn, Henne / hen
GERTÂWANAGS Gertoanax E 713: Habicht / hawk
GERTÎS Gertis E 763: Hahn / cock
gertis Gr
GERTÎS Gertis E 203: Windfahne, Wetterhahn / weathercock
GERTISTJAN n Gertistian E 765: Kücken (Küchlein) / chicken
Gerto E > GERTÂ
Gertoanax E > GERTÂWANAGS
GÊRWÊ Gerwe E 715: Kranich / crane
GÊSNÎS Geasnis E 753: Schnepfe / snipe
GEWINÂ ps 3 gewinna 87: arbeitet (schwer) / toils (works hard)
gewinna 89
GEWINÊJS Gewineis E 191: Knecht / worker (unskilled)
gey > gei
gîdan > GÊDAN
giêidi > GÊIDJA
gijw > gîw
GILÊ Gile E 591: Eichel / acorn
GILJAN acc sg f gillin 101: tiefe / deep
GÎMSENJAN acc gimsenin 63: Geburt / birth
GIMUNS > Gîmtun pc pt ac gemmons 4313
gemmans 129 Gemmons 41 gemmons 4311 gemmons 113 gemmons 127 Gemmons I 7 Gemmons II 7 engemmons 121
GÎMTUN if gemton 105: geboren werden / be born
gingis > GINÎS
GINÊ nom sg m ginnis 113 drv: Freund / friend
GINENS > Ginês acc pl ginnins 53
GINÊS nom pl m ginnis 113: Freunde / friends
ginnis 123
GINEWÎNGIS aj m ginnewings 85: freundschaftlich / friendly
GINEWÎNGISKAN av ginnewîngiskan 113: freundschaftlich / friendly
GINÎS gingis MBS: Freund / friend
ginnins > GINENS
ginnis > GINÊS
GINISKAN acc sg f ginniskan 125: Freundschaft / friendship
GINÎTÎ voc sg m gnigethe MBS: Freund / friend
GÎNTÂRS, gen GÎNTARAS gentar DK: Amulett (aus Bernstein) / amber amulet
GÎNTWEÎ Ginthawte, Gynneboth, Tawtegynne APN, guntwei 87 VM: verteidigen / defend
GINTUS ginthos Gr: Verwandte, Mensch / relative, kinsman, man (person, human being)
GÎRBJAN acc m gîrbin 121: Zahl / number
Girmis E > KÎRMIS
GIRIMAÎ > Girtweî ps 1 pl girrimai 29
GÎRNAWÎS Girnoywis E 317: Handmühle / quern
GIRSNAN acc girsnan 35: Loben / praise
girsnan 93 girsnan 99
GIRTWEÎ girtwei 41: loben / praising
GÎSLÂ Pettegislo E 108 VM: Ader, Sehne / sinew, vein
GÎWÂ > Gîwît ps 2 sg Gîwu 85
GÎWÂ > Gîwît ps 3 giwa 43
giwa 49 giwa 63 giwa 97 giwe 83
GÎWÂMAÎ > Gîwît ps 1 pl giwammai 33
giwammai 49 giwemmai 51
GÎWAN nom sg n gijwan 75: Leben / life
gijwan 457 gijwan 4524 gijwan 63 gijwan 65 gijwan 117 gêiwan 121 geîwan 127 geîwan 129 gîwan 91 giwan 79
GÎWANS aj acc pl gijwans 43: lebendige / live, living
geîwans 127 geiwans I 9 geywans II 9
GÎWÂNTJÂI > Gîwît pc ps ac av giwântei 97: lebend / living
GÎWAS > Gîwan gen sg gîwas 41
geijwas 63 gîwas 93
GÎWÂSEÎ > Gîwît ps 2 sg gîwasi 95
giwassi 29 giwassi 105
GÎWATÂ Giwato E 152: Leben / life
GÎWÊ giwei 75: Leben / life
GÎWEN > Gîwê acc f gijwin 113
geiwin I 9 geywien II 9
GÎWÊS > Gîwê gen gijwis 123
GÎWÎT if giwît 43: leben / live
glaesum > GLÊSÎS
GJÂURÎS Geauris E 757: Wasserhuhn, Bläßhuhn (schwarz) / coot
GLANDAWÎNGJÂI av glandewingei 47: getrost / consolably
GLANDÎNT if glandint 73: trösten / comfort (solace), console
GLANDS Glands 105: Trost / consolation
GLASÂ glasso Gr: Glas / glass
GLASÂ glasso Gr: Glas (Trinkglas) / glass (tumbler)
Glawo E > GALWÂ
GLÂSTÂ Glosto E 373: Wetzstein / whetstone
GLÂSTWEÎ Glosto E 373 VM: schleifen (wetzen), wetzen / whet
GLÊSÎS glaesum DK: Bernstein / amber
GLJÂUPTINÊ Glenptene E 247: Streichbrett / mouldboard
GLÔSANÂ Glosano E 788: Blindschleiche / slow-worm
GLÔSÎS Glossis E 604: Weidenbaum, Haarweide / willow
Glosto E > GLÂSTÂ
GLUMBÊ Glumbe E 652: Hindin / doe
GLUMBS aj Glumbe E 652 VM: hörnerlos / hornless
gnapsem Gr > KANAPSÊMEN
gnigethe MBS > GINÎTÎ
GNÂSTWEÎ Gnode E 338 VM: kneten / knead
GNÂTÊ Gnode E 338: Teigtrog, Backtrog / kneading-trough
gobuns I > GÂBUNS
Golimban E > GALÎMBS
Golis E > GÂLS
Gorme E > GÂRMÊ
Goro E > GARÂ
gosen Gr > GÂZÊS
Grabis E > GÂRBS
GRÂBS Grobis E 129: Darm / gut (intestine)
Grabwe E > GRAÛWÊ
GRÂISS Grosis E 58: Reif (Rauhreif) / hoar-frost
GRÂMBÂLÊ Gramboale E 781: Käfer / beetle
GRÂNDAN acc Grandan 107: Gatte / spouse (husband)
GRÂNDIKÂ Grandico E 632: Bohle / plank (board)
GRÂNDIS f Grandis E 251: Kettenglied / chain link
GRÂNSTIS f Granstis E 535: Bohrer (Näber) / borer (drill)
GRÂNZTWEÎ Granstis E 535 drv: bohren / bore
GRAÛDENES nom pl Grauden DIA VM: Wald (alt und dicht) / forest (old and dense)
Graudis E > Grandis E
GRAWAS, gen GRAWAS Grauwus E 120: Seite (Seitenteil) / side
GRAWÊ Grabwe E 121: Rippe / rib
GRAWINÊ aj f Grawyne E 304: Seiten(brett) / side(-board)
GRAZUS aj Grasuthe APN VM: schön / beautiful
grêiwakaulin > KRÊIWAKAÛLJAN
GRÊKÂ > Grêkas dat grîku 115
GRÊKÂI > Grêkas nom pl m grekoy Gr
grîkai 65
GRÊKAN > Grêkas acc sg grîkan 7915
GRÊKAN > Grêkas gen pl grecon I 9
grekun I 15 grîkan 7518 grîkan 7521 grîkan 773 Grîkan 778 grîkan 11523 grîkan 127 grijkan 456 grijkan 61 grijkan 7512 grijkan 119 grikan 7519 griquan II 9 griquan II 15
GRÊKANS grîkans 37
grîkans 43 grîkans 4520 grîkans 55 grîkans 63 grîkans 659 Grîkans 6515 Grîkans 6517 grîkans 67 grîkans 6920 grîkans 71 grîkans 77 grîkans 81 grîkans 113 grîkans 11512 grîkans 1176 grijkans 6521 grijkans 6921 grijkans 11511 grikans 129
GRÊKAS gen sg grîkas 1179: Sünde / sin
GRÊKAÛSNÂ Grikausna 657: Beichte / confession (of sins)
Grikausna 658
GRÊKAÛSNAN > Grêkaûsnâ acc Grikausnan 67
Grikausnan 69 grikausnan 71 Grikausnan 73
GRÊKAÛT if Grikaut 65: beichten / confess (sins)
Grikaut 65 Grikaut 67
GRÊKENÎKAN > Grêkenîks acc Grîkenikan 71
GRÊKENÎKS Grîkenix 67: Sünder / sinner
GRÊKIJ SI ps 3 r grîkisi 55: sündigt / sins
GRÊKIMAÎ ps 1 pl grîkimai 55: sündigen / sin
grîku > GRÊKÂ
GRÊMIKÂ grîmikan 79 VM: Liedchen / song dm
GRÊMIKAN acc grîmikan 79: Gesang (Kirchenlied) / hymn
GREMTWEÎ grîmikan 79 VM: singen / sing
GRÊMUNS pc pt ac grîmons 79: gesungen / (one who has) sung
GREMZDÊ Gremsde E 87: Nasensäule / cartilage
GRÊNZTÊ Greauste E 305: Flechtreis (Strang) / twig tie (twig rope)
GRÊNZTWEÎ Greauste E 305 VM: zusammendrehen / wind up
GRÊUZÎNGIS aj m grênsings 87: bissig, zänkisch / biting (caustic), shrewish
grijk > grek
grîk > grek
grîmikan > GRÊMIKAN
grîmons > GRÊMUNS
GRÎNDÂS nom pl f Grindos ON VM: Brückendielen / floor boards of a bridge
Grobis E > GRÂBS
Grosis E > GRÂISS
GRUMÊTWEÎ Grumins E 51 VM: donnern / thunder
GRUMÎNS, gen GRUMINAS Grumins E 51: Donner / thunder
GRUNDÂLS, gen GRUNDALAS Grundalis E 578: Gründling / gudgeon
GRUNTAN acc gruntan 111: Grund / ground (foundation)
gruntpowîrpun > PAWÎRPAN
gubas > GÂBUNS
gubons II > GÂBUNS
GUDÊ Gudde E 586: Gebüsch / shrubbery
GÛLBÎS Gulbis E 717: Schwan / swan
GULSENJAN acc Gulsennien 105: Schmerz / pain
Gulsennin 105
GULTWEÎ Gulsennin 105 VM: schmerzen, weh tun / ache (hurt)
GUNIMAÎ > Gûntweî ps 1 pl gunnimai 29
GÛNZIKS Gunsix E 162: Geschwulst / swelling (bump)
GÛNZIS Gunsix E 162 VM: Geschwulst / swelling (bump)
GÛNTWEÎ guntwei 87: treiben, jagen (treiben) / drive (force to move)
GURÎNÂI > Gurîns nom pl gurijnai 113
GURÎNANS > Gurîns acc pl gurînans 115
GURÎNS aj gurîns 67: arm / poor
GÛRKLÊ Gurcle E 97: Kehle / throat
 
http://www.suduva.com/prussian/k.htm

KA > Kas nom sg n ka 17 = mikä
ka(tanassen) I 7 ka(tanaessen) II 7
kaâubri > KÂUBRÊ = ohdake
KABÊWUNS pc pt ac kabîuns 101: gehangen i / (that which has) hung i = ripustettu, oikeastaan ripustanut/ripustunut
kack > kak =
KADAN kadan I 13: wenn (wann), als (wenn), wann / when, as (when)
Kadden 51 Kadden 69 Kaden 49 kaden 57 kaden 75 Kaden 79 kaden 81 Kaden 99 kaden 1131 kaden 11323 kaden II 13
KADEGS Kadegis E 608: Wacholder / juniper
KÂI kai 1057: wenn (als), als (während), während / when, as (when), while
KÂI kai 496: wie / like (as), how
Kai 494 Kai 4919 Kai 5112 Kai 539 kai 5321 Kai 873 kai 8912 kai 919 kai 9313 kai 9516 kai 9716 Kai 992 kai 10322 kai 10520 kai 1113 kai 1159 kai 11512 kay I 11 kay II 9 kay II 11 key I 9
KÂI kâi 12315: daß, daß (damit, um), damit, um (zu) / that cjn; (in order) to = että, jotta
kai 17 kai 291 ... kâi(di) 659 kâi(di) 6510 kâi(di) 11514
KÂIGI kâigi 17: wie, als (wie) / how, as (like as) = miten, kuten
kâigi 27 kâigi 39 ... kâigi 123 kaî(di) 45 kaigi 43 kaigi 53 kaigi 73 Kaigi 7720 kaigi 10319 kaigj 9512 kaigi(j gi) 115 kaige 938 kâgi 515
KAÎLS kails MBS: Heil! / hello! hail! how do you do! = Hyvää päivää! (Saksan Heil! on laina preussista!)
Kails MBS Kails MBS Kayle BPT
KAÎLÛSTAS aj nom sg m Kailûstiskun 53 VM: gesund / sound (healthy), healthy = terve
KAÎLÛSTISKAN acc Kailûstiskun 53: Gesundheit / health = terveys
KÂIMALÛKÊI ps 3 kâimaluke 37: heimsucht, besucht / calls on (visits), visits, comes to see = vierailu
kayme Gr > KÂIMS = kylä
KÂIMÎNAN acc sg kaimînan 69: Nachbar / neighbour = naapuri
KÂIMÎNANS > Kâimînan acc pl kaimînans 53
Caymis E > KÂIMS
Caymoys E > KAMÂISS
KÂIMS Caymis E 797: Dorf / village
kayme Gr
KÂISNIS Coysnis E 557: Kamm / comb = kampa [< kantabaltin kemp-snis]
KÂISTWÊ Coestue E 559: Bürste / brush (for cleaning) = (siivous)harja
KÂISTWEÎ Coysnis E 557 VM: kämmen / comb = kammata [< *kempsti = koota, kasata, lastata]
KAÎWÊ Kaywe E 433: Stute / mare = tamma
KAKINAÎS > Kakînt ip 2 sg kackinnais 117
KAKÎNT if kakînt 101: reichen / reach, let have = ulottua, saavuttaa
kackint 99
KAKTÂ Cacto E 77: Stirn / forehead = otsa
KALABIJAN n Kalabian E 424: Schwert / sword = miekka, kalpa (kaksiteräinen symmetrinen kahden käden)
kalbîan 89
KALÂPÊILÎS Kalopeilis E 369: Hackemesser / chopper (knife) = vesuri, ”iskuveitsi”, viidakkoveitsi
KALENÊ Calene E 231: Getreidescheune / barn = vilja-aitta
Kalis E > KÂLS
KALMUS, gen KALMAS Kalmus E 633: Baumstumpf / stub (stump)
Kalopeilis E > KALÂPÊILÎS
KALPUS, gen KALPAS Kalpus E 302: Rungestock (Querblock über die Axe) / cross-beam over the axle of a cart = poikkipuu akselin yläpuolella, pyörimispuu
KÂLS, gen KALAS Kalis E 569: Wels / sheat-fish = monni [< su kala]
KÂLS, gen KALAS Calene E 231 VM: Pfahl / picket (stake) = paalu, tolppa
KALSÂ Kalso E 345: Pfannkuchen / pancake = pannukakku
KÂLSÂI ps 3 kaltzâ 77: lautet / sounds, rings (sounds) = ääntää, soi
kelsâi 61
KÂLSÊWÎNGISKÂI av kaltzîwingiskai 49: laut (schallend)/ sonorously, loudly = soi(ntu)vasti, kuuluvasti
KÂLSÊWÎNGISKAN acc kalsîwingiskan 41: laute (schallende) / sonorous, loud = kuuluva
KALTAN Caltestisklok' E 656 VM: Bienenstock / block hive = mehiäispesä
Kalso E > KALSÂ (Nämä molemmat tarkoittavat kirjaimellisesti ”litistettyä”, tasoitettua.)
KALTÊ kalte Gr: Münze / coin = kolikko, kijaimellisesti ”lyöty, taottu”
KALTISKÎS aj Caltestis(klok') E 656: Bienenstock(bär) / beehive(-bear) = mehiläis- (esim. -karhu).
kaltz > kals
KÂLWÂRNÎS Colwarnis E 726: Saatkrähe / rook (bird) = mustavaris, kirj. nokivaris
KAMÂISS Caymoys E 105: Schultergelenk / shoulder-joint = olkanivel
KAMANÂS kampnit Gr VM: Gebiß (am Zaum) / bit (of a bridle) = kuolain (suitsissa)
KAMATÂ Kamato E 267: Dill / dill = tilli (mauste)
KAMATERS, gen KAMATRAS Komaters E 183: Pate / godfather = kummivanhemmat
Comatter Gr
KAMÊRKÂ Kamerco E 208: Kämmerchen / box-room = pieni nelikulmainen huone, tila
KAMÎNS, gen KAMINAS Kamenis E 515:Schmiedeherd/forging furnace = kamiina
KAMÎNS, gen KAMINAS Kamenis E 222: Schornstein/chimney (flue) = savupiippu
Kamerco E > KAMÊRKÂ
KAMISTJAN n Camstian E 678: Schaf / sheep = lammas
KAMNÎTÎS kampnit Gr: Pferd (Zaumpferd)/horse (bridle-horse) = suitsittu hevonen
[ca]mmeles Gr
KÂMS, gen KAMAS, aj Camstian E 678 VM: stumpf / blunt, obtuse = tylppä, tylsä
KÂMS, gen KAMAS, aj Camstian E678 VM: hörnerlos/hornless = sarveton, nupo, nuti
KAMUS Camus E 788: Hummel / bumble-bee
KAN > Kas acc kan 55 = mitä
kan 77 kan 107 kan 125 kan(tou) 105
KANAPIS nom sg f Caneips Gr: Hanf / hemp = hamppu
KANAPJÂS nom pl f Knapios E 268: Hanf / hemp = em.
KANAPSÊMEN n gnapsem Gr: Hanfsamen / hemp-seed = hampunsiemen
KANAWÊ Kanowe E 397: Tonne (Faß) / barrel (cask) = tynnyri
KÂNKSTÂ aj nom sg f kanxta 77: anständige/decent, decorous = sopiva, säädyllinen, moiteeton, preuusin sana tarkoittaa kantabaltista kirjaimellisesti ”pakotettu”, liettuassa vastaava sana tarkoittaa ”kidutusta”; kuurin *kanksteris = gangsteri(-).
KÂNKSTÂI av kânxtai 83: anständig / decently = sopivasti, moitteettomasti (...pakottajan kannalta...)
kanxtei 83
KÂNKSTIN acc Kânxtin 53: Anständigkeit / decency = säädyllisyys
KÂNKSTÎNSNÂ kanxtinsna 77: Selbstbeherrschung / discipline (self-control) = siveellisyys, itsekontrolli
KÂNKSTÎNTWEÎ kanxtinsna 77 VM: züchten / discipline = kasvattaa, kurittaa
KÂNKSTISKÂ Kanxtisku 93: Zucht / discipline = kuri
KANS > Kas acc pl kans 65 = (niitä) mitä
KAPS wosgows-cappis DK: Hügel, Grabhügel, Grab / hill, grave = maäki, kumpu, hauta
KAPURNÂ Caporne ON VM: Hügel, Hünengrab, Friedhof / hill, tumulus, cemetery = mäki, hautakumpu, hautausmaa
KÂRBIJÂ Carbio E 325: Mühlenkasten / quern box = myllyastia
KÂRBS Torbis E 306: Korb / cord knitted bag = punottu kori
KÂRCEMÂ Karczemo E 382: Schenke / tavern = kapakka
kreitzno Gr
KARÎGÊ Karige E 610: Eberesche / rowan-tree = pihlaja [*karje, tarkoittaa hapanta tai ”hapantumaan”, käymään pistettävää, 1600-luvun lähteessä ruotsalainen oikeinkirjoitus, samaa juurta ovat mm. liettuan šermukšnis = pihlaja, suomen kirsikka, saksan Kirsch, englannin cherry jne.]
KARÎS Kragis E 410: Heer / army = sotajoukko, armeija
KARJAGÂ Karyago E 411: Feldzug / military campaign = sotatoimi
KARJANGUS cinyangus E 417: Banner/ flag (colours) = (sota)lippu, viiri
KARJAÛSNAN acc kariausnan 123: Kämpfen (im Krieg), Krieg / waging war, war = sota, sodankäynti
kariausnan 123
KARJAWÂITÎS Cariawoytis E 416: Heeresberatung / military conference, army meeting = sotakokous
KÂRS, gen KARAS, aj Karige E 610 VM: ranzig, herb (ranzig) / tart (bitter) = kitkerä, kitkera, karvas [< *karwas = polttava, syövyttävä]
KÂRTÂI aj nom pl m kârtai 93: bittere / bitter = karvaat, m., (hapatetut ruoat?)
KARTANÂ Kartano E 636: Stange / perch (pole) = tanko, masto, kirjaimellisesti ”karsinpuu”
KARWAN n karwan DK: Speicher / storehouse = kerrostalo
KAS pn nom sg m kas 37: wer, der rel / who, which = kuka?
kas 39 kas 41 kas ... kas II 13 kåß TN
KASÂJS Cassoye E 526: Messing / brass (metal) = messinki
KÂSÊTWEÎ Cosy E 96 MK: husten / cough = yskiä
KÂSÎ nom sg f Cosy E 96: Luftröhre / windpipe = ilmaputki
KASÎS kasschis 91: Tribut / tribute = vero, kir. ”keruu”
KASMÂ > Kas dat sg kasmu 91 = vero
kasmu 91 kasmu 91 kasmu 113
kasschis > KASÎS
KAŠAN > Kasîs acc kassin 91 = vero, kassa
Kassin 91
Cassoye E > KASÂJS
KATÂ (Pausto)catto E 665: Katze / cat = (villi)kissa
KÂTÊ Kote E 724: Dohle / daw, jackdaw = tollo, tomppeli, typerys
KATÎLS, gen KATILAS Catils E 355: Kessel / kettle (copper) = > (kupari)kattila
KÂUBRÊ kaâubri 105: Dorn, Dornstrauch / thorn = oka, piikki [kibti, kemba = iskeä koukkuun (kala), < *kembre (kb) > kiperä]
KÂUBRÊ kaâubri 105: Distel / thistle = ohdake
KAÛKS Cawx E 11: Teufel / devil = Piru [lett. kaukas = haltia]
KAÛLAN n Caulan E 155: Knochen / bone = luu, liett. kaulas
kaulan 85
KAÛLÂI > Kaûlan nom pl kaulei 101
KAÛLANS > Kaûlan acc pl kaûlins 101
KÂULÊS nom pl f Kaules E 609: Dornen / prickles = orjantappuran ym. piikit, ”puolustimet” verbistä kìnti = puol(us)taa, lit.
KÂUNÊ Caune E 663: Marder / marten = näätä (”nahka”)
KÂUPISKAN acc kâupiskan 33: Handel / trade = kauppa, verbistä kempti = ”kasata edestakaisin”
KAWÎDÂ > Kawîds nom sg f kawida 97 = millainen, yks. fem.
Kawida 97 kawida 101 kawida 117
KAWÎDÂI > Kawîds nom pl m Kawîdai 61 = em. mon. fem.
Kawîdai 67 Kawîdai 73 Kawîdai 77
KAWÎDAN > Kawîds nom sg n Kawijdan 59 = em., yks. neutri
KAWÎDAN > Kawîds acc sg kawîdan 63
kawîdan 103 kawîdan 123 kawijdan 71 kawijdan 101 kawijdan 10720 kawijden 121 kawidan 10717
KAWÎDANS > Kawîds acc pl kawîdans 83 , em. mon. akk.
Kawîdans 6515 kawîdans 85 kawijdans 6521 kawijdaus 69
KAWÎDS nom sg m kawîds 87: welch / what (a), which = em. yks. mask.
kawîds 117 kawîds 123 kawijds 115 kawids 71 kuwijds 95
KAWÎDSE > Kawîds gen sg kawijdsa 93
KAWÎDSEÎ > Kawîds dat sg f kawijdsei 113
KAWÎDSMÂ > Kawîds dat sg kawîdsmu 1058
kawîdsmu 10516 kawîdsmu 117 kawîdsmu 119 kawîdsmu 123 kawîdsu 115 kawijdsmu 45 kawijdsmu 111
Cawx E > KAÛKS
kay > kai
Caymoys > KAMÂISS = olkanivel
KÊITARÂ Keytaro E 54: Hagel / hail (hailstones) = hauli
KÊIZERJAN acc Keiserin 91: Kaiser / emperor = keisari < lat. Caesar
Keiserin 91
KEKÊRS, gen KEKERAS Keckers E 264: Erbse / pea = herne, papu
keckirs Gr
KEKSTÎ nom sg f Kexti E 70: Zopf / plait (tress) = hiustupsu
KEKTWEÎ epkieckan 55 MK: schimpfen / curse (swear) = kirota, liett. keiktis, latv. lacit, venäjän kljast' (kljadët), vepsän klenda, < kantabaltin *klenkti = ”karhuta”, vedota karhun nimeen?
KEKÛLS, gen KEKULAS Kekulis E 495: Badetuch, Badelaken / bathing-sheet, bathtowel = puuhe
KELAGZDÊ Kellaxde E 423: Speerschaft / pikestaff = keihäänvarsi
KELAN n Kelan E 295: Rad / wheel = pyörä, > kela, tela
KELARÂNKÂ Keleranco E 303: Runge / stanchion of cart's rail side = ”pyörärunko”, vaunu(je)n runkorakenteet > runko?
KELAWEZÎS Kellewesze MBS: Kutscher (Wagentreiber), Wagentreiber / carter
Kellewese MBS = (kuomuvaunujen) ajuri, (is)vossikka
KELJAN n Kelian E 422: Speer / lance = keihäs
KÊLKAN > Kêlks acc kelkan I 13
kelkan II 13
KÊLKJAN > Kêlkîs acc Kelkin 75
KÊLKÎS kelkis II 13: Kelch / goblet (chalice) = malja, kalkki (kirk.)
KÊLKS kelks 75: Kelch / goblet (chalice)
kelchs I 13
Kellaxde > KELAGZDÊ
Kellewesze > KELAWEZÎS = vaunut
KÊLMS Kelmis E 474: Mütze / cap (hat) = lakki, hattu , myssy
kelmo Gr
kelsâi > KÂLSÂI
Kento E > KEÛTÂ = iho,nahka, kirj.”venytetty”, sm *kente > kesi?
KÊRBERZÊ Kerberse E 614: Strauchbirke / shrubby birch (Betula nana) = vaivaiskoivu
KÊRDÂ kêrdan 97 VM: Zeit / time = aika , kirja ”isku” (kuinka monta?) > sm. kerta
KÊRDAN acc kêrdan 97: Zeit / time
kêrdan 99 kêrdan 111 kerdan 83
KÊRKÂ Kerko E 758: Taucher (Vogel) / diver (bird) = kuikka
KÊRMENEN > Kêrmens acc kêrmenen 103
kêrmenan 41 Kêrmnen 81 kermnen 31 kermenen 79
KÊRMENENISKAN aj acc sg kêrmeneniskan 77: fleischliches, leibliches, körperliches / bodily, carnal = ruumillinen
kermeneniskan 51
KÊRMENENISKAN av kêrmeneniskan 77: fleischlich, körperlich, leiblich / bodily, carnally = ruumiillisesti
KÊRMENENISKANS > Kêrmeneniskan acc pl kermeneniskans 95
KÊRMENES > Kêrmens gen kermenes 41
kermenes 53 Kermenes 57 kermenes 103 ker menes 109
KÊRMENISKÂ nom sg f Kêrmeniskai 75: fleischliche, körperliche, leibliche / bodily, carnal = ruumiillinen
KÊRMENISKANS > Kêrmeniskâ acc pl kermeniskans 31
KÊRMENS kêrmens 73: Leib, Körper / body = ruumis, kirjaimellisesti ”nahkan peittämä”
kêrmens 75 kermens I 13 kermens II 13
KÊRPETIS f Kerpetis E 72: Schädel / skull = kallo
kêrschan > KÊRSAN =
KÊRSLÊ Kersle E 534: Picke, Axt zweischneidig / double-edged axe = kaksiteräinen kirves
KÊRSLÊ Kersle E 549: Haue, Hacke / pickaxe, hoe, mattock = kaksiteräinen hakku
KÊRSAN kêrschan 11718: über / above, over = yläpulella, päällä
KÊSMAN acc (stan) kîsman 131: Zeit (Weile), Weile, Mal / while (time), time, period of time = kesto, aikaväli, ajanjakso, kirjaimellisesti ”kestämä”, *kenstun = > kestää
(stan) kîsman 123
KÊSMÎNGISKÂI av kîsmingiskai 51: zeitweilig / temporarily = väliaikainen
KÊSMUS, gen KÊSMAS kîsman 131 VM kîsms: Zeit (Weile), Weile, Mal / while (time), time, period of time = hetki, ajanjakso, kesto
KETURJÂI crd Kettwirts 29 VM: vier / four = neljä
KETWÎRTÂ > Ketwîrts nom sg f Ketwirta 51 = neljäs
KETWÎRTAN > Ketwîrts acc ketwirtin 37
KETWÎRTIKS Ketwirtire E 21: Donnerstag / Thursday = torstai
KETWÎRTS ord nom sg m Kettwirts 29: vierte / fourth
Ketwerts I 5 Ketwirtz II 5
KETWÎRTSMÂ > Ketwîrts dat Ketwirtsmu 63
Keutaris > KJÂUKÂRS = sepelkyyhky
Kento E > KJAÛTÂ = iho, nahka
Keuto E > KJAÛTÂ = em.
Kexti > KEKSTÎ
Keytaro E > KÊITARÂ = hauli
chr > kr
kijrk > kîrk = kirkko
kîsm > KÊSM = kesto
KÎLÂ Kylo E 771: Bachstelze / wagtail = västäräkki, liett. kielė (sana voi olla suomi- tai turkkilaina sanasta kieli, pyrstö).
Kymis E > TÎMS = (kasviparkittu) (vaate)nahka > su Kymi (joki)?
KÎNÎNTWEÎ erkînina 117 VM: erzwingen / extort = anastaa ryöstää (väkivaltaisesti)
KÎNTWEÎ erkînina 117 VM: durchbrechen / break through, force one's way through
cinyangus E > KARJANGUS = sotalippu
Kiosi > KJÂSÎ = pikari
KÎRDÊT if > Kîrdêtweî kirdît 111 = kuulua
KÎRDÊTWEÎ kirdîtwei 67: hören / hear = kuulla
KÎRDIMAÎ > Kîrdêtweî ps 1 pl kîrdimai 113
kîrdimai 113
KÎRDÎTÊ > Kîrdêtweî ip 2 pl kîrdeiti 101
kirdijti 103 kirdijti 103
KÎRKÂ nom sg kirko Gr: Kirche / church = > kirkko?
KÎRKEN > Kîrkês acc sg f kirken II 9
kijrkin 45 kijrkin 111 Kîrkin 99 kîrkin 123 kîrkin 127 kirkin I 9
KÎRKÊS gen sg kîrkis 17: Kirche / church
Kîrkis 99 kîrkis 131 kîrki s 109
KÎRMIS Girmis E 786: Wurm, Made / worm = mato, myös mato, kääme näyttäisi kirjaimellisesti olevan ”nahan peittämä, nahkaan > kääritty, kuten ”vartalokin”, kermen)
KÎRNÂ Kirno E 637: Strauch, Busch / bush, shrub = pensas(to)
KÎRSA kirsa 8918: über, auf / above, over = yläpuolella
kirscha 279 kirscha 2716 ... kirscha 109 kerscha 8923 krscha 337 kirsche(wans) 133
KÎRSAN kirschan 11718: über / above, over = yllä, yläpuolella
KÎRSNAN aj n (av) Kirsnan E 460: schwarz / black = musta
KÎRTAÎS ip 2 sg kyrteis Gr: schlage / strike a blow, hit = isku, osuma
KÎRTÎS Kirtis E 163: Hieb, Stoß / blow (stroke) = isku
kîsman > KÊSMAN = kesto
Kîsmingiskai > KÊSMÎNGISKÂI = tilapäisesti, väliaikaisesti
isses E > KIZÊS = turkki, turkistakki
KITAN acc sg kittan 55: anderen / other, another = toinen, muu, kirj. ”muutettu”
KITANS > Kitan acc pl kittans 27
kittans I 5 kittans II 5
KITAWÎDÂI av kittewidei 49: anders, anderweit (anders) / otherwise, differently = toisin
KITAWÎDI av kittawidin 115: anders, anderweit (anders) / otherwise, differently = em.
KITAWÎDÎNTUN if kitawidintun(sin) 99: verändern / change = muuttaa (toisenlaiseksi)
KITAWÎDISKÂI av kittewidiskai 129: anders, anderweit (anders) / otherwise, differently
KITAWÎDS kittawidin 115 VM: anderer Art / different = erilainen m.
KIZÊS nom pl f Kisses E 478: Pelzmantel / fur coat = tukistakki
KJÂSÎ nom sg f Kiosi E 402: Becher / goblet = pikari
KJÂUKÂRS, gen KJÂUKARAS Keutaris E 762: Ringeltaube / wood-pigeon = sepelkyyhky
KJAÛTÂ Kento E 156: Haut / skin = iho, nahka
KJAÛTÂ Keuto E 497: Leder (Schuhleder) / leather (of a shoe) = kenkänahka
KLÂKÎS Clokis E 655: Bär / bear = karhu (tlakis)
(Caltestis)klok' E 656
KLÂNTAMAÎ ps 1 pl klantemmai 29: schwören / swear (an oath) = vannoa
KLÂNTÊSNAN acc klantîsnan 69: Fluchen / cursing = kirous, kirosana
KLÂNTÊWUNS pc pt ac klantîwuns 695: geflucht / (one who has) cursed = kironnut
klantîuns 6913 klantîuns 6925
Clattoy E > KLETÂI = luhti
KLÂUSÊIMAÎ > Klâusêtun ps 1 pl klausêmai 29
KLÂUSÊJITÊ > Klâusêtun ip 2 pl Klausieiti 89
KLÂUSÊTUN if klausiton 57: hören, erhören, gehorchen / listen = kuulla, kuunnella
Klausijwingin > KLÂUSÊWÎNGIN
klausiuns > KLÂUSÊWUNS
KLÂUSÊWENÎKI dat Klausîweniki 71: Beichtiger/ confessor (priest) = rippipappi
KLÂUSÊWÎNGIN > Klâusêwîngis acc sg klausîwingin 65
Klausijwingin 65 Klausîwingin 67
KLÂUSÊWÎNGIS m Klausîwings 73: Beichtiger / confessor (priest) = em.
Klausiwinks 71
KLÂUSÊWUNS > Klâusêtun pc pt ac klausiuns 105 = kuultava, kuuluva
KLÊIWIJÂ Claywio E 375: Seitenfleisch / flank (meat) = kyljys
KLÊIWS aj Claywio E 375 VM: krumm / curved, bent, crooked (bent), wry = käyrä, vino
KLEKSTÂ Klexto E 333: Besen, Wedel (Besen), Flederwisch (Besen) / besom, broom = luuta > (k)laasta?
KLÊNAN Clenan E 194: Kornspeicher / granary = jyväaitta
KLÊNÊS nom pl f Clines E 336: Kleie / bran = lese(et) < lestä (kuin pestä) = kuoria jyvät)
KLENTÊ Klente E 673: Kuh / cow = lehmä
klint Gr
KLETÂI nom pl m Clattoy E 292: Klette / burdock = takiainen
KLÊTIS f Clenan E 194 VM: Vorratskammer, Klete / garner (small granary with a dwelling store-room) = luhti [klenan (aitta) ja klētis (nukkumapaikka aitan yhteydessä) eivät ole sama asia]
Klexto E > KLEKSTÂ = luuta
Clokis E > KLÂKÎS = karhu
clean (adj.) Old English clæne "free from dirt or filth; pure, chaste, innocent; open, in the open," of beasts, "ritually safe to eat," from West Germanic *klainoz "clear, pure" (cognates: Old Saxon kleni "dainty, delicate," Old Frisian klene "small," Old High German kleini "delicate, fine, small," German klein "small;" English preserves the original Germanic sense), from PIE root *gel- "bright, gleaming" (cognates: Greek glene "eyeball," Old Irish gel "bright").

"Largely replaced by clear, pure in the higher senses" [Weekley], but as a verb (mid-15c.) it has largely usurped what once belonged to cleanse. Meaning "whole, entire" is from c. 1300 (clean sweep in the figurative sense is from 1821). Sense of "innocent" is from c. 1300; that of "not lewd" is from 1867; that of "not carrying anything forbidden" is from 1938; that of "free of drug addiction" is from 1950s. To come clean "confess" is from 1919, American English.

cleanse (v.) Old English clænsian "to cleanse, purge, purify, chasten, justify," from West Germanic *klainson, from *klainoz (see clean (adj.)). Despite its modern spelling (16c.), it retains its Middle English pronunciation. Related: Cleansed; cleansing.


KLÛMPIS Clumpis E 216: Stuhl / chair, stool = tuoli
KLUMSTINÂ ps 3 klumstinai 119: klopft (klopft an) / knocks at = koputtaa
KLUMSTINAÎTÊ > Klumstinâ ip 2 pl klumstinaitai 117
KLUPSTIS f Klupstis E 140: Knie / knee = polvi, > lumpio?
KNÂISTIS f Knaistis E 36: Zünder / burning kindling wood (ignition torch) = sytyke, taula
Knapios E > KANAPJÂS = hamppu, > cannabis
KNÊIPJÂ ps 3 kniêipe 107: schöpft / draws (scoops up) = ammentaa, vetää (tilavuus)
KNIPTWEÎ Knipaw ON, kniêipe 107 VM: herumflutet sein, überschwemmt werden / be (become) flooded = joutua tulvan alle
Knnchel E 144 (Knochel?)
Coaris E > TWÂRIS = tavara, alunp. (sota)varusteet
KÔ > Kas "instr." sg n ko(desnimma) I 15 = ”jolla”, ”millä”, intrumentaali sanasta ”mikä”
ku(desnammi) II 15 ku(ilgimai) 105 (sên)ku 113 (Sên)ku 125
KÔDEZNIMA av kodesnimma I 15: wie oft, so oft (wie oft) / as often, how often = kuinka usein?
kudesnammi II 15
KÔDS Accodis E 214 MK: Dunst (Kohlengas), Qualm / fumes, dense smoke = (savu)sumu, (tiheä) savu, smog [saattaa tulla suomen sanasta katku (kitku), josta tulee mm. suvu(sutsu)puu kadagis = kataja = ”savupuu”]
Coestue E > KÂISTWÊ = siivousharja, ruotsin > kvast = luuta, pr. twaksta = vasta, vihta
Colwarnis E > KÂLWÂRNÎS = mustavaris
Komaters E > KAMATERS = kummivanhemmat
Konagis E > KUNEGS = kuningas
Corbis E > KÂRBS = kori
Korto E > KÛRTÂ = aita(us) [iran., su kuri = eläiten aidattu juoksukuja]
Cosy E > KÂSÎ = ilmaputki
Kote E > KÂTÊ = kissa
Coysnis E > KÂISNIS = kampa, (kutojan) kaide
koyte > KWÂITÊI = odottaa (en wait)
Kragis E > KARÎS = sotajoukko
KRAGS Kragis E 400: Krug (Tontopf), Tontopf (Krug) / jug (pitcher) = tuoppi, korvallinen ruukku
cragge Gr
Kraclan E > KREKLAN = rinta
KRAÎSAWIZÊ craysewesen DK: Heuhafer / hay oat = heinäkasa
KRAÎSÎ Craysi E 275: Strohhalm, Halm / straw, haulm = oljet, pahna
kraise Gr
KRAÎSS Crays E 289: Heu / hay = heinä [rai ?]
KRAKTÂ Kracto E 744: Schwarzspecht / woodpecker (black) = palokärki
KRÂMPTÎS Cramptis E 538: Nagel (Eisennagel)/ nail (to hammer in) = rautanaula
KRÂMSTWEÎ Cramptis E 538 VM: nagen (wiederholt) / gnaw (to have gnawed many times) = kalvaa, nakertaa
Crausios > KRÂUŠÂS = päärynä
Crausy > KRÂUSÎ = päärynäpuu
Crauyawirps E > KRÂUJAWÎRPS = päärynänoksa
KRÂUJÂ Crauyo E 160: Blut / blood = veri
krawia 73
KRÂUJAÎ > Krâujâ dat kraeuwiey II 13
KRÂUJAN > Krâujâ acc krawian 43
krawian 75 krawian 123 kraugen I 13
KRÂUJÂWÎRPS Crauyawirps E 551: Aderlasser / bleeder = kuppari
KRÂUSÎ nom sg f Crausy E 617: Birnbaum / pear-tree päärynäpuu
KRÂUŠÂS nom pl f Crausios E 618: Birnen / pears = päärynät
krawia > KRÂUJÂ = veri
krawian > KRÂUJAN = veri
Crays E > KRÂISS = heinä
Craysi E > KRÂISÎ = olki
KRÊIWAKAÛLJAN acc Greiwakaulin 101: Rippe / rib = kylkiluu, kirj. ”käyräluu”
grêiwakaulin 101
KREKLAN n Kraclan E 118: Brust / breast = rinta
KRÊMSTWEÎ Cramptis E 538 VM: nagen / gnaw = kalvaa, nakertaa
KRÊSLAN n Creslan E 217: Sessel, Lehnstuhl / arm-chair = nojatuoli
KRÎKAÎTÂS nom pl f Crichaytos E 621: Kriechen (Pflaumen) / bitter plums = > kriikuna
Crixteiti > KRIKSTÎTÊ
Crixtia > KRIKSTIJÂ
KRÎKSTÊNÂ Krixtieno E 741: Erdschwalbe / earth-swallow = törmäpääsky
KRIKSTIJÂ > Krikstîtweî ps 1 sg Crixtia 129
KRIKSTÎTÊ > Krikstîtweî ip 2 pl Crixteiti 59
crixtity I 11 Crixtidi(diens) II 11
KRIKSTÎSNÂ Crixtisnâ 6121: Taufe, Taufen / baptizing, christening = kaste (krist.)
Crixtisnai 597 Crixtisnai 612 Crixtisna 596 Crixtisna 6120 Crixtisna 63
KRIKSTÎSNÂLÂISKAS nom sg m Crixtisnâlaiskas 17: Taufbuch / baptizing book = kastekirja
KRIKSTÎSNAN > Krikstîsnâ acc crixtisnan 592
Crixtisnan 65 Crixtisnan 115 Crixtisnan 117 Crixtisnan 11919 Crixtisnan 11921 Crixtisnan 123 Crixtisnan 131 Crixtisnan I 11 Crixtisnan II 11
KRIKSTÎSNÂS > Krikstîsnâ gen Crixtisnas 111
KRIKSTÎSENJAN acc Crixtissennien 131: Taufe / baptism
KRIKSTÎTS > Krikstîtweî pc pt pa crixteits II 11 Crixtits 61 ...
KRIKSTÎTWEÎ Crixtitwi 111: taufen/ chrzciã/ baptize = kastaa
KRIKSTJÂNÂI nom pl m Crixtianai 87: Christen / Christians = kristikunta
KRIKSTJÂNANS > Krikstjânâi acc pl m Crixtiânans 73
Christiânans 45
KRIKSTJÂNIMANS dat pl Crixtiânimans 123: Christen / Christians
KRIKSTJÂNISKAN > Krikstjâniskas acc sg Crixtiâniskan 998
Cristiâniskan 45 Crxtiâniskan 998 Crixtianiskan 107 Crixtianiskan 107 Crixtianiskan 127 Crixtiâniskun 111 Crixtianiskun 115 Crixtiâniskan 123 Crixtiâniskan 125 Krixtiâniskan 125 krixstianiskun I 9 krichstianisquan II 9
KRIKSTJÂNISKAN no acc sg Crixtiâniskun 121: Christentum / Christianity
Christiâniskan 45 Christiâniskan 45
KRIKSTJÂNISKAS aj nom sg m Cristiâniskas 39: christlich / Christian
KRIKSTENÎKS Crixtnix 111: Täufer, Taufender / baptizer = kastaja
KRIKSTUS Chricstus II 11: Christus / Christ
Chricstus II 13
KRÎKSTWEÎ Krixtieno E 741 VM: schreien / shout (emotionally) = huutaa, kirkua
KRISTJÂNÎSTÂ Cristionisto E 794: Christentum / Christianity = kristinusko
KRISTS Christs 59: Christus / Christ
KRISTU > Krists dat Christu 117
Christu 131
KRISTUN > Kristus acc Christon 45
Christon 115 Christon 119 Christon 129
KRISTUS Christus 43: Christus / Christ
Christus 61 Christus 65 Christus 75 Christus 1037 Christus 10322 Christus 113 Christus 121 Christus I 11 Christus I 13
KRIWAÎTÎS Criwayto DK: Kriwes Sohn, Kriwe untergeordnet / son of a kriwis, local (subordinate) kriwis = al(emp)ihallintopiiri, pakanapapin poika
KRIWÊ Criwe DK VM: Kriwes Stab, Schulzenstab / staff (stick) of a kriwis or of a village mayor = pakanapapin tai kylä/piiri/aluepäällikön asemapaikka, päämaja
KRIWÎS Criwe DK: Kriwe / heathen priest = pakanapappi
crix > KRIKS
KRÛMPSTIS f Trumpstis E 361: Feuerhaken / poker (rake) = hiilihanko
KRÛMSTUS Krumstus E 116: Knöchel (am Finger) / knuckle (of finger, toe) = sormen tai varpaan nivel
KRUPEÎLÊ Trupeyle E 780: Frosch / frog = sammakko
KRÛT if krût 101: fallen / fall = pudota
KRÛWÎS Kruwis E 167: Fallen, Fall (Fallen) / fall = pudotus, putous
ku > KÔ
KÛGÎS Kugis E 426: Knauf, Beule, Kugel / bulb (bulge, knob) = nuija, nuppi, kuula
KÛILÎS Tuylis E 683: Eber / boar = karju, liettuan kiaulis [mlt. *ken-lis = kärsällinen, kuonollinen]
KÛJS Cugis E 518: Hammer / hammer = (paja)vasara, liettuan kalus.
KUKAN aj n (av) Cucan E 465: bräunlich, fuchsrot, rötlichbraun / brownish, tawny = punaruskea
KUKÂRÊ Kukore E 348: Küche / kitchen = keittiö
KUKÂRÊ Kukore E 348: Köchin / cooking woman = keittäjä
KUKÂRÎS Kukore E 348 VM: Koch / cook = kokki
KUKS Cucenbrast ON: Teufel / devil = piru, paholainen
Culczi E > KULSÎ
KULIKS Kuliks E 487: Beutel / pouch (small) = kukkaro
KULÎS Kuliks E 487 VM: Beutel / pouch = em.
KÛLNIS f Kulnis E 143: Knöchel (am Fußgelenk) / ankle-bone = nilkkaluu
KULSÎ nom sg f Culczi E 138: Hüfte / hip (haunch), thigh = lantio
KUMETÎS Kumetis E 409: Bauer / peasant = talonpoika, maanviljelijä
KÛMPINÂ > Kûmpînt ps 3 kûmpinna 51
KÛMPÎNT if kumpint 109: verrücken / push away = torjua
KÛMPÎNT if kumpint 109: hindern / hinder = estää
KUNEGS Konagis E 405: König / king = kuningas
KÛNKALÎS Tunclis E 272: Kornrade / corn-cockle = aurankukka https://fi.wikipedia.org/wiki/Aurankukka
KÛNTJÂ ps 3 kûnti 133: behütet, hütet, besorgt, pflegt (besorgt) / guards, looks after = kaita (kaitsee)
KUNTIS f Kuntis E 113: Faust / fist = nyrkki [liett. kumstis]
KUPSÎNS Kupsins E 46: Nebel / fog, mist = sumu
KÛRÂ pt 3 kûra 101: schuf / (has) created = loi (< luoda)
KURKÂ Curcho DK VM: Garbe / corn sheaf = viljalyhde
KURPÊ Kurpe E 500: Schuh / shoe = kenkä
Kurpi 53 korpe Gr
KURPELÎS Turpelis E 509: Leisten/ shoe-tree = kenkäpuu
KURPENS > Kurpê acc pl kurpins 41
KURPÎS curpis E 519: Klotzbasis des Ambosses / log-bed under the anvil alasimen puualusta
KÛRSTWEÎ kurteiti 87 VM: taub werden / grow deaf = kuuroutua [ sm kuuro]
KÛRTÂ Korto E 698: Gehege / enclosure (fencing) = aitaus [iran. kuri > sm. kuri
KÛRTÂ Korto E 698: Einfriedung / barrier = aita
KÛRTÊJITÊ ip 2 pl kurteiti 87: irret / err, be mistaken (wrong)
KÛRTÊTWEÎ kurteiti 87 VM: irren / err, be mistaken (wrong) = erehtyä
KURTS Curtis E 700: Windhund / greyhound = vinttikoira
KURWAN > Kurwas acc sg kurwan 89
KURWAS nom sg m curwis E 672: Ochse / ox, bullock = härkä [liett, karvė = lehmä]
KUSÎS Tussis E 783: Mücke / gnat = sääski, hyttynen
KUSLÂISJAN acc kuslaisin 93: schwächeren / weaker = keventyä
KWÂI > Kas nom sg f quai 119
Quai 10311 Quai 10312 quai 117 quoi 89
KWÂI > Kas nom pl m quai 37
quai 391 Quai 396 quai 51 quai 55 quai 61 quai 855 quai 858 quai 8720 quai 8725 quai 8726 quai 896 quai 8912 Quai 8923 quai 91 quai 111 quai 115 quoi 37 quoi 858
KWÂI ps 3 quoi 47: will / wants, wishes
KWÂI ps 1 sg quoi 69: will / want, wish
quoi 101 quoi 105
KWÂI ps 2 sg Quoi 99: willst / wantest, wishest
Quoi 129 quoi(tu) 79 koi(tu) Gr
KWÂITÂI ps 3 quoitâ 51: wollen / wants, wishes = toivoa, odottaa [engl. wait, want]
KWÂITÂIMAÎ > Kwâitâi ps 1 pl quoitâmai 55
KWÂITÊI ps 3 quoitê 57: will, wollen / wants, wishes
Quoitê 99
KWÂITÊI ps 2 sg koyte BPT: willst / wantest, wishest
koyte BPT kayat Gr
KWÂITÊITÊ > Kwâitêi ps 2 pl quoitêti 115
Quoitêti 107
KWÂITÎLAÎ > Kwâitêi op (cn) 3 quoitijlai 117
quoitîlai 55 quoitîlai 55 quoitilai 55 quoitîlai 131
KWÂITÊLAÎSEÎ > Kwâitêi op (cn) 2 sg quoitîlaisi 79
quoitîlaisi 81 quoitîlaisi 109 quoitîlaisi 119 quoitîlaisi 133
KWÂITÊLAÎTÊ > Kwâitêi op (cn) 2 pl quoitîlaiti 117
quoitijlaiti 125 Quoitîlaiti 67
KWÂITÊSNAN acc (labbai)quoitîsnan 97: Wollen / wish (wishing)
KWÂITIN > Kwâits acc quâitin 95
quâitin 95 quâitan 51
KWÂITÎNGIS aj m (ni)quâitings 113: geneigt (willig) / benevolent
KWÂITS quâits 518: Wille / will (willing), wish (wishing) = toive, odotus
Quâits 515 quâits 5117 quâits 5120 quâits 105 quaits I 9 quaits II 9

want (v.) c. 1200, "to be lacking," from Old Norse vanta "to lack, want," earlier *wanaton, from Proto-Germanic *wanen, from PIE *we-no-, from root *eue- "to leave, abandon, give out" (see vain). The meaning "desire, wish for, feel the need of" is recorded by 1706.
want (n.) c. 1200, "deficiency, insufficiency, shortage," from want (v.) and from Old Norse vant, neuter of vanr "wanting, deficient;" related to Old English wanian "to diminish" (see wane). Meaning "state of destitution, poverty" is recorded from early 14c. Meaning "thing desired, that which is lacking but needed" is from 1560s. Phrase for want of is recorded from c. 1400. Newspaper want ad is recorded from 1897. Middle English had wantsum (c. 1200) "in want, deprived of," literally "want-some."
wait (v.) c. 1200, "to watch with hostile intent, lie in wait for, plot against," from Anglo-French and Old North French waitier "to watch" (Old French gaitier "defend, watch out, be on one's guard; lie in wait for;" Modern French guetter), from Frankish *wahton or another Germanic source, from Proto-Germanic *waht- (cognates: Dutch wacht "a watching," Old High German wahten, German wachten "to watch, to guard;" Old High German wahhon "to watch, be awake," Old English wacian "to be awake;" see wake (v.)). General sense of "remain in some place" is from late 14c.; that of "to see to it that something occurs" is late 14c. Meaning "to stand by in attendance on" is late 14c.; specific sense of "serve as an attendant at a table" is from 1560s. Related: Waited; waiting.

To wait (something) out "endure a period of waiting" is recorded from 1849. Waiting room is attested from 1680s. Waiting list is recorded from 1841; the verb wait-list "to put (someone) on a waiting list" is recorded from 1960. Waiting game is recorded from 1835, originally in horse-racing.
When speed, not stoutness, is the best of a horse, quite a contrary system is practised. With such a horse, the jockey plays a waiting game; that is, he carefully nurses him through the race, so as not to distress him by overpacing him; as the finish approaches, he creeps up to his horses by degrees, but does not quit them to go in front till he sees that the pace has made them "safe," -- when he lets loose and wins. [James Christie Whyte, "History of the British Turf," London, 1840]
wait (n.) early 13c., "a watcher, onlooker," from Old North French wait (Old French gait "look-out, watch, sentry"), from Old North French waitier (Old French gaitier; see wait (v.)). Compare Old High German wahta, German Wacht "a watchman." From late 14c. as "an ambush, a trap" (as in lie in wait). From 1855 as "time occupied in waiting;" 1873 as "an act of waiting." From the sense "civic employee responsible for signaling the hour or an alarm by sounding on a trumpet, etc." comes the old sense "town musicians" (mid-15c.).

KWÊI quei 75: wo / where = missä?
Quei 49 Quei 63 Quei 73 quei 81 Quei 89
KWÊKÊ Queke E 635: Zaunstab / fence-pole = aitatolppa
quoi > quai
ky > ki
 
http://www.suduva.com/prussian/l.htm

LABÂI av labbai 49: gut / well (properly)
labbai 51 labbai 55 labbai 71 labbai 73 labbai 77 labbai 876 labbai 8725 labbai 9721 abbai(quoitîsnan) 9713
LABAN > Labs acc labban 5314
labban 5315 labban 5316 labban 9514 labban 1077
LABAN > Labs n (av) labban 2918: gut / well (fine)
labban 37 labban 39 labban 55 labban 89 labban 91 labban 93 labban 953 labban 9516 labban 101 labban 1075 labon(ache) BPT MK
LABAN > Labas acc sg labban 3310
labban 3312
LABAN > Labas acc sg labban 83: Güte / kindness
LABANS > Labs acc pl labbans 93
labbans 5314 Labbans 5317
LABANS > Labas acc pl labbans 41
labbans 117 labbans 131
LABAPADÎNGAÛSNAN acc labbapodingausnan 83: Gutgesinntheit, Wohlwollen, Gunst (Wohlwollen / benevolence (benevolent inclination)
LABAS > Labs gen labbas 35
LABAS no gen sg n Labbas 53: Gutes / property, wealth
Labbas 57
LABASEGÊSNAN acc labbasegîsnan 85: Wohltat, Wohltuen / beneficence
labbaseggîsnan 133
LABATÎNGINS acc pl labbatîngins 97: hoffärtige / haughty
LABÎNGIS aj m labbîngs 51: gütig / kind (good)
LABISKÂ labbisku 852: Güte / kindness
LABISKAN > Labiskâ acc labbiskan 41
labbiskan 109 labbiskan 117 labiskan 858
LABS aj labs 51: gut / good
labbis Gr
Lactye E > LAKTIS
Ladis E > LEDS
laeims I > LÂIMS
Lagno E 125 > JAKNÂ
Lagno E 481 > LAKNÂ
LAGZDÊ Laxde E 607: Haselstrauch/ leszczyna (krzew)/ hazel-bush
LAGZDÊ Kellaxde E 423 VM: Stock (Stab), Stab (Stock) / stick
LÂIDÎS Laydis E 25: Lehm / clay (loam)
Laygnan E > LEÎKNAN
LÂIKÂ > Lâikât ps 3 lâiku 37
lâiku 39 lâiku 87
LÂIKÂMAÎ > Lâikât ps 1 pl lâikumai 29
lâikumai 315 lâikumai 316
LÂIKÂT if laikût 107: leisten, halten, halten für / carry out, hold, consider
LÂIKÂITÊ > Lâikât ip 2 pl lâikutei 87
LÂIKÂTS > Lâikât pc pt pa laikûts 17
LÂILÎSNAN acc lailîsnan 69: Quälen, Marter / torture
LÂIMÎNTISKÂI av laimintiskai 45: reichlich / abundantly, plentifully
LÂIMISKÂI av Laimiskai 41: reichlich / wealthy, plentifully, richly
laimisku 63
LÂIMISKAN aj acc sg laimiskan 119: reichlichen / abundant
LÂIMS aj laeims I 9: reich / rich
LÂIPINÂ pt 1 sg laipinna 105: gebot (befahl), befahl / ordered (bade)
lapinna Gr
LÂIPINUNS > Lâipinâ pc pt ac laipinnons 67
laipinnans 57
LÂIPTÂ Laipto E 248: Griff am Pflug, Pflugsterz / plough-tail
LÂISÂ Layso E 27: Tonerde / alumina
LÂISKAN > lâiskas acc laisken 101
LÂISKAS nom sg m (Crixti )Lâiskas 111: Buch / book
Laiskas 99
LÂITJAN n Laitian E 381: Wurst / sausage
LAJÂ Sloyo E 379: Talg / tallow
LAKNÂ nom sg f Lagno E 481: Hosen / trousers
LAKTIS f Lactye E 476: Pelzrock / fur coat (short)
Lalasso > LASASÂ
Lanctis E > LÂNKTIS
LÂNDAN acc sg f landan 83: Speise / nourishment, pabulum
landen 85
LÂNGEWÎNGISKÂI av (uckce)lângewingiskai 59: einfältig / trustfully
(ucka) lângiwingiskai 47 (ucka)lângwingiskai 39
LÂNGEWÎNGISKAN av (uka)lângewingiskân 73: einfältig / trustfully
LÂNGISEÎLÎNGINS acc pl Lângiseilingins 17: einfältige / credulous, trustful
Lângiseilingins 65 Lângiseilingins 73
LÂNGISEÎLISKAN acc Lângiseiliskan 95: Einfältigkeit / trustfulness
LANGSTÂ Lanxto E 213: Fenster / window
LÂNGUS aj Lângiseiliskan 95 VM: leicht / light (not heavy)
LÂNIKS Lonix E 671: Stier / bull
LÂNKINAN aj acc Lânkinan 29: zu ehrenden, festlichen / consecratable, festive
lankinan II 5 lankenan I 5
Lanxto E > LANGSTÂ
LÂNKTIS f Lanctis E 360: Topfgabel, Kräuel / oven prongs
LAPAN n Lapinis E 359 VM: Blatt / leaf
LAPÊ Lape E 658: Fuchs / fox
LAPINÎS Lapinis E 359: Löffel / spoon
LAPIWARTÂ Lapiwarto E 212: Pforte / wicket-gate
Largasaytan E > LÎNGASÂITAN
las > LAZ
LÂPS Lopis E 44: Flamme / flame
LÂPTÂ Lopto E 548: Spaten / spade
LASASÂ Lalasso E 563: Lachs / salmon
LATAKÂ Lattako E 543: Hufeisen / horseshoe
LÂUKAGERTÂ Laucagerto E 768: Rebhuhn / partridge
laucks > LÂUKS
LÂUKAN > Lâuks acc laukan 10513
Laukan 41 Laukan 53
LAÛKÎTÊ > Laûkît ip 2 pl Laukijti 117
LAÛKINÎKS Laukinikis E 407: Grundbesitzer, Lehnsmannn (des Deutschen Ordens) / landowner, landholder of the German Order
LAÛKÎT if laukît 69: suchen / search, look for
LAÛKS laucks 10510: Feld / field
laucka Gr
LÂUKS aj Laukappe ON VM: hell / light (bright), bright (light)
LÂUKSNÂS nom pl f Lauxnos E 4: Gestirne, Sterne / stars
LÂUKSTÊTS aj Lochstete ON VM: glitzernd / glittering
LÂUKSTÊTWEÎ Lochstete ON VM: glitzern / glitter
LAÛMÂ Laumygarvis ON VM: Laume (Nymphe) / nymph
LÂUSTINAÎTÊ SI ip 2 pl laustineiti wans 97: demütigt euch / abase oneself, humble oneself
LÂUSTÎNGINS acc pl Lâustingins 975: demütige / humble
LÂUSTÎNGISKAN acc lâustîngiskan 973: Demut / humility
Laxde E > LAGZDÊ
LÂZÊ Loase E 493: Decke / blanket (coverlet)
LAZINÂ pt 3 lasinna 113: legte / laid, laid on (over)
LAZINUNS > Lazinâ pc pt ac lassînnuns
LAZTÂ Lasto E 209, 492: Bett / bed
LAZTAN > Laztâ acc lastan 81
Lastin 79
lay > lai
LEDS Ladis E 56: Eis / ice
LEÎKNAN n Laygnan E 98: Wange / cheek
leiginwey > LÎGÎNTUN
LEÎTIKS dm Leitike APN VT: Litauer / Lithuanian (man)
LÊMÂTS > Lemtweî mod rel pt lîmauts 75
limatz I 13 lymuczt II 13
LEMLAÎ > Lemtweî op (cn) 3 lemlai 51
LEMTWEÎ lembtwey I 5: brechen / break
limtwei 31 limtwey II 5
lesuns > LÊZUNS
leygenton II > LÎGÎNTUN
lickte Gr > LIKTÊ
Licuti > LÎKUTS
LÊNDÎMS, gen LÊNDIMAS, aj lindan 57 VM: der Lichtung / of a glade
LÊNDÎS lindan 57 VM: Holzschlag, Lichtung / glade
LÊZJÂ ps 3 lîse 107: kriecht, steigt (auf, unter) / climbs
LÊZUNS > Lêzjâ pc pt ac lesuns I 7
lîsuns 127 (Semmai)lisons 43 lysons II 7
LÎDÊ Liede E 561: Hecht / pike
lyda Gr
LÎGAN acc lîgan 119: Gericht, Urteil / court (of justice), conviction, sentence (judgement)
lijgan 89
LÎGÎNT if > Lîgîntweî lîgint 43
LÎGÎNTUN > Lîgîntweî (prei)lîginton 127
leygenton II 9
LÎGÎNTWEÎ (prey)leiginwey I 9: richten (im Gericht) / judge (try)
LÎGUS aj nom sg m Ligopanie ON VM: eben (glatt), glatt (eben) / equal, even (flat)
LIKTÊ lickte Gr: Kerze, Licht (Kerze), Laterne / candle, light (lantern), lantern
LÎKUTS aj Likuts 17: klein / small, little
Licuti Gr
lîmauts > LÊMÂTS
limtwei > LEMTWEÎ
LINAN n lino Gr VM: Flachs / flax
LÎNDÂ > Lîndan nom lindan 57 VM
LÎNDAN acc lindan 57: Tal / valley
LÎNGÂ Lingo E 447: Steigbügel / stirrup
LÎNGASÂITAN n Largasaytan E 446: Riemen der Steigbügel, Steigleder / stirrup-leather
LÎNS Linis E 571: Schleie / tench
LÎPÂ Lipe E 601, Lipa ON VM: Linde / linden, lime-tree
LÎSÂ Lyso E 242: Beet / bed (garden-bed)
LÎSÎTJÂS nom pl f Lisytyos E 545: Stallverschlag (eng) / stable box (narrow)
LISKAS nom sg m Liscis E 412: Lager (Standort) / encampment, camp
lîse > LÊZJÂ
lîsuns > LÊZUNS
Lisytyos E > LÎSÎTJÂS
LÎKUTKEKÊRS, gen LÎKUTKEKERAS Lituckekers E 271: Linsen / lentil
Loase E > LÂZÊ
Locutis E > LUKUTÎS
Lonix > LÂNIKS
Lonki E > LUNKÎ
Lopis E > LÂPS
Lopto E > LÂPTÂ
LÎTWEÎ praliten II 13 MK: fließen / flow (run), pour (flow)
LUBÂ Lubbo E 206: Deckenbrett / board of a ceiling
LÛBENÎKS Lûbeniks 99: trauender (Priester) / person (priest) uniting a couple in marriage
Lûbeniks 109 Lûbnigs 107
Lübi 17
Luckis E > LUKIS
LÛDINÎ nom sg f Ludini E 186: Wirtin / mistress of the house
LÛDIS m Ludis E 185: Wirt / master of the house
Ludis Gr
LÛGÎS Lugis E 341: Kuchen / cake
LUISIS f Luysis E 666: Luchs / lynx
LUKIS m Luckis E 640: Holzscheit, Span / billet (firewood), chip (spill, splinter)
LUKUTÎS Locutis E 562: Brachse / bream
LUNKAN n Lunkan E 644: Bast / bast
LUNKÎ nom sg f Lonki E 800: Steig, Pfad / path
LUNKIS m Lunkis E 199: Winkel, Ecke / corner
Luriay E > JÛRJÂI
LÛSIS f Luselauke ON VM: Luchs / lynx
LÛZÎS Luse DIA: Bruch (Brechen), Zerbrechen / break, refraction
Lyso E > LÎSÂ


http://www.suduva.com/prussian/m.htm

MADLÂ Maddla 47: Gebet, Bitte / prayer (request), request
Maddla 4917 Maddla 514 Maddla 5121 Maddla 53 Maddla 55 Maddla 57
MADLAN > Madlâ acc madlan 492
madlan 519 madlan 55 Madlan 91 madlan 97 madlin 492 madlin 4918 madlin 51 madlin 535 madlin 536 madlin 552 madlin 554 madlin 57 madlin 83 madlin 85 madlin 97 madlin 99 madlin 1118 madlin 11115 madlin 121
MADLÂS > Madlâ nom pl madlas 5716
MADLIJ > Madlîtweî ps 1 sg madli 67
madli 69 madli 79 madli 81 madli 115
MADLIJ > Madlîtweî ps 3 madli 11721 madli 11729
MADLIKAN acc madlikan 79: Gebetlein / prayer (short, little)
madlikan 81
MADLIMAÎ > Madlîtweî ps 1 pl madlimai 492
madlimai 4917 madlimai 51 madlimai 53 madlimai 552 madlimai 556 madlimai 5517 madlimai 57 madlimai 89 madlimai 109 Madlimai 119 madlimai 133
MADLÎSNÂ madlisna 93: Beten, Gebet / praying
MADLÎT if > Madlîtweî madlit 47
Madlit 109 madlit 111 Madlit 119 madlit 121 madlit 131 (tît) madlît 117.15
MADLÎTÊ > Madlîtweî ip 2 pl Madliti 11724
MADLÎTUN > Madlîtweî madliton 1174
MADLÎTWEÎ madlitwei 5718: bitten, beten / pray, beg
maia > MAJÂ
maian > MAJAN
MÂI > As encl obl mâim 7919 MK
MÂIGAN acc f maiggun 101: Schlaf / sleep
MÂIM > As dat mâim 7919
mâim 10715 maim 8119
MÂIS, gen MÂISE, pn po 1 sg nom sg m mais 75: mein / my, mine
mais 79 mais 81 mais I 13 mays II 13
MÂISÂTAN aj (pc) n (av) Maysotan E 466: gemengt, bunt / mixed, motley
MÂISE > As (Mâis) gen maisei 69
moasis E 261 > MÂIZÎS
MÂISESAN > Debîks cp acc muisieson 69: grösser / bigger, larger
MÂISS moasis E 516: Blasebalg / bellows
Maista Gr
MÂITÂI ps 3 maitâ 103: nährt / feeds tr, nourishes
MÂITÂRS, gen MÂITARAS Maiters Gr: Schalk, Schelm / scoundrel, rascal
MÂITÂSNAN acc maitâsnan 33: Nähren / feeding, nourishing
maitâsnan 41 maitâsnan 53
MÂITÂTUN SI if maitâtunsin 87: nähren sich / feed i
MÂIZÎS moasis E 261: Gerste / barley
Maise Gr
MAJÂ > Mâis nom sg f maia 71
maia 79
MAJAÎ > Mâis dat sg f mayiey II 1318
MAJAN > Mâis acc sg maian 41
maian 45 maian 67 maian 69 maian 756 maian 7510 maian 7513 maian 79 maian 81 maian 101 maian 107 maian I 1318 maian I 153 mayan I 1310 mayian II 153 mayien II 1310
MAJANS > Mâis acc pl maians 37
maians 69 maians 81 maians 101
MAJASMÂ > Mâis dat sg m maiâsmu 67
Maiâsmu 69
MÂKÊ Moke E 265: Mohn / poppy
MÂKINÂ > Mâkînt ps 3 mukinna 499
mukinna 4910 mukinna 8723
MÂKINAÎTÊ > Mâkînt ip 2 pl mukinaiti 59
mukinaity I 11 mukineyti II 11
MÂKINEWÎS Mukinewis 873: lehrhaftig, Lehrer / instructer, teacher
MÂKINEWÎNGINS acc pl Mukinnewingins 8714: Lehrer / teachers
MÂKINEWJANS > Mâkinewîs acc pl mukinnewins 89
MÂKINIMAÎ > Mâkînt ps 1 pl mukinnimai 29
MÂKINUNS > Mâkînt pc pt ac mukinnons 121
MÂKÎNSEÎ SI > Mâkînt op r mukinsusin 9720
MÂKÎNSNAN acc mukînsnan 85: Lehren, Lehre / teaching, doctrine
mukinsnan 8711 mukinsnan 8727 mukinsnan 9720
mukinsusin > MÂKÎNSEÎ SI
MÂKÎNT if mukint 65: lehren / teach
mukint 77 mukint 83 mukint 879
MÂKÎNTS > Mâkînt pc pt pa mukints 49
MAKS Dantimax E 93: Futteral, Hülle / sheath
MÂLDÂI aj nom pl m Maldai 97: junge / young
MÂLDÂISEN acc sg f maldaisin 45: jüngere / younger
MÂLDÂISIMANS > Mâldâisen dat pl m maldaisimans 75
maldaisemans I 137 maldaisemans I 1315 maldaysimans II 137 maldaysimans II 1315
maldaisin > MÂLDÂISEN
MÂLDÂISINS > Mâldâisen acc pl m maldaisins I 11
maldaysins II 11
MÂLDÂIŠÂI > Mâldâisen nom pl m maldaisei 111
MÂLDANS > Mâldâi acc pl maldans 85
MÂLDENÎKS > Mâlnîks Maldenikis E 189
MÂLDJAN n Maldian E 438: Fohlen / foal
MÂLDJAN n Maldian E 438: Tierjunges / colt (little one), cub, calf, hatch
MÂLDNÎKS > Mâlnîks maltnicka Gr
MÂLDÛNEN acc f Maldûnin 17: Jugend / youth (young people)
Maldûnin 97
MALKÂ Malko Gr: Brennholz / firewood
MALKÎS Malkis E 579: Stint / smelt (sparling)
MALKS aj Malkis E 579 VM: fein (feinkörnig) / petty
MÂLNÎKÂI > Mâlnîks nom pl malnijkai 47
malnijkai 49 malnijkai 83 Malnijkai 9323
MÂLNÎKAN > Mâlnîks acc sg malnijkan 133
Malnijkan 131
MÂLNÎKANS > Mâlnîks acc pl malnijkans 37
Malnijkans 41 malnijkans 69 malnijkans 87 malnijkans 105 Malneijkans 9322 malnikans 9318
MÂLNÎKAS > Mâlnîks gen sg malnijkas 115
malnijkas 121 malnikas 119
MÂLNÎKIKÂI > Mâlnîkiks nom pl malnijkikai 11114
malnijkiku 47 malnijkiku 11314
MÂLNÎKIKAMANS > Mâlnîkiks dat pl malnijkikamans 1158
MÂLNÎKIKAN > Mâlnîkiks acc sg malnijkikan 131
malnijkikun 117
MÂLNÎKIKANS > Mâlnîkiks acc pl malnijkikans 11118
malnijkikans 11120 malnijkikans 1133 malnijkikans 11312 malnijkikans 11511
MÂLNÎKIKS malnijkiks 11521: Kindlein / kid (child)
malnijkix 113 malnijkixs 1117 malnijkinks 1151
malnijkikun > MÂLNÎKIKAN
MÂLNÎKS malnijks 115: Kind / child
malnijks 131 malneyks 133
MÂLNÎKÂ > Mâlnîks dat sg Malnîku 131
maltnicka Gr > MÂLDNÎKS
MALÛNAKELAN n Malu^akela^ E 321: Mühlrad / mill-wheel
MALÛNASTABS Malunasta^b E 319: Mühlstein / millstone
MALÛNS Malunis E 316: Mühle / mill
MANDÎWELÎS Mandiwelis E 318: Quirlstab der Handmühle / millstone handle
MANGÂ Manga Gr: Hure / whore
MANGÂS > Mangâ gen Mangos Gr
MANS > Mes acc mans 33
mans 35 mans 47 mans 493 mans 498 mans 4911 mans 4918 mans 5110 mans 5118 mans 5512 mans 5514 mans 5519 mans 57 mans 636 mans 6315 mans 8315 mans 8316 mans 111 mans I 115 mans I 116 mans II 116 mans II 117
MARANGAN n Morungen ON VM: Mohrungen / Morag (Mohrungen)
MÂRGS Moargis E 239: Morgen (Landes) / acre (measure)
MARÎ nom sg f Mary E 65: Haff/ zatoka/ bay
MARÎJAN acc Marîan 41: Maria / Maria
Marîan 43 Marîan 127 Marian I 7 Marian II 7
MÂRKS aj Markelauke ON VM: naß / wet
MÂRKS Marx 111: Markus / Marcus
MÂRTJAN acc Mârtin 107: Schwiegertochter / daughter-in-law
mârtan 109
MÂRTJAN acc Mârtin 107: Braut / bride
mârtan 109
Marx > MÂRKS
Mary E > MARÎ
as > maz
MÂSÂ Moazo E 178: Tante / aunt
MÂSLAN n mosla Gr: Leim / glue
moska Gr
MATÂI „loc" sg (av) (en) mattei 115: Maße (in dem Maße) / scale (on a scale)
MÂTÊ Mothe E 170: Mutter / mother
Mûti 67 Muti Gr
MÂTEN > Mâtê acc f Mûtien 29
Mutien 95 mutien II 5 mûtin 101 muttin I 5
MATS mattei 115 VM: Maß, Maßstab, Grad (Maßstab) / degree, scale (degree), measure, quantity, size
MAZÂIS av massais 115: weniger / fewer
MAZÊLAÎ cn 3 musîlai 121: könne / could
MAZGENÂ Mulgeno E 74: Gehirn / brain
MAZI > Mazêlaî id ps 1 sg massi 45
MAZI > Mazêlaî id ps 2 sg massi 79
massi 81
MAZI > Mazêlaî id ps 3 massi 17
massi 61 massi 71 massi 75 massi 87 massi 99 massi 113 massi 115 massi 117
MAZIMAÎ > Mazêlaî id ps 1 pl massimai 91
massimai 123
MAZÎNGI av musîngin 71: möglich / possible
MAZUKÂ Mosuco E 662: Wiesel / weasel
mayiey II > MAJAÎ
Maysotan E > MÂISÂTAN
Mealde > MÊLDÊ
Meddo E > MEDU
MEDENÎKS Medenixtaurw' E 766 VM: Waldbewohner / woodman
MEDENÎKS TATÂRWAS nom sg m Medenixtaurw' E 766: Auerhahn / capercailye
Median > MEDJAN
Medies E > MEDÎS
MEDINÎTÊ Medinice E 357: Becken (Kupferbecken) / copper basin (dish)
MEDÎS Medies E 696: Jäger / hunter
MEDJAN n Median E 586: Wald / wood (forest), forest
MEDJÂNÊ Medione E 699: Jagd / hunting
MEDU n Meddo E 391: Honig / honey
MEÎGTWEÎ meicte Gr: schlafen / sleep
MÊLDÊ Mealde E 52: Blitz / lightning
MELETÂ Melato E 743: Grünspecht / green woodpecker
MÊLINAN acc mîlinan 103: Flecken / spot (stain), blot
MÊLINÊ Melne E 161: blauer Fleck / bruise
MÊLINS aj mîlinan 103 VM: blau (dunkelblau) / blue (dark blue)
Meltan E > MILTAN
MEN > As acc mien 27
mien 3714 mien 3717 mien 41 mien 43 mien 4512 mien 4521 mien 67 mien 696 mien 697 mien 7913 mien 7915 mien 7917 mien 7920 mien 8113 mien 8116 mien 8117 mien 8120 (pô)mien 107 mien 113 mien 131
MENEÎ > As dat mennei 41
mennei 4519 mennei 4522 mennei 6710 mennei 6715 mennei 6723 mennei 81 mennei 107 mennei 125
menentwey I > MINÎTWEÎ
MÊNIKS Menig E 8: Mond / moon
MÊNSÂ nom sg f Menso E 374: Fleisch / meat
Meinse Gr
MÊNSÂ nom sg f mensâ 10119: Fleisch (Leib), Leib (Körper) / flesh
mensai 55 Menso E 154 mensas 10124
MÊNSAN > Mênsâ acc sg mensan 10115
mensan 10119 mensan 103 mensan 123 mensen 85
MÊNSÂS > Mênsâ gen sg mensas 45
menses II 9
MÊNSUN > Mênsâ gen pl menschon I 9
MÊNTIJMAÎ ps 1 pl mêntimai 29: lügen / lie (tell lies)
Mercline E > MÎRKLÎNÊ
MÊRGÂ nom sg f Mergo E 192: Jungfrau, Mädchen / girl (maiden)
Merga Gr
MÊRGÂ nom sg f Mergu 67: Magd, Dienerin / maid, maidservant
MÊRGÂMANS > Mêrgâ dat pl Mergûmans
MÊRGAN > Mêrgâ acc sg Mêrgan 35
mergwan I 7 mergwan II 7
MÊRGUZÊ merguß Gr: Magd, Dienerin / girl, maidservant
MÊRÎTWEÎ ermîrit 69 VM: denken, meinen / think
MES pn 1 nom pl mes 291: wir / we
Mes 279 Mes 2716 Mes 2911 mes 2912 Mes 311 mes 312 Mes 3110 mes 3111 Mes 3119 mes 3120 Mes 337 mes 338 Mes 3318 mes 3319 Mes 359 mes 3510 Mes 371 mes 372 mes 393 mes 397 mes 479 mes 4710 mes 4711 mes 492 mes 496 Mes 4917 mes 4921 mes 51 mes 536 mes 5321 Mes 552 mes 555 mes 556 mes 558 mes 5510 mes 5517 mes 5522 mes 5522 Mes 57 mes 638 Mes 6324 mes 654 mes 6518 mes 6519 mes 6521 mes 6522 mes 83 Mes 85 Mes 89 mes 91 Mes 109 mes 11112 mes 11113 mes 1139 mes 11317 mes 11320 mes 1132 mes 115 mes 117 Mes 119 mes 12318 mes 12322 mes 1319 Mes 13115 Mes 133 mes II 11 mas I 11
MÊSTAN n Mestan E 796: Stadt / town
MÊTÎS Metis E 166: Wurf / throw
METAN n Mettan E 12: Jahr / year
mette Gr
mien > MEN
MIKSISKÂI av Mixkai 17: deutsch / German (in German)
MÎLÂI > Mîls nom pl mîlai 89
mijlai 47
mij > mî
MILAN milan E 455: Tuch (grob), Want / woollen cloth (rough)
MÎLAN n mijlan 11518: Liebe / love
MÎLAN > Mîls acc sg mîlan 79
mîlan 13119 mijlan 47 mijlan 81 mijlan 11325 mijlan 129
MÎLAN > Mîls n (av) mijlan 27: lieb / amiably (with love)
mijlan 31
MÎLAS > Mîls gen sg m mijlas 109
mijlas 119 mijlas 1318
MÎLÂS > Mîls nom pl f Mijlas 1139
Mijlas 123
MÎLÊI > Mîlêt ps 3 milê 37
milê 10316 mile 10316
MÎLÊJITÊ > Mîlîs ip 2 pl milijti 1036
MÎLEN acc f mijlin 125: Liebe / love
MÎLÊT if milijt 291: lieben / love
milijt 2912 milijt 312 milijt 3111 milijt 3120 milijt 333 milijt 338 milijt 3919 milijt 35 milijt 37 milijt 39 milijt 103
milijti > MÎLÎTÊ
MÎLÊTÂI > Mîlêt pc pt pa nom pl m milijtai 131
MÎLÊWUNS > Mîlêt pc pt ac nom sg m milijuns 1037
MÎLIS av cp mijls 89: lieber / more kindly
MÎLÎS ip 2 sg Mijlis 97: liebe / love
milijtai > MÎLÊTÂI
MÎLS aj nom sg m mijls 49: lieb, lieblich / lovely, beloved, dear (beloved)
mijls 11311 Mijls 6710 mijls 71 mîls 6714
mijls > MÎLÎS
mîlinan 103 > MÊLINAN
MILTAN n Meltan E 335: Mehl / meal (flour), flour (meal)
MINIKS mynix E 511: Gerber / tanner (currier)
MINÎTWEÎ menentwey I 5: erwähnen / mention
MINÎSNAN acc minisnan II 15: Erwähnung / mentioning
menissnan I 13 menisnan I 15 menisnan II 13
MINKUS mynkus Gr: Mönch / monk
mynsis E > SMARSAS
MÎNSÂWÊ Mynsowe E 364: Schüssel / basin
MÎRKLÎNÊ Mercline E 48: Nieseln / drizzle
MÎRKLÎNÊ Mercline E 48: Wetterleuchten / sheet-lightning
MÎRKLÎNÊ Mercline E 48: Mehltau / mildew (blight)
miskilis E 246 > nuskils E 299
MISTRAN acc Mistran 91: Hochmeister, Fürsten / Great Master
Mixkai > MIKSISKÂI
Moargis > MÂRGS
Moazo E > MÂSÂ
Moke E > MÂKÊ
Morungen ON > MARANGAN
mosla Gr > MÂSLAN
Mosuco E > MAZUKÂ
Mothe E > MÂTÊ
muisieson > MÂISESJAN
mûk > MÂK
Mulgeno E > MAZGENÂ
MURAÛWUNS pc pt ac murrawuns 69: gemurrt, gemurmelt / (one who has) murmured (grumbled)
musîlai > MAZÊLAÎ
musîngin > MAZÎNGIN
MÛSÂ muso E 782: Fliege / fly (insect)
Mûtien > MÂTEN
mûtin > MÂTEN
muttin I > MÂTEN
my > mi
 
 
http://www.suduva.com/prussian/n.htm


NA prp (seggît)na 39: auf / on
na(dangon) 127 na I 9 na(dengon) II 9 na(semmiey) II 9
NABETÂ Nawetto E 323: Mühlgang / hub-shaft
NABÎS Nabis E 123: Nabel / navel
NABÎS Nabis E 297: Nabe / nave (hub), hub (nave)
NADÊLÊ Nadele E 17: Sonntag / Sunday
NADRUWÊSNAN acc nadruwîsnan 63: Hoffnung / expectation, hope
NÂDWISJAN acc sg nâdewisin 89: Seufzen / sighing
NAGÂTÎS Nagotis E 349: Topf mit Beinen / cauldron with legs
NAGÊ Nage E 145: Bein / leg
Noye Gr
NAGÊPÎRSTÎS Nagepristis E 149: Zehe / toe
NÂGNAN n Nognan E 498: Leder / leather
NAGS Nagis E 371: Feuerstein / flint
Nagotis E > NAGÂTÎS
NAGUTÎS Nagutis E 117: Nagel (Fingernagel) / nail (finger-nail)
NAKTIN > Naktis acc nacktin 81
Naktin 79 Nacktien 75 nacktien 97 nactin I 13 naktin II 13
NAKTIS f nackt Gr: Nacht / night
NARIKÎS Naricie E 664: Iltis / polecat
NÂSEÎLJAN > Nâseîljas acc naseilen I 7
naseilen I 9 naseylien II 7 naseylien II 9
NÂSEÎLJAS gen sg m Naseilis I 11: Geistes / spirit, ghost
naseylis II 11
NÂSÎ Nozy E 85: Nase / nose
NÂSIPRÂLÎ nom sg f Noseproly E 86: Nasenloch / nostril
NÂTIS f Noatis E 291: Nessel / nettle
NÂUNAGIMUNS pc pt ac naunagemmans 131: neugeboren / new-born
NÂUNAGÎMTAN acc naunagimton 115: eingeborenen / new-born
NÂUNAN > Nâuns acc nawnan 65
naunan(gimsenin) 63
NÂUNÎNGIS m naunîngs 87: Neuling / novice, newcomer
NÂUNS aj nauns 63: neu / new
nauns 75
NAÛTEÎ dat sg f nautei 29: Not / trouble (misery)
NAÛTIN > Naûtei acc sg nautin 91
nautin 113 nautien 115
NAUTINS > Naûtei acc pl nautins 31
NAWAN aj n nawans I 13: neues / new
NAWANJAN > NAWAN pnl neuwenen II 13
Nawetto E > NABETÂ
NÂWIS f Novis E 151: Leiche / corpse
nawnan > NÂUNAN
neainessa > NÊAÎNESE
neaw BPT > NÊJÂU
NÊ ni 29: nicht, weder, nein / no, not
ni 2714 ni 292 ni 292 ni 2913 ni 313 ni 3310 ni 3320 ni 356 ni 3511 ni 37 ni 39 ni 43 ni 45 ni 553 ni 554 ni 556 ni 5514 ni 5519 ni 59 ni 6111 ni 6116 ni 65 ni 6722 ni 6723 ni 6911 ni 6916 ni 6919 ni 712 ni 771 ni 7716 ni 85 ni 874 ni 874 ni 874 ni 876 ni 878 ni 8723 ni 8724 ni 892 ni 8913 ni 8914 ni 8924 ni 939 ni 9310 ni 9315 ni 9318 ni 9319 ni 9511 ni 9515 ni 1012 ni 1019 ni I 53 ni II 53 ni II 56 ni II 515 ni II 517 ni II 519 ni II 521 ni II 72 ni II 75 ni II 115 ny I 56 ny I 57 ny I 515 ny I 517 ny I 519 ny I 521 ny I 72 ny I 75 ny I 115 ny Gr ny Gr ni(ains) 91 ni(anbillintai) 1253 ni(aubillîntis) 1253 ni(draudieiti) 1133 ni(druwe) I 1116 ni(druwe) II 1117 ni(ebwinûtei) 10314 ni(ebwinûts) 871 ni(enb¿nden) II 57 ny(koyte) BPT ny(koyte) BPT ni(quoitâ) 5115 ni(massi) 11317 ni(massi) 11524 ni(pokûntuns) 678 ni(rîgewings) 875 ni(seilewingis) 675 ni(skijstints) 1153 ni(swintina) 49 ni(swintinai) 5115 ni(teisîngiskan) 874 ni(teisîwingins) 6913 ni(tickran) 81 ni(turei) 105 ni(turri) 276 ni(turri) 318 ni(turri) 3117 ni(turri) 335 ni(turri) 3315 ni(turri) 3517 ni(turri) 6921 ni(turrîlai) 103 ni(wertîngs) 7717
NÊAÎNÂ > Niaîns f niainâ 6120
niainâ 8918 ni aina 9524
NÊAÎNAN > Niaîns acc niainan 711
niainan 73 ni ainan 3113 ni ainan 79 ni ainan 81
NÊAÎNESE > Niaîns gen neainessa 555
NÊAÎNS nom sg m niains 109: kein / not one, not any, none
NÊAÎNUNTAN > Niaînunts acc niainonton 55
NÊAÎNUNTS pn niainonts 103: niemand / nobody
NÊDÊIWISKAN acc nideiwiskan 29: Atheismus, Abgötterei / godlessness, atheism
NÊDRUWÊJNTIN > Druwêt pc ps ac acc nidruwîntin 119: ungläubigen (nicht glaubenden) / unbelieving, irreligious, infidel
NÊDRÛWJAN acc nidruwien 55: Unglaube, Mißglauben / unbelief
NÊDRÛWÎNGJÂI aj nom pl m nidruwîngi 101: ungläubige / irreligious, infidel
NÊDRÛWÎNGIN > Nidrûwîngjâi gen pl nidruwîngin 121
nidruwîntin > NÊDRUWÊJNTIN
niebwinûtei > EBWINÛTÂI
niebwinûts > EBWINÛTS
NÊ ENBÂNDAN ni enbândan 27: unnütz, vergeblich / useless, vainly
NÊETNÎSTIS gen f nieteîstis 115: Ungnade / disgrace, disfavour
NÊGÊDÎNGIS aj m nigîdings 69: schamlos / shameless
NEGI neggi 31: noch (weder... noch) / nor, neither
neggi 33 neggi 45 neggi 85 neggi 109
NÊIKAÛT if neikaut 65: wandeln, spazieren / walk
NÊJÂU neaw BPT: nicht mehr / no more, no longer, not any more
NÊKÂI nikai 49: als / than
NÊKÂNKSTS nikanxts 69: unanständig / indecent
NÊKWÊI niquei 65: nirgends, nirgendwo / nowhere, not anywhere
NÊKWÊIGI niqueigi 107: nimmer (nirgend) / never, nowhere
NÊPAGATAWÎNTS pc pt pa nipogattawints 77: unvorbereitet / unprepared
NÊPAKLUSMÎNGIS aj m nipoklusmings 67: ungehorsam / disobedient
nipokûntuns > PAKÛNTUNS
NEPÔTIS m nepuotis JB MK: Enkel / grandson
NÊRTJAN > Nêrtjâs acc sg nertien 39
nertien 93 nertien 113
NÊRTJÂS gen sg f nierties 115: Zornes / anger, rage
neuwenen II > NAWANJAN
nirîgewings > RÊKEWÎNGIS
niseilewingis > SEÎLEWÎNGIS
niteisîngiskan > TEÎSÎNGISKAN
niteisîwingins > TEÎSÊWÎNGINS
nitickran > TIKRAN
niwertîngs > WÊRTÎNGIS
NEWÎNTS ord Newînts 35: neunte / ninth
Newints I 7 Newyntz II 7
NÊWINÛTAN acc niwinûton 43: unschuldigen / innocent, not guilty
NÊWINÛTISKAN acc niwinûtiskau 43: Unschuld / innocence
ni > NÊ
NÔ no 17: auf / on
no 35 no 39 no 43 no 63 no 857 no 858 no 97 no 111 no 11914 no(dins) 113 no(kan) 1258 no(schan) 1034 no(schan) 10328 no(semien) 29 no(semien) 51 no(semmien) 45 no(semmien) 95 no(semmien) 107 no(semmien) 123 No(stan) 4319 No(stan) 47 No(stan) 55 No(stan) 637 no(stan) 714 No(stan) 717 No(stan) 7116 No(stan) 79 No(stan) 817 no(stan) 878 no(stan) 8710 No(stan) 8913 no(stan) 8927 No(stan) 91 no(stan) 939 no(stan) 101 No(stan) 1038 No(stan) 10310 no(stan) 10511 no(stan) 10513 No(stan) 109 No(stan) 117 No(stan) 121 no(stan) 129 no(stan) 1336 no(stans) 37 no(stans) 931 No(stansubban) 1251 no(tien) 83 no(twaian) 11911 no(wans) 13318
Noatis E > NÂTIS
Nognan E > NÂGNAN
NÔLINGÂ Nolingo E 453: Zügel / rein
NÔMÂITS Nomaytis E 684: Bork (Mastbork) / fatling hog (barrow)
NÔPLÂSS Noploz E 396: Mangelrolle / mangle
NÔSEÎLEWÎNGISKAN aj acc Noseilewingiskan 123: geistlichen / spiritual
Naseilliwingiskan 117
NÔSEÎLJAN > Nôseîlîs acc Noseilien 41
Noseilien 453 Noseilien 119 Noseilien 121 noseilien 12320 Noseilien 12324 Noseilien 129 Noseilin 49 Noseilin 633 Noseilin 71 Noseilin 1279 Noseilin 12719 Nuseilin 117
NÔSEÎLÎS Noseilis 79: Geist / spirit, ghost
Noseilis 81
NÔSEÎLJAS > Nôseîlîs gen Noseilis 109
Noseilis 129 Nosêilis 4512 Noseilîs 59 Noseilie 636
Noseproly E > NÂSIPRÂLÎ
nou > nu
NÔWÂITJÂWUNS pc pt ac nowaitiâuns 69: nachgeredet (verleumdet) / (one who has) calumniated
Nowis E > NÂWIS
Nozy E > NÂSÎ
NÛMANS > Mes dat pl noûmans 4910
noûmans 4920 noûmans 51 noûmans 531 noûmans 536 noûmans 557 noûmans 57 noûmans 75 noûmans 109 noûmans 117 noumans 119 noûmans 12114 noûmans 12120 noumans I 112 noumans II 9 noumans II 111 noumans II 113 naûmans 576 nûmans 111 numons I 111
NÛMAS > Mes dat pl noûmas 39
noûmas 5320 noûmas 5517 noûmas 57 Noûmas 73 noûmas 75 noûmas 113 noûmas 12115 nûmas 111
NURTWÊ Nurtue E 479: Hemd / shirt
Norte Gr
NÛSÂ pn po 1 pl nom sg f nousâ 55: unsere / our
NÛSAN > Nûsâ acc sg Nusan I 9
noûsen 519
NÛSAN > Mes gen Noûsan 131
Nusen I 13 nossen Gr nossen Gr noussen MBS naussen MBS
NÛSANS > Nûsâ acc pl noûsons 31
nousons 5320 noûsons 5321 noûsons 55
NÛSESMÂ > Nûsâ dat sg m noûsesmu 31
nousesmu 91
NUSKÎLS, gen NUSKILAS nuskils E 299: Schiene / tyre (of a wheel)
NÛSMÂ > Nûsâ dat sg m noûsmu 35
noûsmu 37 noûsmu 131
NÛSUN > Mes gen nusun I 7
noûson 339 noûson 3320 noûson 41 Noûson 471 Noûson 476 nouson 479 noûson 49 noûson 5117 noûson 5119 Nouson 531 noûson 535 nouson 538 noûson 57 Noûson 59 nouson 61 noûson 63 Nouson 6519 nouson 6522 noûson 71 Noûson 75 Nouson 81 noûson 8312 nouson 8317 Nouson 85 noûson 99 nouson 109 noûson 11311 noûson 11319 noûson 11325 nouson 115 noûson 117 nouson 1196 nouson 11922 nouson 12113 noûson 12115 noûson 12118 Nouson 12123 noûson 123 noûson 127 noûson 12914 noûson 12918 nouson II 7 nouson II 912 nouson II 913 Nouson II 917 nouson II 113 nouson II 114 Nouson II 1110 Nouson II 13 Nôson 79 Noûsou 73 nuson I 912 nuson I 913 nuson I 113 nuson I 114 Nuson I 119 Nuesze NT
noûsons > NÛSANS

 

(P puuttuu)

 

http://www.suduva.com/prussian/r.htm

RAGÎNGIS m Ragingis E 651: Hirsch / deer
RAGS Ragis E 705: Horn / horn
RAGÛSTÂ Ragusto E 552: Schröpfkopf / cupping-horn
RÂIBAN aj n (av) Roaban E 467: gestreift, bunt / striped (stripy), speckled
RÂISTAN n Raystopelk ON VM: Moosbruch / swamp (with brushwood)
RÂKS Rokis E 584: Krebs / crayfish
RÂMAWÂ Romow DK: Romowe / Romowe sanctuary
RÂMAWAN n Romow DK VM: heiliger Wald / sacred forest
RAMESTUWÊ Romestue E 532: Barte / wide-bladed axe
RÂMS aj Râms 87: demütig (fromm), fromm, sittlich / meek
ranco E > RÂNKÂ
RÂNGTWEÎ Rânctwei 33: stehlen / steal
ranktwey II 5 rancktwey I 5
RÂNGUNS > Rângtweî pc pt ac nom sg m ranguns 67
RÂNKÂ ranco Gr: Hand / hand
RÂNKAN > Rânkâ acc sg rânkan 97
rânkan 8310 rânkan 113 rânkân 835
RÂNKANS > Rânkâ acc pl rânkans 79
rânkans 81 rânkans 8320 rânkans 107
Rapa E > RAPS
RAPENÂ Rapeno E 435: Stute (jung und schwarz) / mare (young and black)
RAPÎS Rapis E 563: Rapfen / Caspian asp, Aral asp
RAPLÊS nom pl f Raples E 520: Zange / tongs, pliers
RAPS Rapa E 2 VM: Gönner, Vormund, Engel (Schutzengel), Schutzengel / guardian, guardian angel
RATÎNZÎS Ratinsis E 368, 540: Kette / chain
RAÛGUS, gen RAÛGAS Raugus E 691: Gärstoff (Kälberlab) / ferment (of calf's stomach)
RAWAS, gen RAWAS Rawys E 31: Graben / ditch
reckenausnan > REKENAÛSNAN
RÊDÂ Redo E 240: Furche / furrow
REDAN aj acc sg reddau 69: falschen / deceptive, false (deceptive)
REDAWÎNGI av reddewingi 3320: falsch / deceptively
REDI av reddi II 5: falsch / deceptively
redde(wijdikausnan) 3315
REDISKAÎ aj dat sg f reddisku 3310 MK: falscher / deceptive
Redo > RÊDÂ
RÊIDE av reide 29: gern / willingly
reide 39 reidei 55
RÊIDEWÂISINÊJS no Reidewaisines 87: gasrfreundlich / hospitable
REÎSS Buccareisis E 593 VM: Nuß / nut
RÊIZAN acc reisan 69: Mal / time (turn), turn (time)
reisan 103
REKENAÛSNAN acc reckenausnan 89: Abrechnung, Rechenschaft / account
REKENAÛTWEÎ reckenausnan 89 MK: abrechnen / reckon with (settle accounts)
RÊKEWÎNGIS aj (ni)rîgewings 87: zänkisch / shrewish
RÊKTWEÎ rîgewings 87 VM: hadern / to have a row, to quarrel (with)
RÊPJAÎTÊ ip 2 pl rîpaiti 89: folgen / follow
RÊPÎNTIN > Rêpjaîtê pc ps ac acc sg rîpintin 85
RÊPÎNTINJAN > Rêpîntin pnl rîpintinton 83
RETENÎKAN acc Retenîkan 63: Heiland / Saviour
Rettênikan 131
RETÎWENISKAN aj acc sg Rettîweniskan 87: rettenden / salutary
RETÎWÎNGISKAN aj acc sg rettîwingiskan 121: rettenden / salutary
rick > rik
rîgewings > RÊKEWÎNGIS
rijk > rîk
RÎKAÛITÊ > Rîkaûjâ ip 2 pl rikauite 107
RÎKAÛJÂ ps 3 rickawie 43: herrscht, regiert / reigns, rules, governs
Rikawie 85
RÎKAÛSNAN aj rickaûsnan 53: Leitung, Führung, Herrschaft / reign, government, governing, ruling (governing)
RÎKÊ Rîki 113: Reich/ kingdom, realm
ryeky II 9 rîks 4916 Rijks 4914
RÎKEN > Rîkê acc rîkin 43
rîkin 51 rîkin 113 Rîkin 119
RÎKIJÂI > Rîkîs nom pl Rikijai 95
RÎKIJAN > Rîkîs acc sg Rikijan 29
Rikijan 279 Rikijan 2716 Rikijan 311 Rikijan 3110 Rikijan 3119 Rikijan 337 Rikijan 3318 Rikijan 35 Rikijan 371 Rikijan 41 Rikijan 45 Rikijan 67 Rikijan 83 Rikijan 85 Rikijan 89 Rikijan 9313 Rikijan 9320 Rikijan 9324 Rikijan 9515 Rikijan 9523 Rikijan 103 Rikijan 10918 rikijan 113 Rikijan 1173 rikijan 1174 Rikijan 1196 Rikijan 121 Rikijan 127 Rikijan 12918 Rikijan 13120 Rickijan 107 rekian I 7 reykyen II 7
RÎKIJANS > Rîkîs acc pl Rikijans 31
Rikijans 959 (Butta) Rikians 9519
RÎKIJAS > Rîkîs gen sg Rikijas 73
Rikijas 91 Rikijas 115 Rikijas 117 Rikijas 129 Rikijas 131 Rikijs 7118 Rikijs 11922
RÎKIJISKÂ aj nom sg f Rikijiskai 103: herrliche/ excellent
RÎKÎJIWISKAN acc Rikijwiskan 65: Herrlichkeit / majesty
rîkin > RÎKEN
RÎKÎS nom sg m Rikis E 404: Herr / lord
Rikijs 3712 Rikijs 59 Rikijs 61 Rikijs 674 Rikijs 69 Rikijs 7115 Rikijs 75 Rikijs 838 Rikijs 8314 Rikijs 857 Rikijs 8512 Rikijs 87 Rikijs 9314 Rikijs 1019 Rikijs 10115 Rikijs 105 Rikijs 109 rikijs 11311 rikijs 11723 Rikijs 12115 Rikijs 123 Rikijs 13312 Rikijs 13314 Rikijs 13317 Rikeis 10319 Rickijs 6714 rickis I 13 Rekis I 11 reykeis II 13 rykyes II 11 rickie Gr rickie Gr rekyse BPT
Rikisnan E > RITÎZNAN
RÎKLÎS Riclis E 205: Dachboden / loft
rîks > Rîki
RITÎZNAN n Rikisnan E 107 RT: Rücken/ back (of the body)
RÎNDÂ Rindo E 227: Krippe, Trog (Futterkrippe) / crib (for fodder)
rîp > RÊP
RÎSTÊ Riste E 639: Rute / birch (switch), switch (rod)
Roaban E > RÂIBAN
Rokis E > RÂKS
Römerins 63
Romestue E > RAMESTUWÊ
Romow > RÂMAWÂ
Ructandadan E > RÛGTAN DADAN
RUGIS m Rugis E 258: Roggen / rye
ruggis Gr
RÛGTAN DADAN n Ructandadan E 690: Sauermilch / sour milk
RÛGTS aj Ructandadan E 690 drv: sauer / sour
RÛKÂI nom pl m Rûkai 53: Kleider / clothes (dress), dress (clothes), garments
RÛKANS > Rûkâi acc pl rûkans 41
RÛNDÎLS, gen RÛNDILAS rundijls 87: Säufer, Trunkenbold / drunkard
RUSAS > Russ gen sg russas 85
RUSS Russis E 429: Roß / horse

 

 

SABATIKÂ http://www.suduva.com/prussian/s.htmSabatico E 23: Samstag / Saturday
Sackis E > SAKS
Sacramênts > SAKRAMÊNTS
SÂDINÂ ps 3 sadinna 97: stellt (hin), setzt / sets, puts, seats
sedinna 89
SAGS Sagis E 486: Schnalle, Spange / buckle (clasp), claso (buckle)
SAGS Sagis E 544: Hufnagel / hobnail (for hooves)
Sagnis E > SAKNIS
saika Gr > ZAKS
SAÎTAN n baytan E 346: Sieb / sieve (bolter), bolter (sieve)
SÂKÎS Soakis E 750: Grasmücke / white-throat
SAKNIS f Sagnis E 629: Wurzel / root
SAKRAMÊNTS Sacramênts 7313: Sakrament / sacrament
Sacraments 59 Sacraments 738
SAKRAMÊNTAN > Sakramênts acc Sacramentan 779
Sacramentan 109 Sacramenten 75 Sacramenten 776 Sacramentan I 13 Sacramenten II 13
SAKS Sackis E 598: Harz / resin
Salaûb > Salûb
SAKSTÂ Saxsto E 631: Balken (Baustoff) / timber (log), log (timber)
SAKSTIS f Saxtis E 643: Rinde / bark (cortex), rind
SÂKTWEÎ Soakis E 750 VM: springen, hüpfen / jump
SALAWÎS Salowis E 727: Nachtigall / nightingale
SÂLIS f Sali Gr: Salz / salt
Saligan E > ZALJAN
Sâlin > ZÂLJAN
sallaûb > Salûb
sallûb > Salûb
SALMÂ Salme Gr: Stroh / straw
SALMS Salmis E 420: Helm / helmet
Salowis E > SALAWÎS
SALTAN aj n (av) Salta Gr: kalt / cold
SALTAN n Saltan E 376: Speck / flitch
SÂLTÊ Solthe E 344: Brot (feines Gebäck, keilformig) / wheat bread
SALÛBÂ Salaûbai (boûsennien) 103: Ehe / matrimony
Sallubai (busennis) 101
SALÛBÂGANAN acc Salaûbaigannan 107: Ehefrau / spouse (woman)
Sallûbaiwîrins > SALÛBÂWÎRANS
SALÛBAN acc sallûban 33: Gemahlin, Gemahl, Gattin, Gatte / spouse
Salaûban 996 Salûbin 10715
SALÛBAN acc Salûban 101: Ehe / matrimony
Sallûban(limtwei) 31 Salûbin 9918
SALÛBÂWÎRANS acc pl Sallûbaiwîrins 93: Ehemänner / spouses (men)
SALÛBIGENÂMANS dat pl f Sallûbi gennâmans 93: Ehefrauen / spouses (women)
SALÛBÎS Sallûbs 991: Trauung / wedding (ceremony)
SALÛBISKÂI av Salûbiskai 10724: ehelich / conjugally
SALÛBISKAN acc Sallûbiskan 10720: ehelichen / conjugal
Salûbiskan 999 Salubiskan 9918
SALÛBISKAN acc sg f sallaûbiskan 109: Ehestand / matrimony
salobisquan II 5
SALÛBÎSNÂ Salûbsna 9916: Trauung / wedding ceremony
SALUS Salus E 63: Regenbach / brook (rill)
Same E > ZEMÊ
Samyen E > ZEMEN
SÂMPISINÎS Sompisinis E 340: Grobbrot / bread of coarse-ground flour
SANDÂ Sando E 200: Balken (Träger) / beam (joist), joist
SÂNDÊI ij Sanday Gr: adieu, ade / adieu
Saninsle E > SÂWINZLÊ
Sansy E > ZÂNSÎ
Sardis E > ZÂRDÎS
SARGÂSEÎ op Warbo Say (dit) Gr: behüte / protect (God protect)
SARGS Butsargs 87 VM: Wächter / watchman
Sari E > ZARÎ
SARKÊ Sarke E 725: Elster / magpie
SÂRKSTÊS nom pl f Sarxtes E 425: Scheide (Schwertscheide) / scabbard
SÂRMENES nom pl f Zarm DIA MK: Leichenschmaus / funeral repast
Sarote E > ZARÂTÊ
SARPÎS Sarpis E 746: Nußhäher / nut-cracker
SARWAS nom sg m Sarwis E 418: Harnisch / armour
Sarxtes E > SÂRKSTÊS
SASNÎS Sasnis E 659: Hase / hare
SASNITÎNKLÂ Sasintinklo E 697: Garn (Hasengarn) / noose (noose for hare-hunting)
SÂSTÂ Sosto E 218: Bank / bench
SÂTUS aj sâtuinei 83 VM: satt / satiate, full up
SÂTWINEÎ ps 2 sg sâtuinei 83: sättigst / satiate (sate)
Saugis E > ZÂNGÎS
SAÛLÊ Saule E 7: Sonne / sun
SÂUSÂI av sausai 121: trocken / dry
SÂUSAN aj n (av) sausâ 119: trocken / dry
sauson Gr
SAWAÎTÊ Sawayte E 16: Woche / week
SÂWINZLÊ Saninsle E 485: Gürtel / belt, girdle
Saxtis E > SAKSTIS
Saxto E > SAKSTÂ
Sbango E > ZABANGÂ
Sbeclis E > ZABEKLÎS
sc > sk
sch > Š
Seabre E > ZÊBRÊ
Sealtmeno E > ZÊLTMENÂ
Seamis E > ZÊIMÎS
SEBÊI > Swâise dat sebbei 103
sebbei 105 sebbei 131
sedinna > SÂDINÂ
SÊDUNS > Sîndânts pc pt ac Sîdons 43
Sîdans 127
Seese E > SÊSÊ
SEGÊI > Segêt ps 1 sg segge 3718
SEGÊI > Segêt ps 3 segê 99
segge 377 seggê 8913 segge 6116 segge 77 segge 8928 segge 91 segge 9517
SEGÊIMAÎ > Segêt ps 1 pl seggêmai 31
seggêmai 65
SEGÊINTINS > Segêt pc ps ac acc pl (wargu)seggîentins 931
SEGÊISEÎ > Segêt ps 2 sg seggêsei 71
SEGÊJITÊ > Segêt ip 2 pl seggîtei 756
seggîtei 7512 seggîta 9521 segeitty I 13 segeitty I 15 segeyti II 13 segeyti II 15
SEGÊITÊ > Segêt ps 2 pl seggêti 9315
seggîtei 9514 segijtei 101
SEGÊSNÂ segisna 79: Tat / doing, acting, activities
SEGÊSNANS > Segêsnâ acc pl seggîsnans 6914
SEGÊT if seggît 87: tun / do
seggît 394 seggît 6115 seggit 692 seggît 7525 seggît(na) 398 segît 55 siggît 117 siggit 83
seggîtei > SEGÊJITÊ
SEGÊWUNS > Segêt pc pt ac seggîuns 676
seggîuns 6723 seggîuns 6915 seggîuns 6918 seggîuns 81 seggîûns 679
segisna > SEGÊSNÂ
SEÎLEN acc sg f seilin 115: Sinn (Empfindung), Fleiß / feeling, diligence (assiduity)
SEÎLENS > Seîlen acc pl seilins 41
SEÎLEWÎNGIS aj m (ni)seilewingis 67: feinfühlig, fleißig / sensitive, diligent
seilin > SEÎLEN
SEÎLISKÂ Seilisku 79: Andacht, Frömmigkeit / devoutness, piety
SÊIMÎNAN > SÊIMÎNS acc seimînan 27
seimînan 37 seimînan 39 seimînan 69 seimînan 73 Seimînan 77 Seimînan 83 seimijnan 59 Seiminan 47 seiminan 53
SÊIMÎNS Seimîns 834: Gesinde / family together with servants
SEÎSEÎ > Bûtun op seisei 719
SEÎTÊ > Bûtun ip 2 pl sseîti 898
Seîti 9123 seiti 914 seiti 9323 seiti 958 seiti 972 seiti 10526
SEMBÂ Samblandia DK VM: Samland / Samland
SÊMEN n Semen E 256: Samen / seed
SÊMENÂ Semeno E 752: Brachvogel / plover
sem > zem
SEN > Swâise acc sien 491
sien 494 sien 4919 sien 519 sien 5110 sien 5112 sien 55 sien 5711 sien 5722 sien 659 sien 6517 sien 69 sien 7711 sien 7723 sien 8720 sien 8724 sien 8921 sien 8924 sien 1037 sien 10319 sien 113 sien 12315 sien 12317
SÊN prp sên 61: mit / with
sen 29 sen 33 sen 3511 sen 3513 sen 412 sen 418 sen 4316 sen 4317 sen 4318 sen 4513 sen 4523 sen 478 sen 4711 sen 53 sen 57 sen 59 sen 61 sen 6316 sen 6324 sen 67 sen 694 sen 6913 sen 6920 sen 6922 sen 6926 sen 73 sen 793 sen 7919 sen 7922 sen 812 sen 8119 sen 835 sen 8311 sen 8319 sen 877 sen 8722 sen 899 sen 8913 sen 8914 sen 93 sen 959 sen 9511 sen 9514 sen 97 sen 101 sen 1052 sen 1053 Sen 10511 sen 109 sen 11519 Sen 11522 sen 117 sen 11915 sen 11930 sen 121 sen 12318 sen 12319 sen 129 sen 133 sen(kawîdsmu) 11918 sên(ku) 113 Sên(ku) 125 sen(packai) 1217 sen(stesmu) 5522 sen(stesmu) 12120
SÊNDÂWUNS pc pt ac sendâuns 109: zusammengefügt / (one who has) connected, (one who has) joined together
SÊNDÊTANS pc pt pa acc pl senditans 8319: gefaltete / folded
SÊNDÊTIMAÎ dat sg f senditmai 835: gefalteter / folded
SÊNDRÂUGI av sendraugiwêldnikai 93: zusammen, gemeinsam / together, jointly
SÊNDRÂUGIWÊLDNÎKÂI nom pl m sendraugiwêldnikai 93: Miterben / coheirs
SÊNGÎDAÛT if sengidaut 121: erlangen / get smth. awaited, obtain smth. awaited, gain smth. awaited
SÊNGÎDIJ ps 3 sengijdi 119: erlangt / gets smth. awaited, obtains smth. awaited, gains smth. awaited
SÊN PAKAÎ av senpackai 121: ruhig, sicher / peacefully, securely
SÊNRÎNKÂ ps 3 senrînka 45: sammelt, versammelt / collects, gathers
SÊNRISTS pc pt pa senrists 59: verbunden / bound (connected)
SÊNSKRÊMPÛSNAN acc senskrempûsnan 10312: Runzeln (das Runzeln) / puckering (creasing)
SÊN SWAJÂIS sen wissan swaieis 11915: mit den Seinen / with one's people
SEPTMÂ > Septmas nom sg f Septmai 57
SEPTMAS nom sg m Septmas 33: siebenter / seventh
Septmas II 5 Sepmas I 5
SÊR n Seyr E 124: Herz / heart
SÊRÂ > Sêr dat sg siru 115
SÊRAN acc sg sijran 65: Herzen / heart
sîran 9514
SÊRANS > Sêran acc pl sirans 77
SÊRAS > Sêr gen sg siras 9510
SÊRISKÂI av sîrisku 55: herzlich / hearty, cordially
SÊRRÊPIMAÎ ps 1 pl serrîpimai 113: erfahren / trace (learn), come to know (detect), detect
SÊSÊ Seese E 729: Amsel / blackbird
SESTRÂ Swestro E 174: Schwester / sister
Seweynis E > SUWEÎNS
Seydis E > ZEIDIS
Seyr E > SÊR
SI pcl r (grîki)si 55: pcl r / pcl r
(dâtun)si 65 (embaddusi)si 113 (embaddusi)si 115
Sîdans > SÊDUNS
Sidis > SÎNDS
Sîdons > SÊDUNS
Siduko E > ZIDUKÂ
sien > SEN
siggît > SEGÊT
sign > ZIGN
sijran > SÊRAN
SILÂ Sylo E 589: Heide / waste land
SILIKÊ Sylecke E 575: Hering / herring
SÎLKAS nom sg m Silkasdru^b' E 484: Seide / silk
SÎLKASDRÎMBÎS Silkasdru^b' E 484: Seidenschleier / silk cover, silk pall
SIN > Si sin 101
(Audâ)sin 51 (maitâtun)sin 87 (mukinsu)sin 97 (kitawidintun)sin 99 (enimmimai)sin 111 (waidinna)sin 113 (audassei)sin I 9 (audasey)sin II 9
SÎNDÂNTS pc ps ac Sindats I 9: setzender sich / sitting down
Syndens II 9
SÎNDS Sidis E 613: Hartriegel / dogwood
SÎNIKÂ Sineco E 738: Meise / titmouse
Singslo E > ZINKSLÂ
Singuris E > ZINGURIS
SIRABLAS nom sg m Siraplis E 524: Silber / silver
SIRABLAN > Sirablas acc Sirablan 43
sîran > SÊRAN
sirans > SÊRANS
Siraplis E > SIRABLAS
siras > SÊRAS
Sirgis E > ZIRGIS
sîrisku > SÊRISKÂI
SIRMUS, gen SIRMAS Sirmes E 554: Lauge / lye
sirsdau > SIRZDAU
SIRSÎLS, gen SIRSILAS Sirsilis E 790: Hornisse / hornet
siru > SÊRÂ
SIRWIS f Sirwis E 653: Reh / roe-deer
SIRZDAU prp sirsdau 49: zwischen, unter (inmitten), inmitten / among, between
sirsdau 77
SIS > Šis Sis II 13
Sixdo E > ZIGZDÂ
Sixdre E > ZIGZDRÊ
SÎWAN aj n (av) Sywan E 461: grau / grey
SKÂBERWÎS Stoberwis E 594: Hainbuche / hornbeam
SKÂDAN > Škâdan skûdan 692
skûdan 79
SKAÎDÎ nom sg f Staydy E 311: Gabeldeichsel / shaft (of a cart)
SKAÎTAN n Staytan E 421: Schild / shield
SKALENÎKS Scalenix E 702: Jagdhund / hound, beagle
SKALÊSNAN acc skallîsnan 10710: Verpflichtung / obligation
skallîsnan 10720
SKÂLS, gen SKALAS Scalus E 99: Kinn / chin
SKÂLWÂ Stolwo E 641: Span / chip
SKANULUNKS Stanulonx E 623: Kellerhals / mezereon
SKANUS Stanulonx E 623 VM: Welf / pup, little dog
SKAPS Stabs E 680: Hammel (kastriert) / wether
SKÂRDÂ Stordo E 71: Haut (behaarte) / skin (with hairs)
SKÂRSTIS Starstis E 528: Zinn / tin
SKEBELÎS Scebelis E 69: Haar / hair
SKELÂNTJÂI > Skelânts nom pl skellântei 37
skellântai 87
SKELÂNTS pc ps ac skellânts 65: schuldig / owing (indebted), indebted
skellânts 91 skellants 67
SKENÊTWEÎ Stanulonx E 623 VM: kläffen / yelp
SKÎRPTUS Skerptus E 626: Rüster, Ulme / elm
Skewre E > SKJÂURÊ
Scibinis E > STIBÎNS
SKÎNKÎS Scinkis E 388: Schenkbier / watery beer
SKÎSTAN av skijstan 49: rein / purely
SKÎSTAN aj acc skijstan 127: keusche, reine / pure
SKÎSTINUNS pc pt ac Skijstinnons 103: gereinigt / (one who has) cleaned, (one who has) purified
SKÎSTÎNTS > Skîstinuns pc pt pa (ni)skijstints 115
SKÎSTÂI av skîstai 33: keusch, rein / purely
SKÎSTISKAN acc skîstieskan 63: Keuschheit, Reinigkeit / purity
SKJÂURÊ Skewre E 685: Sau, Schwein / swine, sow
Skaura Gr
SKLÂIT prp > Šlâit Sclait I 11
SKLÂITÎNSNAN acc sklaitinsnan 101: Trennen, Scheiden, Kapitel / chapter, section
SKLÂITÎNT if sklaitint 109: trennen, scheiden / separate, part (separate), disjoin
SKRÂISLÊS nom pl f Stroysles E 582: Flunder / flounders, plaices
SKREÎLÎS Skrelle DIA, skrielis JB: Flügel / wing
SKREÎTWEÎ Skrelle DIA, skrielis JB MK: kreisen, fliegen / fly
SKRÊMPÂ senskrempûsnan 103 VM: Runzel / wrinkle (pucker)
SKRÎZJAN acc Scrijsien 81: Kreuz / cross
Scrîsin 79 skrijsin 103
SKRÎZÎTS pc pt pa Skrîsits 43: gekreuzigt / crucified
Scrijsits 127 scrisits I 7 skresitzt II 7
SKRITAÎLÊ Scritayle E 296: Felge (Radkranz), Radkranz / rim
SKRUNDÂS nom pl f Scrundos E 558: Schere / scissors
Scrundus E 469
SKRÛTELÊ nom sg m Scrutele E 473: Schneider / tailor
skûdan > SKÂDAN
SKÛNÊ skuna Gr: Scheune / mow (barn)
SKÛRDÎS Sturdis E 324: Mühlsteinmeißel / tool to dent millstones
SKUTÎS Stuckis E 595: Ahorn / maple
slâit > ŠLÂIT prp
Slait > ŠLÂIT cj
Slango E > Sbango E
SLAÎKS Slayx E 785: Regenwurm / earthworm
SLAJÂ Slayo E 307: Schlitten / sledge, sleigh
SLAJAN n Slayan E 309: Kufe (Schlittenkufe), Schlittenkufe / runner (of a sleigh)
SLÂNKÊ Slanke E 754: Waldschnepfe / woodcock
SLÂUNÊ Slaune E 300: Deichselarme / arms of the cart's pole
SLÂUNIS f Slaunis E 139: Schenkel, Oberschenkel, Hüfte / hip (thigh)
Slayan E > SLAJAN
Slayo E > SLAJÂ
Slayx E > SLAÎKS
SLÎDENÎKS Slidenikis E 701: Spürhund/ pointer (dog)
SLÎWÂITÂS nom pl f Sliwaytos E 619: Pflaumen / plums
Sloyo E > LAJÂ
SLÛZÎMS, gen SLÛZIMAS Slusim DK: Kriegsdienstgebühr / tax for military service
SMÂRDÊ Smorde E 612: Faulbaum / bird-cherry
SMÂRDS Smorde E 612 VM: Geruch, Gestank / smell (odour), odour, scent, stench, stink (stench)
SMARSAS nom sg m mynsis E 380 VM: Schmer / grease (for oiling)
SMÊRLÎNGIS f Smerlingis E 568: Schmerle / loach
SMÎRDÊTWEÎ Smorde E 612 MK: stinken, riechen nach, duften / smell (of)
SMIT ij Smicuto E 740 VM: husch / ij (for whisking out, in)
SMITUKÂ Smicuto E 740: Schwalbe / swallow
Smorde E > SMÂRDÊ
Smonenawi^s E > ZMÂNENAWINS
Smoy E > ZMÔ
smu > zmu
SNÂIGS Snaygis E 55: Schnee / snow
sneko Gr
SNÂKSTIS f Snoxtis E 88: Rotz (Nasenschleim) / snot (of nase)
SNÂKSTWEÎ Snoxtis E 88 VM: schnauben, schneuzen / snort, hiss, blow one's nose
sˆnndintwti > SÛNDÎTWEÎ
Soakis E > SÂKÎS
Soalis E > ZÂLIS
Soanxti E > SPÂNKSTÎ
Solthe E > SÂLTÊ
Sompisinis E > SÂMPISINÎS
somonentwey > ZMÂNÎNTWEÎ
Somukis E > ZÂMUKIS
Songos Gr > SUNIS
Sosto E > SÂSTÂ
sou > sû
SPÂINÂ Spoayno E 387: Schaum / foam
SPAKTAN > Spaktas acc spagtan 103
spagtun 11919
SPAKTÂS gen sg f spagtas 1194: Bades / bathing, bath (bathing)
SPÂNKSTÎ nom sg f Soanxti E 35: Funken / spark
SPANSTAN Spanstan E 322: Mühlenspindel / spindle
SPANSTAN Spanstan E 322: Spindel / spindle
SPARJUS Sparyus E 798: Weide (Anger), Anger (Weide) / pasture
SPÂRS, gen SPARAS Sparis E 201: Dachsparren / rafter (truss)
SPARTIN acc sg f spartin 45: Kraft / force, strength
SPARTINÂ > Spartînt ps 3 spartina 71
schpartina 51 spartinno 129
SPARTÎNT if spartint 117: stärken / strengthen
SPARTISKÂ spartisku 85: Stärke / strength
SPARTS aj sparts 87: stark / strong
SPARTS av sparts 107: sehr / very
Sparyus > SPARJUS
SPÊGSNÂ Spigsnâ 632: Baden (Bad) / bathing
SPÊGSNAN > Spêgsnâ acc Spîgsnan 634
SPÊGTWEÎ Spigsnâ 632 VM: besprengen, benetzen / sprinkle
SPÊKTÊ Specte E 555: Bad / bathing, bath (bathing)
SPELAÛKSTIS f Spelanxtis E 642: Splitter / shiver (splinter), splinter
SPELAÛTWEÎ Spelanxtis E 642 VM: spalten (wiederholt), hacken / chop (split), split (into pieces or many times) tr
SPENÎS Spenis E 119: Papille, Brustwarze, Zitze / nipple (teat), teat
SPENSTWEÎ Spanstan E 322 VM: spinnen / spin tr
Sperglawanag E > SPURGLAWANAGS
SPERTLAN n Spertlan E 150: Zehballen / ball of the toe
SPERTWEÎ Spertlan E 150 VM: stemmen sich, Fußtritt versetzen / set (with feet against a prop), kick
Spigsnâ > SPÊGSNÂ
Spîgsnan > SPÊGSNAN
SPJAÛTWEÎ spjauti, spïaut, pluã, vamiti, wimbmis Gr, vemti MK: erbrechen (sich) / vomit
Spoayno E > SPÂINÂ
SPURGLAS nom sg m Spurglis E 739: Spatz, Sperling / sparrow
SPURGLAWANAGS Sperglawanag E 714: Sperber / sparrow-hawk
STA > Stas n subst sta 278
sta 2715 sta 2910 sta 2920 sta 319 sta 3118 sta 336 sta 3317 sta 358 sta 3520 sta 3720 sta 411 sta 4117 sta 438 sta 4325 sta 458 Sta 4524 sta 477 sta 4716 sta 494 sta 497 sta 4915 sta 4919 sta 517 sta 5112 sta 5120 sta 533 sta 551 sta 5515 sta 574 sta 5714 sta 5720 sta 5722 sta 631 Sta 6310 Sta 6314 sta 6321 Sta 659 Sta 696 Sta 735 Sta 7315 sta 7319 sta 755 Sta 7516 sta 8914 sta 9118 Sta 9124 sta 9324 Sta 951 Sta 1019 sta 10118 sta 10519 sta 1074 Sta I 9 sta I 13 sta I 13 stae II 13 stae II 13 sta Gr
STÂ > Stas nom sg f stâ 657
sta 6118 sta 9713 sta 10322 Sta 1113 Stai 4714 Stai 4913 Stai 514 Stai 5121 Stai 5319 Stai 5513 stai 5519 Stai 571 stai 596 Stai 597 stai 598 stai 611 Stai 613 Stai 658 Stai 8516 stai 891 stai 8920 stai 8924 stai 8925 stai 9111 stai 9711 Stai 9916 stai 10313 stai 10324
STABNÎ nom sg f Stabni E 221: Ofen / stove, oven
STABS Stabis E 32: Stein / stone
Stabs E > SKAPS
Stabynotilte ON > TILTAN
Stacle E > STAKLÊ
STADAN kadan I 13 MK: dann / then
STAGS Pastagis E 443 VM: Schwanz (Schweif), Schweif / tail
STÂGS Stogis E 204: Dach / roof
STÂI > Stas nom pl m stâi 917
stai 1716 Stai 271 stai 4712 stai 496 stai 616 stai 617 stai 6512 stai 671 stai 6723 stai 7321 stai 772 stai 777 Stai 834 Stai 8318 stai 8713 stai 8720 stai 9120 stai 9319 stai 9512 stai 998 stai 9920 stai 1013 stai 10123 stai 10314 stai 11122 stai 11314 stai 11515 Staey I 5 Staey II 5
STÂI > Stas nom pl f Stai 9312
Stai 10320 stai 10325
STAKAMESERÎS Stakamecczer' E 428: Dolch / dagger
STAKLAN n Panustaclan E VM: Stahl / steel
STAKLÊ Stacle E 197: Stütze (beim Haus) / support (abutment)
STALDAS nom sg m Staldis E 226: Stall / stable (shed), cattle-shed
Stalis > STÂLS
STALAN > Stâls acc stallan 83
STALÊI > Stalêt ps 3 stallê 772
(emprîki) stallê 8922 stallâ 63 Stalle 73 (emprîki) stalle 8923 stalle 99
STALÊIMAÎ > Stalêt ps 1 pl stallêmai 35
STALÊITÊ > Stalêt ps 2 pl stallêti 125
stalli > STALIJ
STALÊSNAN acc stallîsnan 117: Stehen / standing
STALÊT if stallit 83: stehen / stand
STALÊWUNS > Stalêt pc pt ac stalliuns 97
STALIJ ps 3 stalli 105: steht / stands
STÂLS, gen STALAS Stalis E 219: Tisch / table
Stamite E > STARNÎTÊ
STAN > Stas n Stan II 9
stan 416 stan 4112 stan 4116 stan 4319 stan 4512 stan 4711 stan 4911 stan 556 stan 5518 stan 6513 stan 615 stan 6116 stan 638 stan 6927 stan 717 stan 7116 stan 771 stan 797 stan 7910 stan 817 stan 8110 stan 832 stan 8312 stan 8510 stan 8710 stan 8720 stan 8721 stan 8912 stan 8913 stan 8913 stan 8925 stan 9116 stan 939 stan 9517 stan 9721 stan 9911 stan 9912 stan 1012 stan 1038 stan 10310 stan 1094 stan 1098 stan 11117 stan 11118 stan 1131 stan 12110 stan 12122 stan 1293 stan 1336 skan 1093 stan(subban) 3514 stan(subban) 557 stan(subban) 9521 stan(subban) 997 stan(subban) 9914 (No)stan(subban) 1251
STAN > Stas acc sg stan 1715
stan 279 stan 2713 stan 2716 stan 298 stan 2911 stan 2912 stan 311 stan 3110 stan 3119 stan 337 stan 3318 stan 353 stan 359 stan 371 stan 397 stan 3917 stan 4119 stan 4124 stan 4312 stan 4316 Stan 452 stan 453 Stan 454 stan 4511 stan 4515 stan 5114 stan 5523 stan 614 stan 634 stan 6324 stan 651 stan 653 stan 6510 stan 6713 stan 6716 stan 713 stan 714 stan 751 stan 752 stan 757 stan 758 stan 7714 stan 798 stan 818 stan 836 stan 878 stan 8711 stan 8723 stan 8727 stan 892 stan 8921stan 8927 stan 9320 stan 973 stan 976 stan 996 stan 1011 stan 1011 stan 10117 stan 1014 stan 10112 stan 10114 stan 10116 stan 1031 stan 1033 stan 1038 stan 1039 stan 10310 stan 10319 stan 10319 stan 10320 stan 10327 stan 1056 stan 10511 stan 10513 stan 10513 stan 10522 stan 10527stan 1099 stan 11114 stan 11115 stan 11120 stan 1135 stan 1136 stan 11324 stan 1151 stan 11525 stan 1175 stan 11718 stan 11720 stan 11722 stan 1191 stan 1192 stan 1194 stan 11910 stan 11912 stan 11913 stan 11915 stan 11918 stan 11921 stan 11923 stan 11929 stan 1211 stan 1216stan 12114 stan 12310 stan 12311 stan 12312 stan 12315 stan 12710 stan 12719 stan 12910 stan 12915 stan 12916 stan 1316 stan 1317 stan 13111 stan 13118 stan 1337 stan I 714 stan I 715 stan I 118 (an)stan I 134 stan I 135 stan I 1313 stan I 1313 stan II 59 Stan II 78 stan II 715 stan II 11 (an)stan II 134 (po)stan II 1313 sten 4910 sten 11723 sten 11929 sten(kijsman) 1251 sten II 56 sten II 135 sten II 1313 ston 11710 stan(subban) 294 stan(subban) 2914 stan(subban) 3912 stan(subban) 592 stan(subban) 7310 stan(subban) 1173
STÂNDAS nom sg m Standis E 394: Kubel (kegelförmig) / tub (cone-shaped vat)
STÂNÎNTI pc ps ac n (av) stâninti 81: stehend / standing
STÂNÎNTJÂI av stânintei 79: stehend / standing
STANKÎSMAN av Stankîsman 1011: inzwischen / meanwhile, that time, at that time
Stankîsman 1031 Stankîsman 1056 Stankîsman 1151 stenkijsman 1251 Stankisman 10026 Stankisman 10227
STANS > Stas acc pl stans 1713
Stans 1714 stans 27 stans 31 stans 3713 stans 3714 stans 43 stans 652 Stans 655 stans 659 stans 6518 stans 6521 stans 69 stans 733 stans 736 stans 79 stans 8712 Stans 8725 stans 91 stans 931 stans 9320 stans 1071 stans 10711 stans 109 stans 111 stans 1132 stans 11312 stans 11511 stans 11512 stans 123 stans 127 stans I 9 staens II 9 stans(subbans) 376 stans(subbans) 8519
Stanulonx E > SKANULUNKS
STÂRKS Starkis E 564: Zander / zander, pike-perch
STARNÎTÊ Stamite E 760: Möwe / tern (mew)
Starstis E > SKÂRSTIS
STAS pn nom sg m Stas 1712: der / that
stas 1719 stas 1720 Stas 275 Stas 2712 Stas 297 Stas 2916 Stas 317 Stas 3116 Stas 334 Stas 3314 Stas 355 Stas 3516 stas 3712 Stas 3910 Stas 3916 Stas 4118 Stas 451 stas 4511 Stas 471 stas 495 stas 499 stas 4910 stas 4918 stas 4920 stas 5110 stas 552 stas 5519 stas 576 Stas 591 stas 598 stas 6111 stas 6112 stas 6116 stas 6119 stas 6314 Stas 6921 stas 717 Stas 738 stas 7313 stas 7315 stas 7510 stas 775 stas 7713 stas 7717 stas 7718 stas 7920 stas 8119 Stas 857 Stas 8719 stas 8922 stas 919 stas 9110 stas 951 stas 9517 stas 992 stas 9912 stas 9921 stas 1015 stas 10110 stas 10118 stas 10316 stas 10319 stas 10321 stas 10510 stas 1076 stas 10712 stas 1094 Stas 1111 Stas 1115 stas 1134 stas 1136 stas 11310 stas 1192 Stas 1231 stas 12316 Stas 12914 stas 12919 stas 1317 Stas 13312 Stas 13314 Stas 13317 Stas I 7 stas I 1115 stas I 1116 stes 8722 stes 1179 stes II 1116 stes II 1117
STAWÎDAN > Stawîds n Stawîdan 755
Stawîdan 7513 staweidan I 13 steweydan I 15 Steweyden II 13 Stewidan II 15
STAWÎDAN > Stawîds acc sg stawîdan 7524
stawîdan 779 stawîdan 9513 stawîdan 10912 stawijdan 554 stawijdan 6114 stawijdan 1079 stawidan 917
STAWÎDANS > Stawîds acc pl stawîdans 394
stawîdans 396 stawîdans 7520
STAWÎDÂS > Stawîds nom pl f stawîdas 5715
STAWÎDS pn nom sg m stawîds 7514: solch / such
stawijds 5910 stawijds 6312
STAWÎDSMÂ > Stawîds dat sg stawîdsmu 478
stawîdsmu 6920 stawijdsmu 6922 stawidsmu 6118
stay > stai
Staydy E > SKAÎDÎ
Staytan > SKAÎTAN
STÊ cj ste 898: desto / the av cp
STÊGÊ Steege E 235: Scheune / shed (mow)
STEGTWEÎ Steege E 235 VM: decken, bedecken / cover, roof
STÊIMANS > Stas dat pl stêimans 315
stêimans 3715 stêimans 3716 stêimans 5510 steimans 672 steimans 758 stêimans 839 stêimans 854 stêimans 858 Steimans 8523 stêimans 899 Steimans 911 steimans 932 Steimans 934 Stêimans 9317 Steimans 9322 Steimans 955 steimans 9511 steimans 9515 Steimans 9519 steimans 972 steimans 974 steimans 975 Steimans 979 steimans 9914 steimans 9921 stêimans 1134 steimans 1158 stêimans 1159 steîmans 7716 Steîmans 9311
stêisai > STÊISAN
STÊISAN > Stas gen pl stêisan 11925
steisan 555 Steison 5318 stêison 7512 stêison 7517 steison 7519 steison 7521 steison 773 stêison 898 steison 9524 steison 1013 steison 10313 steison 1133 stêison 11523 steison 1215 steisons 7716 stêisai 778 steisei 3714
STÊISAN > Stas acc degen stêisan 1178
STÊISE > Stas gen sg m steise 435
steise 4316 steise 455 steise 5915 steise 5916 steise 5916 steise 613 steise 632 stêise 635 steise 7119 steise 7120 steise 7120 steise 7313 stêisi 5116 steisei 912 steisei 915 steisei 1239 steiseisei 856 stêison 1124 stêison 1179 stêison 12118
STÊISE > Stas gen sg n stêisei 639
steises 631
STÊISEÎ > Stas dat sg f stêisei 1333
steisei 8917 steisiei 1193 steise 9121 Steismo 971 Steismu 9715
stêisei > STÊISES
steisei > STÊISAN
STÊISES > Stas gen sg f steises 11523
steise 996 steise 1012 stêisei 3513 Steisei 739 steisei 938 steisei 10322 steisei 10910 steison 736 steison 10323 stêison 10723 stêison 1216
steises > STÊISE
STÊISMÂ > Stas dat sg m stêismu 4115
steismu 5716 steismu 1172 steismu 1175 stêismu 12510 steîsmu 1173 stêsmu 10321
STÊISMÂ > Stas dat sg n stêismu 1157
steismu 936 stêismu 12119
Steismu > STÊISEÎ
stêison > STÊISAN
stêison > STÊISE
stêison > STÊISES
STÊNUNS pc pt ac Stenuns I 7: gelitten / (one who has) suffered
Stînons 41 Stînons 127 Styienuns II 7
STÊNSENJAN acc Stinsennien 43: Leiden / suffering
STESE > Stas gen sg m stesse 634
stesse(paggan) 6915 stesse 9124 stesse 10120 Stesse 10121 stesse 10724 stesse 1091 stesse 1091 stesse 1098 stesse 12714 Stesse 12911 stesse 12911 stesse 12911 stessei 1256
STESE > Stas gen sg n stesse 938
Stesse 392 Stesse(paggan) 397 Stesse(paggan) 916 Stesse(paggan) 9716 Stesse(paggan) 1075 (stesse)paggan 1153 stesse 11510 (Stesse)paggan 11516 stetse 731 stessei 5117 stessei 638 stessei 653 stessei 915
STESEÎ > Stas dat sg f stessei 855
stessiei 11730 stessie 1212 stesmu 1720 stesmu 639 stesmu 6923 stesmu 937 stesmu 1057 stesmu 1118 stesmn 774
stessei > STESES
STESES > Stas gen sg f stesses 11116
stesses 1177 stessies 1239 stessias 1256 stessei 592
STESMÂ > Stas dat sg m stesmu 1715
stesmu 2710 stesmu 3114 stesmu 353 stesmu 3514 stesmu 398 stesmu 4321 stesmu 497 stesmu 6117 stesmu 6121 stesmu 6510 stesmu 6520 stesmu 7316 stesmu 759 stesmu 776 stesmu 813 stesmu 851 stesmu 8722 stesmu 8723 stesmu 891 stesmu 897 stesmu 911 stesmu 931 stesmu 932 stesmu 934 stesmu 9322 stesmu 9511 stesmu 9515 stesmu 9519 stesmu 9524 stesmu 972 stesmu 974 stesmu 975 stesmu 9716 stesmu 10110 stesmu 1158 stesmu 11524 stesmu 11729 stesmu 1191 stesmu 1213 stesmu 1214 stesma 793 stessemu 715
STESMÂ > Stas dat sg n stesmu 1719
stesmu 5522 stesmu 6512 Stesmu 757 stesmu 853 stesmu 973 stesmu 1058 stesmu 1059 stesmu 10910 stesmu 11712 stesmu 11921 stesmu 12120 (is)stesmu II 1316 Staesmu II 1312 Stasma I 1312 stasma I 1317
stesmu > STESEÎ
stess > STES
STIBÎNS, gen STIBINAS Stibinis E 310: Bindebalken des Schlittens / girder binding the sledge
STIKLÂ Sticlo E 401: Glas / glass
Stin > STÊN
Stoberwis E > SKÂBERWÎS
Stogis E > STÂGS
Stolwo E > SKÂLWÂ
Stordo E > SKÂRDÂ
STÔ > Stas "instr." sg n stu 105
STRÂMBÂ Strambo E 274: Stoppel / stubble (in field)
STRANÂI nom pl Straunay E 136: Lenden / loins
STREÎPSTAN acc sg streipstan 3716: Generation, Glied / generation, limb (of the body)
STREÎPSTANS > Streîpstan acc pl streipstans 3719
streipstoos 41
STRIGENÂ Strigeno E 73: Mark (Knochenmark), Knochenmark / marrow (bone-marrow)
STRIGLÎ nom sg f strigli 105: Distel / thistle
STRIGTWEÎ strigli 105 VM: steckenbleiben / stick fast (in smth) i
STRUJÂ Stroio E 103: Halsader / neck artery
Stroysles E > SKRÂISLÊS
stu > STÔ
STUBÂ Stubo E 220: Zimmer / room
STUBENÎKS Stubonikis E 550: Bader / barber-surgeon
Stuckis E > SKUTÎS
STÛNDIKÂ stûndicks 57: Stündlein / moment, while (short period of time)
Sturdis E > SKURDIS
stûrintickrôms > STÛRNITIKRÔMS
STÛRNAS aj nom sg m Stûrintickrôms 37 VM: hart / stiff, rigid
STÛRNAWÎNGISKÂI av stûrnawingisku 115: ernst / seriously, earnestly
STÛRNAWISKAN acc stûrnawiskan 117: Ernst / seriousness, earnestness
STÛRNAWS aj stûrnawiskan 117 VM: ernst, hart / earnst (zealous), rigid
STÛRNITIKRÔMS aj Stûrintickrôms 37: hart gerecht / rigorous
STWEN av stwen 51: dort / there
stwen 59 stwen 67 stwen 754 stwen 759 stwen I 138 stwen I 1316 stwen II 138 stwen II 1316
stwendau > ISTWENDAU
STWI av stwi 51: da, hier / here
stwi 53 stwi 61 Stwi 67 stwi 75 stwi 77 Stwi 79 Stwi 81 stwi 83 stwi 87 stwi 891 stwi 8912 stwi 8918 Stwi 10111 Stwi 10117 stwi 10119 stwi 1074 stwi 10721 Stwi 111 stwi 117 stwi 119
Suaixtix > SWÂIKSTIKS
SUBÂ > Subs nom sg f subbai 4916
SUBAN > Subs n subban 1171
(stan)subban 3514 (stan)subban 557 (stan)subban 9521 (stan)subban 997 (stan)subban 9914 (stan)subban 1173 (Nostan)subban 1251
SUBAN > Subs acc sg subban 47
subban 593 subban 6511 subban 9716 subban 10315 subban 10316 subban 10318 subban 11913 subban 11927 (stan)subban 294 (stan)subban 2914 (stan)subban 3912 (stan)subban 592 (stan)subban 7310
SUBANS > Subs acc pl m (stans)subbans 376
(stans)subbans 8519
SUBS pn nom sg m subs 1720: selbst / self, myself, yourself, himself, herself, itself, ourselves, yourselves, themselves
sups 491 sups 57 sups 7318 sups 103 sups 121
subsai > SUBSE
supsas > SUBSE
SUBSE > Subs gen sg m supsei 87
subsai 43 supsas 63
SUBSEÎ > Subs dat sg f supsai 45
SUBSMÂ > Subs dat sg m subbsmu 9510
supsmu 105
suckans > ZUKANS
Suckis E > ZUKS
SÛIT av zuit 69: genug / enough
SÛJÊ Suge E 47: Regen / rain
Soye Gr
SULÂ Sulo E 693: geronnene Milch / curdled milk
SÛLS, gen SULAS Sulis E 196: Pfosten (Ständer), Ständer (Pfosten) / post (pole of a hut), pole (post)
Sunaybis E > SÛNAWÎS
SÛNAN > Sûnus acc Soûnan 7912
Soûnan 11324 Sounan 127 Soûnan 129 Soûnan 131 Saûnan 123 Saunan 81
SÛNAS > Sûnus gen Soûnas 71
Soûnas 1091 Soûnas 1099 Soûnas 129 Saûnas 59
Soûnon > SÛNUN
SÛNÂUS > Sûnus gen sounons II 11
SÛNAWÎS Sunaybis E 175: Neffe / nephew
SÛNDAN > Sûndas acc sûndan 55
sûndin 89
SÛNDAS gen sg sûndis 91: Strafe / penalty
SÛNDÎTWEÎ sˆnndintwti 39: strafen, bestrafen / inflict a penalty, punish
SUNIS Sunis E 703: Hund / dog
Songos Gr
Sunos > SÛNUS
Soûns > SÛNUS
SÛNUN > Sûnus acc Sunun I 7
Soûnon 41 Soûnon 115 Sounon II 7
SÛNUS nom Soûns 67: Sohn / son
Soûns 81 Soûns 11310 Soûus 795 Sones Gr
SÛNUS > Sûnus gen Sunos I 11
SUPÎS Suppis E 327: Damm (Wall), Wall (Damm) / embankment (fill), rampart
sups > SUBS
SUPTWEÎ Passupres E 225 VM: schaukeln sich / rock i, swing i
SUPTWEÎ Suppis E 327 VM: schütten (streuen), streuen / strew (scatter), scatter
Supûni > ZUPÛNÎ
surgaut > ZÛRGAUT
surgi > ZURGI
SÛRÎS Suris E 688: Käse / cheese
Sur Gr
Surturs E > ZÛRTÛRS
SÛRISTJÂ Sutristio E 692: Molke / whey
SUWEÎNS Seweynis E 229: Schweinestall / piggery, sty (piggery)
swaia > SWAJÂ
SWÂIKSTAN n swâigstan 35: Licht / light
SWÂIKSTÊTWEÎ erschwâistiuns 45 VM: leuchten / shine
SWÂIKSTIKS Suaixtix DK VM: Swaixtix / Swaixtix
SWÂIMANS > Swâis dat pl swâimans 8713
swaimans 753 swaimans 10325 swaimans I 136 swaimans I 1314 swaymans II 136 swaymans II 1314
SWÂIS, gen SWÂISE, pn po r nom sg m swais 5120: eigen / own's own
Sweikis E > ZWÊIKÎS
SWÂISE > Swâis gen sg m swaise 10113
swaise 10910 swaise 10323 swaisei 8718 swaisei 893 swaisei 9312
SWAJÂ > Swâis nom sg f swaia 852
SWAJAÎ > Swâis dat sg f swaiai 1152
SWAJAN > Swâis acc sg swaian 2913
swaian 333 swaian 3312 swaian 373 swaian 4121 swaian 4713 swaian 4921 swaian 511 swaian 5115 swaian 6918 swaian 7720 Swaian 831 swaian 839 swaian 854 swaian 858 swaian 937 swaian 978 swaian 9711 swaian 9720 swaian 9914 swaian 10122 swaian 10317 swaian 10919 swaian 1157 swaian 12917 swaian 12919 swaian 13314 swaian 13317 swaîan 1277 swaiau 10316 swaain 10320 swian 10315 swaian I 7 swaien II 7
SWAJANS > Swâis acc pl swaians 4513
swaians 10315 swaians 1175 swaians I 11 swayiens II 11
SWAJÂS > Swâis gen sg f swaias 11521
SWAJÂSEÎ > Swâis dat sg f swaiâsmu 4317
swaiâsmu 10721 swaiasmu 10123
SWAJASMÂ > Swâis dat sg m swaiasmu 4318
swaiasmu 4921 swaiâsmu 273 swaiâsmu 3112 swaiâsmu 3912 swaiâsmu 473 swaiâsmu 5119 swaiâsmu 593 swaiâsmu 7310
SWAJASMÂ > Swâis dat sg n swaiâsmu 876
swaieis > SÊN SWAJÂIS
SWÊIKÎS Sweykis E 432: Pferd (Pflugpferd) / ploughing horse
SWENTAN aj n swente MBS: heiliges / holy, sacred
schwante MBS
SWERJAPS Sweriapis E 431: Hengst (für Turniere) / stallion (for tourneys)
Swestro E > SESTRÂ
SWÊTÂI nom pl switai 55: Welt / world
SWÊTAN n Swetan E 792: Welt / world
swetan I 11 swîtan 59 swîtan 1157 Swîtan 11912 swytan II 11
SWÊTAS > Swêtan gen sg Swîtas 51
switas 11510 switas 11910
SWÊTEWISKAN aj acc Swîtewiskan 89: weltlichen / secular (worldly)
Sweykis E > SWÊIKÎS
Swibe E > ZWILÊ
SWINISTJAN n Swintian E 682: Schwein / swine
SWINTÂ LÎNDÂ Heiligelinde ON MK: Heiligelinde / Swieta Lipka (Heiligelinde)
SWINTÂI > Swints nom pl m Swintai 496
Swintai 7321
SWINTÂI av Swintai 10313: heilig / sacredly
SWINTAN > Swints acc sg swintan 51
Swintan 29 Swintan 41 Swintan 453 Swintan 454 Swintan 4921 swintan 592 Swintan 5916 Swintan 632 Swintan 635 Swintan 71 Swintan 793 Swintan 813 Swintan 99 swintan 101 Swintan 109 Swintan 117 Swintan 119 Swintan 121 Swintan 12312 Swintan 12324 Swintan 1279 Swintan 12719 Swintan 12720 Swintan 12912 Swintan 12916 Swintan 131 Swintan 133 Swinton 4317 swintan I 7 swintan I 96 swintan I 97 swyntan II 7 swyntan II 96 swyntan II 97
SWINTAN > Swints gen pl Swintan 455
Swintan 12721 swintan I 98 swyntan II 98
SWINTANS > Swints acc pl Swintans 85
SWINTAS > Swints gen sg m swyntas II 11
swinte I 11
Swintian E > SWINISTJAN
SWINTIKANS acc pl Swintickens 133: Heiligen / saints
SWINTINÂ > Swintîntweî ps 3 Swintina 4517
(ni)swintina 49 (ni)swintinai 51 Swintina 103
SWINTINUNS > Swintîntweî pc pt ac Swintinons 4514
swintinninuns 119
SWINTÎNT if > Swintîntweî Swintint 29
SWINTÎNTS > Swintîntweî pc pt pa Swintints 47
Swintints I 9 swyntins NT Swyntits II 9
SWINTÎNTWEÎ swintintwey I 5: feiern, heiligen / celebrate, sanctify, hallow
swyntintwey II 5
SWINTISKAN acc Swintiskan 45: Heiligung / sanctity, holiness
SWINTS aj nom sg m swints 7919: heilig / saint, holy, sacred
Swints 39 Swints 4511 Swints 492 Swints 493 Swints 633 Swints 6323 Swints 7322 Swints 796 Swints 816 Swints 8119 Swints 1034 Swints 111
swîrins > ZWÊRINS
swit > SWÊT
Swixtis E > ZWIKSTIS
Sylecke E > SILIKÊ
Sylo E > SILÂ
Syndens II > SÎNDÂNTS
Syrne E > ZIRNÊ
Sywan E > SÎWAN
ŠÂI av schai 115: hier / here
ŠÂI > Šis nom pl m schai 7516
ŠÂKS Schokis E 283: Gras (grün eßbares) / freshly mown grass
ŠAN av schan 6722: hier / here (to here)
schan 6717 schien 512 schien 123
ŠAN > Šis acc sg schan 4917
schan 5110 schan 532 schan 536 schan 552 schan 5517 schan 575 schan 5710 schan 7915 schan 8113 schan 8313 schan 85 schan 1034 schan 10328 Schan 107 schan 117 schian 99 schien 492 schien 1317 schien 133 schen 7913 schen 8116 schan I 5 schan I 5 schian II 11 schin 799 schin 819 sien 11918
ŠANDÊINAN av schindeinan I 11: heute / today
ŠANS > Šis acc pl schans 77
schiens 8315
ŠÊISE > Šis gen sg m schiêise 41
ŠÊISAN > Šis gen pl schiêison 111
schindeinan I > ŠANDÊINAN
ŠINS > Šis acc pl m schins 37
schins 39
ŠIS pn nom sg m Schis 75: dieser / this
schis 1151 schis 11521 schis I 13
ŠISE > Šis gen sg m schisses 1253
ŠISEÎ > Šis dat sg f schissai 1253
ŠISMÂ > Šis dat sg m schismu 113
schisman 125
ŠISMÂ > Šis dat sg n schismu 113
schissai > ŠISEÎ
schisses > ŠISE
ŠKÂDAN acc sg f schkûdan 67: Schaden / harm (damage), damage (harm)
schkudan 6915 schkûdan 31
ŠKELÂNTS > Skelânts schkellânts 41: schuldig / owing (indebted), indebted
ŠKLÂITEWÎNGISKAN aj acc schklâitewingiskan 113: besonderen, sonderlichen / particular, especial, special (especial)
ŠKLÂITS aj schklâits 59: besonder, sonderlich / particular, especial, special (especial)
ŠKLÂITS av schklâits 113: besonders / particularly, especially
Schklâits 87
schkûdan > ŠKÂDAN
ŠLÂIT cj schlâit 2914: sondern / but
Schlâit 294 Schlâit 314 Schlâit 43 schlâit 5118 Schlâit 55 Schlâit 57 Schlâit 59 Schlâit 65 Schlâit 71 schlâit 77 Schlâit 87 Schlait 93 Schlait 10313 Schlâit 117 Slait II 11
ŠLÂIT prp schlâit 519: ohne / without
Schlâit 41 schlâit 53 schlâit 101 schlâit 12322 slâit 113
ŠLÂITISKÂI av schlâitiskai 71: einzeln, abgesondert, gesondert / separately
ŠLÂITISKÂI dat sg f schlaîtiskai 67: Besonderheit / separateness, peculiarity
ŠLÂITISKAN > Šlâitiskâi acc sg schlâitiskan 6910
schlâitiskan 6925
ŠLÂITS cj schlâits 3114: sondern / but
Schlâits 33 Schlâits 352 Schlâits 3514 Schlâits 37 Schlâits 45 Schlâits 6116 schlaits 69 schlâits 95 Schlâits 10318 schlâits 109 Schlâits 121 schlaits 91 schlaîts 12319
ŠLÂITS prp schlâits 6119: ohne, außer, ausgenommen, mit Ausnahme / without, except
schlâits 89
ŠLÛZEN acc sg f schlusien 95: Dienst / service
ŠLÛZENÎKÂ schlûsnikai 89: Dienerin / servant (maid)
ŠLÛZENÎKÂI > Šlûzenîkan nom pl m schlûsinikai 91
ŠLÛZENÎKAN acc schlûsnikan 11719: Diener / servant, employee
ŠLÛZENÎKEN acc sg f schlûsnikin 11718: Dienerin / servant (maid)
ŠLÛZIJ > Šlûzîtweî ps 3 schlûsi(ni) 6722
ŠLÛZIJMAÎ > Šlûzîtweî ps 1 pl schlûsimai 31
ŠLÛZIJTÊ >Šlûzîtweî ps 2 pl schlûsiti 95
ŠLÛZÎLAÎ > Šlûzîtweî cn 1 sg schlusilai 43
ŠLÛZÎLAÎ > Šlûzîtweî cn 3 schlûsilai 121
schlûsimai > ŠLÛZIJMAÎ
ŠLÛZÎNGISKÂI av schlusingisku 35: dienstlich, dienstbereit / serviceably
ŠLÛZÎSNÂS gen schlusisnas 85: Dienens, Dienstes / service (serving)
schlûsiti > ŠLÛZIJTÊ
ŠLÛZÎTWEÎ schlûsitwei 41: dienen / serve
schlûsn > ŠLÛZEN
Schokis E > ŠÂKS
ŠÛMENÂ Schumeno E 507: Faden (Schusterfaden) / wax-end
ŠÛTWAN n Schutuan E 471: Zwirn / yarn (twisted), thread (twisted yarn)
schuto Gr
ŠUWIKS Schuwikis E 496: Schumacher / shoemaker, bootmaker
schwante MBS > SWENTAN

 

http://www.suduva.com/prussian/t.htm


TÂI > Tû encl obl thoi Gr
TAKELÎS Tackelis E 530: Schleifstein / grindstone = myllynkivi
TAKISS Takes E 328: Wehr (Staudamm), Staudamm, Mühlendamm / weir, dam = myllyntammi
TAKÎTWEÎ Tackelis E 530 VM: wetzen (mit dem Schleifstein) / grind (whet), whet (grind) = jauhaa vehnää
TÂLIS av cp tâlis 119: weiter / further = eteenpäin, kauemmaksi
tâls 69 Tâls 71 tals 99
TALÎTWEÎ Patols DK VM: beruhigen, schweigend machen / soothe (quieten) = rauhoittaa, hiljentää, vaientaa
TÂLKÂ ps 3 tlâku 89: drischt / threshes = pui(da) > liettuan talka, sumen talkoot
TÂLKINÎKS Tallokinikis E 408: Mithelfer, freier Bauer / assistant (member of voluntary collective assistance), free peasant = vapaa maaseututyöläinen, avustava perheenjäsen. talonpoika, joka ei hallitse tilaa.
tâls > TÂLIS
TÂLS, gen TALUS Talus E 207: Fußboden / floor, dirt floor = lattia, jalkäkäytävä
tannâ > TENÂ
tanassen I > TENESAN
tankinne > TAÛKINÂ = lupaus
tankis E > TAÛKS = rasava
TÂNS pn nom sg m tâns 436: er / he = hän
Tâns 37 Tâns 39 ... tâns 123 tâns 13111 tâns 13117 tans 133 táns 125
TAPALÊ Tapali 85: Tafel / table (plate) = pöytälevy
Tarbio E > Carbio E
TAPÎS aj Tapiow ON VM: warm / warm = lämpö
TAPJAWÂ Tapiow ON VM: Tapiau / Tapiau = Tapio, metsänjumala, oikeastaan läämiittämisen ja polttopuun, ehkä myös metsäpalon jumala.
TÂREN acc sg f târin 105: Stimme / voice = (puhe)ääni
TARÎTWEÎ târin 105 VM:aussagen,aussprechen/utter = sanoa ilmaista, > tarita, tarina
TARKINÊ Tarkue E 449: Bindriemen / binding strap, strap (binding thong) = sidontaremmi
TATÂRWAS nomsg m Tatarwis E 767:Birkhahn/black grouse: > teeri, lt. tetervinas
TAÛKINÂ ps 1 sg tankinne 10716: verspreche, verheiße / promise = lupaus
TAÛKINUNS > Taukinâ pc pt ac taukinnons 57
taukinnons 10722
TAÛKS tankis E 378: Schmalz / grease (fat) = sulatettu rasva, liettuan taukai, m. pl.
TÂURS Tauris E 649: Auerochs / aurochs = alkuhärkä, visentti
TÂUTÂ Tauto E 793: Land / land (country), country = maa, liettuan tautas = kansa
TÂUTAN > Tâutâ acc tautan 1714
tautan 1721
TAÛWIŠAN > Taûwiðas acc tauwyschen II 5
tawischan 3316 tawischan 3320 tawischan 3511 tawischan 37 Tawischen 31 Tawisen 97 tawischen I 5
TAÛWIŠAS gen sg m tauwyschies II 75: Nächsten / neighbour (fellow creature) = (lähi)naapuri
tauwyschis II 73 Tawischas 339 tawischas 356 Tawischas 3517 tawischis I 73 tawischis I 76
Tâwa > TÂWE = sinun, liett. tavo
TÂWÂI > Tâws nom pl Tawai 93
TÂWAN > Tâws acc sg tâwan 1273
Tâwan 29 Tâwan 3918 Tawan 4311 Tawan 4713 Tâwan 5716 Tawan 95 Tawan 101 Tawan 123 thawan I 5 Thawan I 7 thawan II 5 Thawan II 7
TÂWANS > Tâws acc pl tâwans 37
TÂWAS, gen TÂWAS > Tâws Tawas 4710
TÂWAS > Tâws gen sg Tâwas 59
Tawas 435 Tâwas 653 Tawas 71 Tawas 109 Tawas Tâwas 12714 Tâwas 12911 Thawas I 9 Thawas I 11 thawas II 9 Thawas II 11
TÂWE > Tâws voc Tâwa 471
Tâwa 476 Tawa 4912 Tawa 6519 Tawa 798 Tawa 83 Tawe 818 Tawe 8510 Tawe 121 Thawe I 912 THawe I 913 Thawe II 912 THawe II 913 Towe TN
TÂWISKAN acc Tawiskan 41: väterlichen / fatherly, paternal = isällinen
TÂWS nom sg Taws 498: Vater / father = isä, liett. tėvas, jotvingin tovas
Tâws 4920 Tâws 55 Taws 576 Tâws 67 Taws 77 Taws 795 Taws 7911 Tâws 815 Tâws 8111 Taws 8314 Taws 8512 Tâws 115 Taws 117 Tâws 12914 [(butte)tawas 3912 (Butti)Tâws 27 (Buttas )Taws 7720 (Buttas )Taws 831 Towis E 169 thaus Gr
taykowuns I > TÊIKÂWUNS
Teausis E > TÊNSÎS
TEBEÎ > Tû dat tebbei 719 = sinulle
tebbei 7117 tebbei 7119 tebbei 7911 tebbei 7916 tebbei 81 tebbei 95 tebbei 1059 tebbei 10512 tebbei 129 tebbei 131 tebbe 29 tebbe 85 tebbe 1051 tebbe 107
teckinnimai > TIKINIMAÎ
teckint > TIKÎNT
TEÎKÂI > Teîkât pt 3 teikû 10522
teiku 10523 teiku 10524
TEÎKÂSNAN acc teikûsnan 17: Anordnung / arrangement = järjestely
teikûsnan 99
TEÎKÂSNAN acc Teikûsnâ 39: Schöpfung (Schaffen)/creation = luominen (Raam.)
TEÎKÂSNAN acc teikûsnan 109: Geschöpf / creature = luomus, olento
TEÎKÂT if teickut 105: schaffen / create, make (create) = tehdä, luoda
TEÎKÂWUNS > Teîkât pc pt ac teikûuns 39
teikûuns 107 teikûuns 109 teikûuns 127 taykowuns I 7 Teikûnus 41
TEÎKS ip 2 sg Teîks 67: schaffe / make, create, form = tehdä, luoda, muodostaa
TEÎNÊ Allenstein VM: Bucht (am Fluß) / backwater, creek = puokama, akanvirta
TEÎNÛ av teinû 133: jetzt, nun / now = nyt
teinu 89 teinu 918 teinu 9112 teinu 97
TEÎSÊ teisi 9111: Ehre / honour = kunnia, liett, tiesa = totuus
TEÎSEN > Teîsê acc Teisin 57
Teisin 69 Teisin 91 teisin 93 Teisin 133 teischin 53
TEÎSÊS > Teîsê gen teisis 87
TEÎSÊWÎNGINS acc pl (ni)teisîwingins 69: ehrliche / honourable = kunnioitettava
TEÎSÊWÎNGISKAN acc teisîwingiskan 87: Ehrbarkeit, Ehrlichkeit / honesty, respectability
TEÎSÎNGI av teisîngi 31: ehrlich, treulich, züchtig / honourably, respectfully
teisîngi 33
TEÎSÎNGISKAN aj acc sg (ni)teisîngiskan 87: ehrlich / honourable
TEÎSÎNT if teisint 33: ehren / honour, respect = kunnioittaa
TEÎSISKAN acc Teisiskan 91: Ehrbarkeit, Ehrlichkeit / honesty, respectability
teisîwingiskan > TEÎSÊWÎNGISKAN = rehellisyys, kunniallisuus
TEKTWEÎ Takes E 328 VM: fliessen / flow (stream) = virrata, liett. tekėti, teka = virrata, tekti, tenka = tulla joksikin
TÊMPRÂI av têmprai 69: teuer / dear, dearly, expensively = kallisti, arvokkaasti
TÊMPRAN aj acc têmpran 43: teueren / dear = kallis, arvokas
TEN > Tû gen tien 792 = sinä
tien 7914 tien 812 tien 8114 tien 838 tien 9716 tien 10511 tien 10717 tien 11718 tien 11927 tien 12910 tien 12915 tien 12919 tien 1331
TENÂ > Tâns nom sg f tennâ 1214
tennâ 1258 tenna 10120 tenna 1192 tannâ 12110
TENAN > Tâns acc sg tennan 4712 tennan 11116 tennan 11723 tennen 855 tennen 10111
TENANS > Tâns acc pl tennans 5915
TENÊI > Tâns nom pl m tennei 376
tennêi > TENÊISEÎ
TENÊIMANS > Tâns dat pl tennêimans 8911
tennêimons 1716
TENÊISAN > Tâns gen pl tenneison 1717
tenneison 554 tennêison 839 tenneison 8520
tennêisan > TENÊISE
TENÊISE > Tâns gen sg m tennêison 291
tennêison 312 tennêison 3111 tennêison 3120 tennêison 338 tennêison 3319 tenneison 3510 tennêison 3512 tennêison 3519 tenneison 372 tennêison 393 tennêison 4710
TENÊISEÎ > Tâns dat sg f tennêi 1213
TENÊISMÂ > Tâns dat sg m tennêismu 4319
(en)tennêismu 4320 tennijsmu 3312
TENESAN > Tâns n degen (ka)tanassen I 7: Seines (das seine) / of him (smth.)
(ka)tanaessen II 7 tennêisan 12513
TENESAN > Tâns acc sg m degen tennêisan 12517
TENESE > Tâns gen sg m tennessei 398
TENESMÂ > Tâns dat sg m tennesmu 1212
tennesmu 1319 tenesmu 4320
TÊNSEÎTÊ > Tênstweî ip 2 pl tenseiti 93
TÊNSÎS Teausis E 254: Deichsel / pole (of a cart) (kärryn)aisa
TÊNSÎTWEÎ entênsîts 59 drv: schleppen, ziehen (wiederholt) / drag (many times), pull (many times), tug (many times) = vetää, vedellä
TÊNSTWEÎ tiênstwei 73: anreizen (anziehen), reizen (anziehen), anziehen (ziehen), anziehen (reizen), ziehen / drag (once), pull (once), tug (once), draw (tug) = vetää, ärsyttää (liikkeelle, ärsyke), vetäistä
TÊNTI av tênti 17: jetzt, nun / now = nyt
tênti 37 tênti 91 tênti 115
TÊR av ter 115: nur / only = vain
ter 59 ter 65 ter 73 ter 95 ter 121
TÊRPÂ enterpon 17 VM: Nutzen, Vorteil (Nutzen) / use (profit), profit (use) = etu(us), hyöty, (liike)voitto
TÊRPÎNS, gen TÊRPINAS, aj anterpinsquan I 5 VM: nützlich / useful, profitable
TÊRPTWEÎ enterpon 17 VM: gedeihen / thrive = mentyä, onnistua, kukoistaa > tärpätä
TESTAMÊNTAN n testamentan I 13: Testament / testament = testamentti, jälkisäädös
Testamenten II 13 Testaments 75
TÊT av tît 6919: so / so, thus, this way, that way = siten, näin, noin
Tît 6713 Tît 712 tît 7117 tît 799 tît 819 Tît 914 Tît 918 Tît 9112 Tît 9721 Tît 9920 Tît 1014 Tît 1033 Tît 1034 Tît 1051 Tît 10519 Tît 10710 Tît 12314 Tijt 5510 tijt 9315 tijt 11321 tîjt 1171 tijt 11724 tijt 11725 tijt 11726 Tijt 11727 Tyt 1255 Tit 7321
TÊT tît 6928: also / then (now then), therefore, hence, consequently > siis
Tît 653 Tît 1017 Tît 10314 Tît 10325 tît 1158 tît 11715 tijt 516 Tit 8318
TÊTET av titet 3711: so, also / so, thus, hence (consequently) = noin ollen, joten
titet 5723 titet 699 Titet 6924 titet 7922 titet 9922 Titet 10126 titet 10521 titet 10714 Titet 10719 Titet 11117 titet 11512 titat 5718 tittet 1094 tittet 13113
TÊTÎS Thetis E 171: Großvater / grandfather = isoisä,
TÊWELÎS > Têws dm thewelyse BPT
TÊWS Thewis E 176: Onkel / uncle = setä, eno, < liett. dėdė
thoi Gr > TÂI
TI > Tû acc encl Warbo thi Dewes Gr
TIKÂRS, gen TIKRAS, aj nom sg m tickars 479: recht (echt), echt / correct, right (precise), exact = oikea, tarkka, reilu, aito, tosi
tickars 61 tickars 77 tickers Gr
TIKINAÎTÊ > Tikînt ip 2 pl tickinnaiti 105 = tehkää
TIKINIMAÎ > Tikînt ps 1 pl tickinnimai 35 = teemme
teckinnimai 37
TIKÎNT if tickint 69: machen / make (produce), produce = tehdä, tuottaa (< degti?)
teckint 101
TIKINUNS > Tikînt pc pt ac tykynnons II 7 = tehnyttä
TIKRÂ > Tikârs nom sg f tickra 97
TIKRÂI > Tikârs nom pl m tickrai 4710
TIKRAÎ dat sg f tickray I 9: rechter (zur rechten Seite) / to the right
tickaray II 9
TIKRAN > Tikârs acc tickran 119
tickran 123 (ni)tickran 81
TIKRÔMAÎ aj nom pl m tickrômai 63: gerechte / right (righteous), just (righteous), rightful = oikeudenmukainen
TIKRÔMEN acc sg f tickrômien 434: rechte (Seite) / right side = oikea puoli
tickrômien 127
TIKRÔMISKAN aj acc sg tikrômiskan 4513: richtigen / correct, just (righteous), righteous = oikeudenmukainen
tickrômiskan 4518
TIKRÔMISKAN acc tickrômiskan 35: Recht (Rechtlichkeit), Gerechtigkeit / rightness, justice, lawfulness = oikeudenmukaisuus, reiluus, laillisuus
tickrômiskan 4322 tickrômiskan 63
tien > TEN = sinä
tiênstwei > TÊNSTWEÎ = vetää
TILTAN Stabynotilte DK: Brücke/ bridge = silta
TIMÂRS, gen TIMRAS, aj tymmer lacus ON MK: dunkel / dark = pimeä, tumma
TIMRAN n tymmer lacus ON MK: Finsternis / darkness, dark (darkness) = pimeys
TÎMS Kymis E 501: Saffianleder / morocco = safjaaninahka > kymis > kinnas? > kumi?
TÎMS Kymis E 501: Lederschürze / leather apron = nahkaesiliina
TIN > Tû acc tin 107 = sinut
TÎNKLAN n Sasintinklo E 697 VM: Netz / net (meshes) = jänislanka, ansa
TÎRTÎ > Tîrts nom sg f Tirti 51
TÎRTÎS > Tîrts Tirtis II 5
TÎRTJAÎ > Tîrts dat sg f Tîrtsmu 63
TÎRTJAN > Tîrts acc sg tîrtian 127
tirtien II 7 tîrtin 37 Tirtin I 7 tîrtan 43
TÎRTS ord Tîrts 29: dritte / third = kolmas, liett. trečias
Tîrts 45 Tirts I 5
TÎRTSMÂ > Tîrts dat sg n Tîrtsmu 61
Tîrtsmu 105
TISTÎS Tisties E 184: Schwiegervater (Vater der Ehefrau) / father-in-law
tlâku > TÂLKÂ = puinti, talkoot
Tollin > TULAN
Tols > TÛLS
Torbis E > Corbis E = kori
toû > TÛ
toûlan > TÛLAN
toûls > TÛLS
trapt > TREPT = astua
TRÂSKEÎLÎS troskeilis E 343: Striezel (Gebäck) / roll (of bread, oblong) = kaulin
TRAZDÊ Tresde E 728: Drossel / thrush (ouzel) rastas, < liett. zdrazdas
trênien > trînien
TRÊNEN acc sg f [trînien] 95: Drohung, Androhung / threatening, menace (threatening) = uhkaus
trencke MBS trencke MBS
Treonkaymynweisigis ON > TRIJAN KÂIMAN WÊISÎS
TREPT if trapt 83: treten, schreiten / step = astua
Tresde E > TRAZDÊ
TRIJAN crd gen pl ON: drei / three = kolme
TRIJAN KÂIMAN WÊISÎS Treon kaymyn weisigis ON: Treon kaiman weisis / Treon kaiman weisis
TRINJÂ ps 3 trinie 39: droht / menaces
trînien > TRÊNEN
TRÎNKTWEÎ pertincktan 119 VM: Hieb versetzen / hit (bang),strike (bang) = osua
TRINSNAN acc trinsnan 93: Rächen, Rache / vengeance, revenge = kosto
TRINTAWINÎ nom sg f Trintawinni 89: Rächerin / avengeress = kostajatar
troskeilis E > TRÂSKEÎLÎS = kaulin
Trumpstis E > KRUMPSTIS = hiilihanko
Trupeyle E > KRUPEILÊ = sammakko
TRUPS Trupis E 634: Klotz, Holzklotz / junk (stump), stump (junk), wood-block = pölkky
TRUPTWEÎ Trupis E 634 VM: verkürzen sich, kürzer werden / shorten i, grow shorter = lyhetä
Truso > DRÛSÂ
TRUSTINS acc pl Druskins E 84: Ohrenschmalz / ear-wax = korvavaha, -vaikku
TRUSTINS acc pl Druskins E 84: Vermodertes, Verfaultes / rot = mätä, pilaantunut
TRUSTWEÎ Druskins E 84 VM: zerbröckeln i / crumble i = murentaa
TÛ pn 2 nom sg tû 6713: du / you (thou), thou = sinä
Tou 276 Tou 2713 Tou 298 Tou 2917 Tou 318 Tou 3117 Tou 335 Tou 3315 Tou 356 Tou 3517 toû 675 tou 676 tou 6924 tou 714 tou 7117 toû 791 tou 792 Tou 7914 toû 812 tou 8113 toû 8114 Toû 8310 (kan)tou 1052 tou 1057 tou 10511 tou 10516 tou 10516 tou 1096 tou 1259 toû 1332 Tou II 53 Tou II 56 Tou II 59 Tou II 512 Tou II 515 Tou II 517 Tou II 519 Tou II 521 Tou II 72 Tou II 75 Thou I 53 Thou I 56 Thou I 59 Thou I 512 Thou I 515 Thou I 517 Thou I 519 Thou I 521 Thou I 72 Thou I 75 thou II 9 tau 11929 ton 819 tuo 11910 tu 476 tu 673 tu 677 tu 711 tu 7112 tu 799 tu 7912 tu 811 tu 819 tu 838 tu 891 tu 9918 Tu 1053 Tu 1059 tu 10514 tu 10515 tu 10912 tu 11724 tu 1273 tu 1277 tu 12719 tu 1293 tu 13116 (iquoi)tu 799 thu I 9 thu Gr tu Gr tho(neaw) BPT du 8514
TÛBÂ Tubo E 448: Filz / felt = viltti
TUKÂRÎS Tuckoris E 454: Weber / weaver = kutoja
TULAN > TÛLS no acc Tollin 9110
TÛLAN av tûlan 55: viel / many, much = paljon, usea, moni
toûlan 105
TÛLAWÂRTÊS nom pl f Tusawortes E 131: Eingeweide / intestines, entrails (intestines)
TULDÎSNAN acc tuldîsnan 89: Freude / joy = ilo
TÛLNINÂ ps 2 sg tûlninai 131: mehrst, vermehrst / multiply, increase tr = lisä
TÛLNINAÎTÊ > Tûlninâ ip 2 sg tûlninaiti 105
TÛLS, gen TULAS, no Tols 9110: Zoll / duty (customs), customs (duty) = > tulli
TÛLS av cp toûls 69: mehr / more = enemmän
toûls 73 toûls 133
Tunclis E > KUNKLIS = aurankukka https://fi.wikipedia.org/wiki/Aurankukka
TUR > Turêtweî ps 2 sg tur I 53
tur I 56 tur I 59 tur I 512 tur I 515 tur I 517 tur I 519 tur I 521 tur I 72 tur I 75 tur II 53 tur II 56 tur II 59 tur II 512 tur II 515 tur II 517 tur II 519 tur II 521 tur II 72 tur II 75
TURÊI > Turêtweî ps 2 sg turei 812
turei 891 (ni)turei 1059 turei 10511 turei 10513 turei 10517
TURÊI > Turêtweî ps 3 turei 6316
turei 871 turei 877 Turei 8720 turei 952 turei 1055 turei 10712 turei 1093 turei 1094 turrei 10512 ture(di) 6515
turî > TURÊ
Turpelis E > Curpelis E
turretwey > TURÊTWEÎ
turri > TURIJ
TURÊLAÎ > Turêtweî cn 3 (ni)turrîlai 11121
turrîlai 10312 turrîlai 1155 turîlai 9911
TURÊLIMAÎ > Turêtweî cn 1 pl turrîlimai 11323
TURÊT if > Turêtweî turît 2710
turrit 9919
TURÊTWEÎ turrîtwei 277: haben, betitzen, sollen / have = omata omistaa , olla jollakulla, liett. turėti (turi)
turrettwey I 5 turryetwey II 5
TURIJ > Turêtweî ps 1 sg turri 5715
TURIJ > Turêtweî ps 2 sg turri 2713
(ni)turri 276 turri 298 turri 2917 (ni)turri 318 (ni)turri 3117 (ni)turri 335 (ni)turri 3317 turri 356 (ni)turri 3517 turri 6713 turri 792 turri 1053 turri 10514 thueri Gr
TURIJ > Turêtweî ps 3 turri 274
turri 3915 turri 475 turri 5722 turri 595 turri 656 (ni)turri 6921 turri 717 turri 732 turri 735 turri 7312 turri 777 turri 774 turri 7721 turri 832 turri 8318 turri 855 turri 857 turri 8717 turri 8912 turri 8918 turri 918 turri 9920 turri 10314 turri 1054 turri 1114 turri(di) 6517
TURIMAÎ > Turêtweî ps 1 pl turrimai 279
turrimai 2716 turrimai 2911 turrimai 311 turrimai 3110 turrimai 3119 turrimai 337 turrimai 3318 turrimai 352 turrimai 359 turrimai 371 turrimai 392 turrimai 397 turrimai 479 turrimai 4712 turrimai 653 turrimai 6520 turrimai 11117 turrimai 12321 turrimai 1319
TURITÊ > Turêtweî ps 2 pl turriti 916
turriti 9523
TURÎTÊ > Turêtweî ip 2 pl turriti 897
Tusawortes E > TÛLAWÂRTÊS
TUSÊSEÎ op tussîse 99: schweige / be silent, keep silence = olla hijaa, vaieta
TÛSIMTANS crd acc pl tûsimtons 37: tausende / thousands = tuhannes
TUSNAN aj acc sg tusnan 91: stilles / silent, still (silent), calm (still), soft (still) = hiljainen
Tussis E > KUSÎS = sääski
tussîse > TUSÊSEÎ = vaietkoon, vaikeneos
Tuylis E > KUILIS = karju
twaia > TWAJA =
TWÂIS, gen TWÂISE, pn po 2 sg nom sg m twais 3712: dein / your (thy), thy, thine
twais 4715 twais 4914 Twais 515 twais 7919 Twais 8119 twais 1054 twais 1055 twais 13121 twais 1332 twais I 914 twais I 915 Twais I 916 tways II 914 Tways II 916
TWÂISE > Twâis (Tû) gen sg twaise 3517
twaise 10510 twaise 10514 twaise 1099 twaise I 5 twayse II 5 twaisei 2713 twaisei 356 twaisei 1195 twaisei 11919 twaisei 12111 twaisei 13121 twaisai 11720 twaisei I 72 twaisei I 75
TWÂISIS > Twâis degen gen sg twaysis II 72
twaysis II 75
TWAJÂ > Twâis nom sg f twaiâ 7925
twayia II 916
TWAJAN > Twâis acc sg twaian 2917
twaian 3316 twaian 672 twaian 7110 twaian 7912 twaian 7923 twaian 8112 twaian 8310 twaian 8316 twaian 8513 twaian 9716 twaian 9918 twaian 10514 twaian 10911 twaian 10913 twaian 11718 twaian 11719 twaian 11721 twaian 11728 (no)twaian 11911 twaian 11914 twaian 11917 twaian 11928 twaian 1231 twaian I 512 twaien I 522 twayien II 512 twayien II 522
TWAJANS > Twâis acc pl twaians 7119
twaians 7918 twaians 8118 twaians 8315 twaians 12917
TWAJAS > Twâis gen sg m twaias 11921
twaias 1335
TWAJÂS > Twâis gen sg f twaias 1193
TWAJÂS > Twâis nom pl f twaias 13116
TWAJÂSE > Twâis gen sg f twaiasei 1057
TWAJÂSEÎ > Twâis dat sg f twaiâsmu 791
TWAJASMÂ > Twâis dat sg m twaismu 1219
twaiâsmu 13119
TWAJÂSMÂ > Twâis degen sg f dat sg m twaiâsmu 1054
TWAKSTAN n Twaxtan E 553: Badequast / brushwood (broom) for bathing = > vasta, vihta
TWAKTWEÎ Twaxtan E 553 VM: mit Quast baden / bath by whipping with a brushwood = vihtoa
TWÂNKSTÂ Tuwangste ON: Teich / pond (dam), dam (pond) = tekoallas
TWÂRIS f Coaris E 232: Banse / mow (hayloft), hayloft = heinälato, > -varasto
Twaxtan E > TWAKSTAN
tway > twai
TWÊNKTWEÎ Tuwangste ON VM: stauen (abdämmen), abdämmen, eindämmen / dam up = padota
tykynnons II > TIKINUNS